Karas Ukrainoje

Rusijai Ukrainoje naudojant sausumos minas, įskaitant naujai pagamintus modelius, kyla grėsmė, kad per pastaruosius 25 metus pasiekta pažanga šioje srityje gali būti sustabdyta, ketvirtadienį pareiškė minų naudojimą stebinti organizacija „Landmine Monitor“. Jos teigimu, Maskva kuria naujas prieštankines minas ir savo kare Ukrainoje naudojo dar 2021 metais pagamintus sprogmenis.

Rusija perkelia kai kuriuos savo dalinius iš Chersono srities į Luhansko srityje esantį Novoaidaro miestą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Taip pat pranešama, kad Chersono srityje ukrainiečiai smogė rusams ir vienu smūgiu nukovė apie 50 rusų karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad po naujausių Rusijos smūgių įvairių miestų energetikos infrastruktūrai daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų neturi elektros. „Šiuo metu daugiau nei 10 mln. ukrainiečių yra be elektros“, – sakė jis. Prezidentas pridūrė, kad Odesos, Vinycos, Sumų ir Kyjivo regionai yra labiausiai paveikti. „Darome viską, kad normalizuotume tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Naujus smūgius Ukraina patyrė po pergalių mūšio lauke prieš Rusiją.

Lankydamasis rytinėje Lenkijos dalyje, vietoje, kur antradienį įvyko sprogimai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išreišė palaikymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The Guardian“. A. Duda pareiškė, kad stengiasi palaikyti Ukrainos prezidentą po, jo žodžiais tariant, netyčinio incidento, per kurį antradienį žuvo du žmonės. „Tai nepaprastai sudėtinga situacija, ir niekam nenuostabu, kad čia yra emocijų. Jis išgyvena viską, ką išgyvena jo tauta.

Rusų vykdytų kankinimų mastas išlaisvintame Chersone yra tiesiog siaubingas, sako Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubynecas, rašo AFP. Neseniai išlaisvintame mieste pietų Ukrainoje buvo rasta kankinimo kamerų su aiškiais nusikaltimų požymiais. Anot Ukrainos ombudsmeno, prieš nužudant ukrainiečiai buvo kankinami elektrošoku, mušami metaliniais vamzdžiais.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paskambino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biurui po to, kai šis antradienį pareiškė, kad Lenkijoje nukritusi raketa yra Rusijos, sako CNN šaltiniai. Raketos smūgis Lenkijos Pševoduvo kaime antradienį pareikalavo dviejų gyvybių. Nors galutinių išvadų dar nėra, dalis Vakarų lyderių mano, kad raketą galėjo paleisti nuo rusų apšaudymo besiginantys ukrainiečiai.

Rusijos parduotuvių lentynose pasirodė Afganistane ir Irane pagaminti vieni populiariausių gaiviųjų gėrimų pasaulyje „Coca-Cola“, „Sprite“ ir „Fanta“. Nuotraukomis iš Rusijos parduotuvių „Telegram“ pasidalijo žiniasklaidos priemonė „Nexta“. „Rusijoje pasirodė „Coca-Cola“ iš Afganistano, „Sprite“ ir „Fanta“ iš Irano“, – rašoma žinutėje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėl Rusijos smūgių Ukrainai ketvirtadienį apkaltino pačią Ukrainą. Elektros tiekimo sutrikimus, šviesos ir šilumos nebuvimą Ukrainos miestuose jis pavadino „Kyjivo valdžios, kuri atsako derėtis, veiksmų pasekme“, rašo UNIAN.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijai tenka galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje, pirminiam tyrimui rodant, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ukrainiečių specialistai dalyvaus tyrime dėl Lenkijoje nukritusios raketos. „Vakar gavome patvirtinimą, kad mūsų ekspertai dalyvaus tyrime. Kol tyrimas nebaigtas, negalime tiksliai pasakyti, kurios raketos ar jų dalys nukrito Lenkijos teritorijoje. Tačiau matėme kraterio skersmens nuotraukas“, – sakė prezidentas „Bloomberg New Economy Forum“ konferencijoje.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje susirėmė su Rusija dėl atsakomybės už dvi gyvybes nusinešusį raketos smūgį Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos. Šį įvykį JT politinė vadovė pavadino „bauginančiu priminimu, kad būtina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“ jau beveik devynis mėnesius trunkančiame Maskvos kare Ukrainoje.

