Karas Ukrainoje

CNN, remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, skelbia, kad birželio viduryje Rusijos invazija į Ukrainą pasiekė esminį tašką ir tolimesnis Rusijos Federacijos karas gali vystytis pagal tris scenarijus. Pasak CNN, JAV baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai galės panaudoti užgrobtą Ukrainos teritorijos dalį kaip trampliną tolesniam žengimui į priekį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po nesėkmingos operacijos paniro į komą, praneša „Obozrevatel“ šaltiniai. Teigiama, kad režimo lyderis turėjo piktybinį auglį, kurio pašalinimas sukėlė rimtas pasekmes jo sveikatai. Tai minėto naujienų portalo žurnalistei Marijai Ševčuk atskleidė Ukrainos žvalgybos šaltiniai. Šių teiginių nepriklausomai neįmanoma patikrinti.

Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Vakarai neįsisąmonina, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik jėgos kalbą, todėl karo atveju su juo reikia kalbėtis agresyviai. Jis įsitikinęs, kad invaziją į Ukrainą pradėjusį V. Putiną sustabdyti gali tik griežtas atkirtis mūšio lauke, skelbia UNIAN. „Vienintelis būdas sustabdyti Putiną – mūšio lauke smogti jam į snukį. Suspardyti jį taip, kad jis nebegalėtų atsikelti.

Rusijoje dėl didelių nuostolių ir karių trūkumo gali būti paskelbta visuotinė mobilizacija regionuose, skelbia „Bloomberg“. Leidinio cituojamų pareigūnų teigimu, jei Rusija nespręs susidariusio pajėgų ir ginkluotės trūkumo, krizė kare jos laukia viso labo po kelių mėnesių.

Buvęs JAV ir NATO sąjungininkų pajėgų vadas, JAV atsargos generolas Wesley Clarkas tvirtina, kad NATO laikas suprasti – arba Aljansas kare Ukrainoje peržengia nubrėžtą teritoriją, arba nutraukia savo veiklą. Anot atsargos generolo, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinas tiesioginis NATO pajėgų įsikišimas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po septynių NATO šalių vadovų susitikimo pareiškė, kad Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad galėtų pasipriešinti Rusijos invazijai. Šį klausimą trečiadienį ketinama svarstyti Ramšteino konsultacinės grupės formatu. „Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokią ginkluotę ir didina šias pastangas.

Rusija telkia pajėgas Donbasui užimti, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingi mūšiai, pranešama, kad ukrainiečiams sėkmingai pavyko atremti dar vieną rusų puolimą. Anot ukrainiečių, rusai toliau naikina regiono gyvenvietes, dėl to auga civilių aukų skaičius. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:57 | Apšaudyta Sumų sritis, žuvo žmogus Rusų pajėgos trečiadienio vakarą apšaudė Sumų sritį, praneša UNIAN.

Ukrainos Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Ukrainos pajėgos, gindamos Donbaso regioną nuo Rusijos puolimo, patiria „skaudžių nuostolių“ ir perspėjo, kad Ukrainos sėkmė ar nesėkmė nulems karo eigą, rašo „The Guardian“. „Įnirtingiausi mūšiai, kaip ir anksčiau, vyksta Severodonecke ir kituose netoliese esančiuose miestuose ir bendruomenėse. Nuostoliai, deja, skaudūs. Tačiau turime laikytis tvirtai. Labai svarbu išsilaikyti Donbase.

Ukrainos prezidento Volodrymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad antradienis buvo tikra „Ukrainos artilerijos diena“, rašo UNIAN. Anot jo, Ukrainos pajėgos sudavė daug sėkmingų smūgių rusų kariams. Apie tai O. Arestovyčius antradienį vakare kalbėjo „Feygin live“. Anot jo, buvo „pataikyta į daugybę taikinių“. „Šiandien vėl Ukrainos artilerijos diena – pataikyta į daugybę taikinių. Išvardyti šį sąrašą yra nepaprastai sunku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra hipochondrikas, kurį nuolat supa gydytojai, sako „Sky news“ analitikas Michael Clarke. Ko gero matėte pranešimų apie galimai suprastėjusią V. Putino sveikatą. Ukrainos žvalgyba kiek anksčiau pareiškė, kad Rusijos prezidentas serga keliomis ligomis vienu metu, viena iš jų esą yra vėžys. Taip pat teigta, kad V. Putinui buvo atlikta operacijų. Jau svarstyta ir tai, kas po V. Putino mirties galėtų užimti jo vietą.