Rusijos karo Ukrainoje pašaliniai padariniai ir nuogąstavimai, kad karas galėtų išplisti į kitas šalis, ketvirtadienį dominavo per Didžiojo septyneto (G-7) vidaus reikalų ministrų susitikimą Vokietijoje. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, dvi dienas truksiančio susitikimo šeimininkė, sakė, kad po antradienio incidento, kai Lenkijoje per raketos sprogimą – tikriausiai atsitiktinį – žuvo du žmonės, karas Ukrainoje „šiuo metu yra didžiausia grėsmė“ saugumui.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra visiškai atsakinga už šią savaitę įvykusį gyvybių pareikalavusį raketos sprogimą Lenkijos mieste, Vašingtonui pareiškus, kad ją greičiausiai paleido Ukrainos oro gynyba.

Ukraina kviečia Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokią idėją palaiko. Vilnius ketvirtadienį iš Kyjivo gavo tą siūlančią notą. „Taip, patvirtinu, gavome notą šiandien“, – BNS sakė ministro atstovė Paulina Levickytė. Pasak jos, G. Landsbergis palaiko tokią iniciatyvą. Ukraina tarptautiniame tyrime taip pat kviečia dalyvauti Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas.

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame iš važiuojančios mašinos užfiksuota, kaip Rusijos paleista raketa rėžiasi Dnipro mieste. „Štai dar vienas patvirtinimas Dnipre, kaip teroristai nori taikos. Rytas. Ramus miestas ir žmonių noras gyventi savo gyvenimą. Eiti į darbą, tvarkyti reikalus.  Raketos smūgis! Teroristinė šalis tikrai nori atnešti ukrainiečiams kuo daugiau skausmo ir kančios“, – „Telegram“ rašė prezidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiosios pajėgos praneša apie vieną iš savo snaiperių, kuris, jų teigimu, per penkias minutes nukovė penkis rusų karius, du iš jų – vienu šūviu. Specialiosios pajėgos skelbia, kad ukrainiečių snaiperis per penkias minutes likvidavo tris rusų karius ir dar du sužeidė. „5 minutės – 5 smūgiai. Su tokiu rezultatu vienas iš Ukrainos specialiųjų pajėgų snaiperių atkalė rusų okupantus. Tai įvyko Donecko kryptimi. Trys rusai žuvo, du buvo sužeisti.

Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos MI5 vadovas Kenas McCallumas įvardijo „svarbiausią strateginį smūgį“, kurį Europa sudavė Rusijai. Jo teigimu, tai – šimtų šnipinėjimu įtariamų Rusijos piliečių išsiuntimas iš Europos. 2022 metais JK atsisakė išduoti vizas daugiau nei 100 Rusijos diplomatų. To priežastis – grėsmė nacionaliniam saugumui.

JAV Karo studijų institutas (ISW) praneša, kad Rusijoje pradėta atvirai reklamuoti priverstinį Ukrainos vaikų įvaikinimą. Anot instituto, tai liudija nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose dalyvauja keli Ukrainos vaikai iš Donbaso, priimti į rusų šeimas. Institutas išanalizavo Rusijos vaizdo įrašus apie ukrainiečių vaikų išvežimą ir priverstinį įvaikinimą. Juose teigiama, kad Rusijos pareigūnai vien 2022 metais iš Rytų Ukrainos Donbaso regiono išvežė daugiau nei 150 000 vaikų.

Ukrainos saugumo tarnyba į savo ieškomų asmenų sąrašą šį rugsėjį įtraukė ir Kremliaus statytinį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paieškos duomenų bazės duomenimis, teisėsaugininkai jį laiko dingusiu nuo 2022 metų rugsėjo 12 dienos. R. Kadyrovas buvo priskirtas prie asmenų, besislapstančių nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus pasidalyti „visais turimais duomenimis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą, kurią, Kyjivo tvirtinimu, paleido Rusija. Savo ruožtu Varšuva tokiam tvirtinimui prieštarauja. Rusijai surengus masinį bombardavimą, nukreiptą prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų remiamoje Ukrainoje, antradienį mažiausiai vienai raketai sukėlus sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos, žuvo du žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako sulaukęs tam tikrų signalų iš kitų pasaulio šalių lyderių dėl derybų su Rusija, tačiau tokius klausimus, jo supratimu, reikėtų aptarti viešai. Interviu žiniasklaidai, kurį cituoja Ukrainos prezidentūra, V. Zelenskis pažymėjo, kad iš kitų šalių vadovų gavo tam tikrų signalų apie galimas derybas su Rusijos puse.

Rusai Chersono srityje stiprina savo gynybines pozicijas, o Juodojoje jūroje padidino sparnuotųjų raketų nešėjų skaičių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, rytiniame Dnipro upės krante rusai toliau įrenginėja gynybines sienas. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas tuo pačiu metu skelbia, kad rusai į gynybą pereiną beveik visomis kryptimis.

Tikimybė, kad Rusija užgrobs visą Ukrainos teritoriją, beveik lygi nuliui, tačiau greitai išstumti rusus iš Ukrainos teritorijos taip pat gali būti labai sunku, sako JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo UNIAN. „Ukraina yra gana didelė šalis. Tai nėra maža teritorija. Tikimybė, kad Rusija pasieks savo strateginius tikslus – užgrobti Ukrainą, nugalėti Ukrainą – yra artima nuliui“, – cituojamas jis.

Vykdant stabilizavimo priemones išlaisvintame Chersone buvo rastas dar vienas kankinimo kambarys. Kaip rašo UNIAN, apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras. Kankinimo kambarį rado Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinės policijos pareigūnai. „Rašistai ten nežmoniškomis sąlygomis laikė vietos patriotus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu. Chersono gyventojai buvo tardomi ir žiauriai kankinami.

Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji. „Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas. Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „teroro“ kampanija ir „karo nusikaltimai“, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.

Rusija vis dar nepasiekė nė vieno savo karo prieš Ukrainą tikslo, sako JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo CNN. „Rusai kiekvieną kartą patiria nesėkmes. Jie pralaimėjo strategiškai, pralaimėjo operatyviniu požiūriu ir, kartoju, pralaimėjo taktiškai. Ką jie bandė padaryti, jiems nepavyko“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo jis. „Strateginis jų tikslų, neteisėtos invazijos, permąstymas – viskas žlugo“, – tęsia jis.

Rusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. „Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad raketą, tikėtina, paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to yra kalta Rusija.

Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl. „Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.

Ukrainos pajėgos išlaisvino Makijivkos kaimą Luhansko srityje, praneša UNIAN. Savo „Facebook“ paskyroje Ukrainos gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. „Makijivkos kaimas, Luhansko sritis – kontroliuojamas Ukrainos! Nė vieno išlikusio namo, griuvėsiai ir mirtis – aštuonis mėnesius čia tvyrojusios „rusiškos taikos“ pasekmės“, – rašoma žinutėje. Vaizdo įraše matyti rusų okupacijos padariniai – dauguma namų kaime apgadinti, kai kurie sugriauti taip, kad nebebus atstatyti.

Čekijos parlamento žemieji rūmai antradienį pripažino Rusiją teroristiniu režimu. Čekų parlamentarai „pasmerkė plataus masto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir pagrindinę energetikos infrastruktūrą ir pasmerkė dabartinį Rusijos režimą kaip teroristinį“, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime. Rezoliucijai pritarė 129 iš 156 balsavusiųjų, nurodoma parlamento tinklalapyje.

Kaip Lenkijoje nukritusi raketa pakeis NATO įsitraukimą į karą Ukrainoje? Kokių veiksmų gali ir turi imtis Lietuva? „Dėmesio centre“ studijoje – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys, teisininkas Dainius Žalimas ir Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas.

Kyjivas trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. „Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones. „Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris. „Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija. Antradienio vakarą į Lenkijos–Ukrainos pasienio kaimelį Pševodą rėžėsi raketa.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas. „Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

Kinija trečiadienį paragino išlikti ramiems po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina. „Esant dabartinei situacijai, visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per įprastinę spaudos konferenciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Prieš pat vidurnaktį baigėsi trumpas Rusijos ambasadoriaus vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. „Efektyviai, tyliai, nespaudžiant rankų“, – keturias minutes trukusį susitikimą apibūdina Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja Lenkijos radijas RMF FM. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėlų antradienio vakarą paskelbė, kad į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.