Ukrainos pajėgos likvidavo buvusį Rusijos specialųjį tyrėją Sergejų Krasnikovą. Kaip rašo UNIAN, būdamas pensijoje jis išvyko kariauti į Ukrainą. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štirlicas. Anot jo, prieš išeidamas į pensiją S. Krasnikovas dirbo Rusijos tyrimų komiteto centrinėje valdyboje ir ten turėjo teisingumo pulkininko laipsnį.

Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja. „Iš to, ko sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – per televiziją sakė Hana Maliar, teigdama, kad Vakarai turėtų paspartinti tiekimo grafiką. „Kad ir kaip Ukraina stengtųsi, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos mes negalėsime laimėti šio karo“, – pabrėžė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už savo kariuomenės veiksmus Ukrainoje, rašo UNIAN. V. Zelenskis teigė esąs pasiruošęs deryboms, tačiau su sąlyga, jei Rusija nutrauks karą. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo komentuodamas Danijos žiniasklaidos atstovams. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tik V. Putinas sprendžia, ar Rusijos kariuomenė sustos, ar ne.

Kol Rusijos kariai Ukrainos žemėse žudo taikius žmones ir karius, Rusijos deputatai ir politikai imasi viešų kaimyninių šalių gąsdinimų. Po žinios apie Dūmoje įregistruotas įstatymo pataisas, siekiančias atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas pareiškė, kad tuo teroristinė šalis neapsiribos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar tikisi užimti didžiąją dalį Ukrainos, nepaisant nesėkmių invazijos pradžioje, teigia JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas. Anot „Sky news“, pareigūnas mano, kad Rusijos prezidento viltys gerokai skiriasi nuo to, kas laukia realybėje. „Aš vis dar manau, kad jis turi planų dėl didelės Ukrainos dalies, jei ne visos šalies“, – sako C. Kahlas. „Tačiau nemanau, kad jis gali pasiekti šiuos tikslus“, – pridūrė jis.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neslepia, kad su Lietuva besiribojanti Kaliningrado sritis ir greta esantis Suvalkų koridorius – viena pažeidžiamiausių NATO vietų, apie kurios gynybos scenarijus bloko šalys yra pagalvojusios iš anksto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ar ateityje ilgalaikė taika su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo Danijos žiniasklaidos atstovams. „Tai priklauso nuo Rusijos pusės: ar jie mato civilizuotą savo vystymąsi ateityje, ar nori būti tik atskira maža valstybė... be ryšio su atviru pasauliu, laisvu pasauliu. Tai jų sprendimas“, –pažymėjo V. Zelenskis.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau ketvirtą mėnesį, tad didelė dalis šalies mokytojų vyrų vis dar negali grįžti į savo įprastus darbus ir gina tėvynę su ginklu rankoje. Ne išimtis ir vienas geriausių Ukrainos mokytojų, iš Kyjivo kilęs Jeroslavas. Dailės mokytojas dalyvavo 2021 m. „Global Teacher Prize Ukraine“ geriausių mokytojų konkurse ir savo šalyje pateko į pusfinalį.

Nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų socialinius tinklus užplūdo nuotraukos, kuriose užfiksuoti suimti ir nužudyti Rusijos kariai. Žuvusiųjų palaikų keitimo klausimas buvo opus dar kovo mėnesį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Rusijos valdžios išgabenti mirusiuosius. Nepaisant to, kad „kūnų mainai“ vyksta periodiškai, šio proceso mechanizmas dar nėra sukurtas.

Tariamai šaltinių Kremliuje turintis naujienų kanalas „General SVR“ skelbia, kad V. Putinas norėjo pirmiau užpulti Baltijos šalis, tačiau vėliau pasirinko Ukrainą ir dabar jau gailisi. Kremliaus vidaus naujienas ir gandus skelbiantis „General SVR“ pranešė, kad V. Putinas neseniai buvo susitikęs su karine vadovybe.

Kyjivas antradienį pranešė, kad atgavo 64 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinio Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kūnus, grąžinęs Rusijai žuvusių jos karių palaikus. „Ukraina atgavo 64 „Azovstal“ gynėjų didvyrių kūnus, kad oriai juos palaidotų“, – išplatintame pranešime nurodė Ukrainos reintegracijos ministerija, atsakinga už rusų pajėgų okupuotas teritorijas.

Popiežius Pranciškus pareiškė, kad karas galėjo būti „kažkiek išprovokuotas ar nebuvo imtasi kažko jam išvengti“. „Tai, ką matome, yra žiaurumas ir brutalumas, kuriuo kariai šiame kare yra persmelkti, dažniausiai samdiniai, kuriuos naudoja rusai, – sakė pontifikas gegužės 19 dieną pokalbyje su Jėzaus draugijos kultūros leidinių direktoriais.

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino vaizdo įrašą, kuriame okupacinės pajėgos „demilitarizavo“ parduotuvę Sumų srityje. Iš šios teritorijos rusų pajėgos netrukus atsitraukė. Išdaužę parduotuvės stiklą ir išlaužę vidines duris rusų kariai vogė elementus, kuprines, kvepalus ir skutimosi peiliukus. Vienas iš užpuolikų pabandė peiliu išlaužti kasą, tačiau patyrė nesėkmę, skelbiama Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vaizdo įraše.

Lenkų politologas Michalas Marekas mano, kad yra keli scenarijai, kaip Rusija gali į savo sudėtį „oficialiai įtraukti“ dalį Ukrainos okupuotų teritorijų. „Vienas iš variantų yra sukurti „Tauridės provinciją“, – „Kanal 24“ sakė Modernaus saugumo aplinkos studijų centro įkūrėjas M. Marekas, skelbia UNIAN. Tauridė – istorinis Krymo regiono pavaidinimas. Vis tik politologas abejoja galimybę okupuotose teritorijose rengti pseudoreferendumus, kaip įvyko Krymo aneksijos atveju.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi iki šiol. Ukrainiečiai uoliai ginasi ir visais įmanomais būdais bando išlaikyti savo žemes. Tačiau Vladimiras Putinas neišsižada savo imperinių ambicijų. Tad ar gali būti, kad vėl prasidės kaimynų žemių dalybos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesorius Vytautas Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Donecko srityje dislokuotų rusų okupacinių dalinių kariai sumanė „užsidirbti“ išparduodami savo dalinio karinę techniką. Ukrainos žvalgybos teigimu, rusų kariai pabandė parduoti oro gynybos sistemos „Tor-M2“ elektroninius valdymo blokus. Vienas brangiųjų metalų supirkimo taškas Donbase sulaukė netikėtų svečių – rusų karių, kurie nusprendė atsikratyti nereikalingais jiems daiktais – milijonus kainuojančios raketų paleidimo sistemos elektroninio valdymo blokus.

Rusijos Dūmo deputatas Jevgenijus Fiodorovas propagandiniam Rusijos leidiniui „Sputnik Latvija“ pareiškė, kad jo pasiūlymas atšaukti sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės neturėtų apsiriboti tik Lietuva. „Mes čia tik pradėjome nuo Lietuvos. Ir suprantama, kodėl – Lietuva yra pavojingesnė Rusijos Federacijai dėl situacijos, susijusios su Kaliningrado sritimi, ir konfrontacijoje su NATO ir JAV.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) nutekintame pokalbyje rusų karys pasakoja, kad Rusijos karinės pajėgos susiduria su masišku karių atsisakymu kariauti. Jo teigimu, iš viso bataliono, kuriame jis tarnauja, į mūšį išėjo viso labo 30 žmonių, nes dalis buvo sužeisti, kiti – žuvo, o treti tiesiog atsisakė. „Pas mus, b***, da**** kas atsisakė. Į mūšį iš viso bataliono išėjo 30 žmonių. Kas sužeisti, kas žuvę, kas atsisakė, ir galiausiai liko 30 žmonių iš viso bataliono.

Ukrainos kariai pirmą sykį parodė „mirties proskyna“ – nedidelė, medeliais apsodinta laukymė šalia Charkivo, iš kurios okupacinė kariuomenė mėnesį žudė bandžiusius iš miesto evakuotis taikius ukrainiečius. Vaizdo įrašą, kuriame pasakojama apie šią karinę teritorijos išlaisvinimo operacijos publikavo Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Kaip praneša Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus, Rusijos karinės pajėgos sunaikino visus tris tiltus į Severodonecką ir taip nutraukė galimybę pasiekti šį strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą. Naujausios JAV kompanijos „Maxar“ nuotraukos, padarytos birželio 11 dieną, atskleidžia Rusijos karinių pajėgų padarytos žalos mastą. Nuotraukose matyti, kad nutraukta bet kokia galimybė susisiekti su Rytų Ukrainos miestu Severodonecku, kurį Rusijos pajėgos atakuoja ištisas savaites.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.  „Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.  Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.

Ukrainiečių psichologė Jelena Šeršneva tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tokiu, koks jis yra dabar – šaltakraujišku diktatoriumi, – pavertė dvi vaikystėje patirtos traumos. J. Šeršneva remiasi lenkų žurnalistės, teisininkės ir knygos „Vova, Volodia, Vladimiras“ autorės Christinos Kurchab-Redlich duomenimis. Ji atkapstė, kad Putinas pakeitė savo biografiją, nuslėpdamas, kad išgyveno sunkią vaikystę, turėdamas tėvus tironus, skelbia UNIAN.

Šmaikščiame ir trumpame socialiniuose tinkluose pasklidusiame vaizdo įraše Ukrainos kariai pademonstravo savo sugebėjimus užsimaskuoti gamtoje. Vaizdo įraše matyti lauke stovintis vienas ukrainiečių karys. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio jis vienas. Netrukus iš aplinkui karį esančios žolės ima lįsti gudriai užsimaskavę kariai, iš viso jų – mažiausiai dešimt.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Rusija dabar yra sunkioje padėtyje, turint omenyje, kad rezervinių valiutų vaidmuo neišvengiamai silpsta. Apie tai D. Peskovas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo išvakarėse. „Situacija nėra lengva, ją greičiau galima apibūdinti kaip sunkią, kalbant apie šį precedento neturintį ekonominį karą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės yra pasirengusios patenkinti visus Ukrainos ginklų poreikius, kad atremtų Rusijos invaziją, vizito Tailande metu pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, praneša Pentagono spaudos tarnyba. Žurnalistas paklausė L. Austino, ar JAV ir sąjungininkų tikslas vis dar yra Ukrainos pergalė kare ir Rusijos susilpnėjimas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius mano, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdys tik „paprastos ir tiesioginės muštynės“ mūšio lauke – iki visiško sugebėjimo pulti praradimo. Kad tai pavyktų daryti, Ukrainai reikia „ginklų ir dar kartą ginklų“, sakė jis.

Dmitrijus Medvedevas vienu metu buvo Putino dešinioji ranka, būtent jam Kremliaus diktatorius užleido prezidento postą, įvardindamas jį įpėdiniu. Vis tik galiausiai Putinas vėl atsisėdo į Rusijos vadovo kėdę ir pakeitė šalies konstituciją tam, kad daugiau sau pamainos ieškoti nereikėtų. Kas yra Dmitrijus Medvedevas? Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Padėtis nuo pasaulio atskirtame Severodonecke labai sudėtinga. Rusai prie miesto pergrupuoja ir stiprina savo pajėgas, pranešama, kad nuo rusų bombų besisliepiančių žmonių psichologinė būklė prastėja, žmonės nori evakuotis. Kadangi pirmadienį buvo sugriautas paskutinis tiltas, jungęs Severodonecką su pasauliu, evakuaciją vykdyti sunku. Vis dėlto vietos valdžia sako evakuojanti gyventojus visais įmanomais būdais.

Pirmadienio vakarą Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kelias savaites tebesitęsiantis intensyvus mūšis dėl Severodonecko Ukrainai kelia siaubą. Rusijos pajėgos priartėjo prie strategiškai svarbaus miesto užėmimo, o mūšis dėl Donbaso, anot prezidento, istorijoje bus prisimenamas kaip kone žiauriausias. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, praneša AFP. Anot jo, mūšiai Severodonecke civiliams ir kariuomenei daro didelį poveikį.

Ukrainiečių 81-osios nepriklausomos oro desantininkų brigados kariai sudavė didelį smūgį Rusijos kariams, rašo UNIAN. Ukrainiečiai skelbia susprogdinę daugkartinių raketų paleidimo įrenginių bateriją ir logistikos padalinį. Apie tai, pasak minėtos agentūros, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras.

Remiantis migracijos duomenų analize, tikimasi, kad dar šiais metais iš Rusijos išvyks daugiau nei 15 tūkst. milijonierių, nusigręžusių nuo Vladimiro Putino po sprendimo pradėti karą prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“. Tikimasi, kad iki 2022 m. pabaigos į kitas šalis emigruos apie 15 proc. rusų, turinčių daugiau nei 1 mln. dolerių apyvartinių lėšų, rodo Londone įsikūrusios įmonės „Henley&Partners“ migracijos duomenimis pagrįsti projektai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas prieš svarbų susitikimą Briuselyje paskelbė, kokių ginklų Ukrainai reikėtų norint baigti karą. Savo „Twitter“ paskyroje M. Podoliakas paragino Vakarus į Ukrainą pristatyti 300 raketų paleidimo įrenginių, 500 tankų ir tūkstantį haubicų. „Tiesiai šviesiai – norint užbaigti karą, mums reikia sunkiosios ginkluotės pariteto“, – rašo jis. Anot jo, Ukrainai taip pat reikėtų 300 daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Viename kape netoli Bučos buvo surasti dar septyni lavonai, keli iš jų – surištomis rankomis ir kojomis, pirmadienį pranešė regiono policija. Netoli Kyjivo esanti Buča yra tapusi Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu. „Rusai kankino ir paskui bailiai nužudė – šūviu į galvą – septynis civilius“, – per feisbuką pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas.

Ukrainoje žuvo garsus karo medikas, išgelbėjęs šimtus gyvybių, Jevhenas Chrapko. Jis žuvo misijos metu, rašo UNIAN. Pasak minėtos naujienų agentūros, apie nelaimę pranešė Charkivo nacionalinis Karazino universitetas. „2022 m. birželio 11 d. misijos metu žuvo Medicinos fakulteto simuliacinio centro inžinierius, instruktorius, 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovinis medikas Jevhenas Chrapko.

Bučoje, Kyjivo srityje, buvo rasta dar viena masinė civilių gyventojų kapavietė, rašo UNIAN. Joje rasti septyni nukankintų žmonių kūnai. Apie tai, anot minėtos naujienų agentūros, „Facebook“ pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas. „Rusai nukankino septynis paprastus piliečius, o paskui žiauriai nužudė, sušaudydami į galvas“, – rašė jis. Pasak jo, kapavietė buvo rasta netoli Miročkės kaimo Bučos rajone, Kyjivo srityje.

Ukraina turi laimėti kare su Rusija, kitu atveju Kremliaus puolimo taikiniu taps Baltijos šalys, įsitikinęs buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas. Interviu naujienų agentūrai AFP opozicinių pažiūrų rusų politikas tikino, kad didelio masto Rusijos karas prieš Ukrainą gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau Ukraina privalo nugalėti, juk kitaip tas pats likimas lauktų ir Baltijos šalių.

Ukrainos prezidentūros patarėjas, vienas iš šalies derybinės grupės su Rusija narių Mychailo Podoliakas pareiškė, kad šalis gali gintis nuo okupantų, tačiau tam reikia atitinkamos karinės infrastruktūros. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos prezidentas į istorijos puslapius įeis kaip anekdotinis personažas. Baltarusių opoziciniam portalui „Zerkalo“ kalbėjęs Ukrainos politikas patvirtino nežinojęs tikslios Rusijos puolimo datos, nors žvalgyba ir teikė duomenis apie aktyvų judėjimą.

Ukrainos karinės oro pajėgos skelbia netoli Iziumo sunaikinusios Rusijos kariuomenės naikintuvą Su-34. Pažymima, kad naikintuvas buvo numuštas birželio 12-ąją, kuomet Rusijoje buvo švenčiama „Rusijos diena“, apie 10 valandą ryto. Rusijos lėktuvai veikė poroje, atakavo Ukrainos kariuomenės pozicijas. Patekus į Ukrainos oro gynybos sistemų veikimo zoną vienas iš Su-34 naikintuvų pakeitė skrydžio kryptį, o kitos pilotai „nusprendė išbandyti likimą“, skelbiama UNIAN.