Karas Ukrainoje

Ukrainiečių žvalgybininkų perimtame pokalbyje rusų karys pripažino, kad fronte esantys jaučiasi patekę į beprotybę dėl gyvenimo nuolatinio apšaudymo sąlygomis. Jis taip pat paaiškino, kad rusų kariai Ukrainoje gyvena nuolatinėje baimėje, niekuo negalėdami pasitikėti. Pašnekovas: Na ir kas ten naujo, papasakok. Karys: Mūsiškiai ten jau iš proto kraustosi priešakinėse linijose. Pašnekovas: Kodėl? Rusų karys: Nes juos kiekvieną dieną bombina. Paprasčiausiai kiekvieną dieną taško.

Ketvirtadienį Ukrainoje pirmą kartą lankantis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiams Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į šį vizitą.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta. „Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M. Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

Rusijos centrinio banko vadovė ketvirtadienį perspėjo, kad šalies ekonomika patiria stiprų išorinį spaudimą, kuris gali tęstis neribotą laiką, ir sumažino viltis, kad sąlygos gali grįžti į tas, kurios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią. „Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Rusijos kariuomenė tikėjosi, kad Kyjivas kris per pirmąsias 12 invazijos valandų, tvirtina Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Pas vieną iš nukautų Rusijos karininkų buvo aptiktas dokumentas su išdėstytomis Rusijos kariuomenė užduotimis, teigė Ukrainos atstovas CNN. „Jie galvojo, kad Kyjivo centre bus po 12 valandų (nuo įsiveržimo pradžios)“, – skelbiamas aptikto dokumento turinys.

Socialinius tinklus užkariauja vaizdo įrašas iš Ukrainos, kuriame nufilmuota sūnaus reakcija po ilgo laiko pamačius savo tėtį. Kaip matyti jaudinančiame įraše, vos tik pamatęs iš karo sugrįžusį tėvą berniukas bėga ir šoka į jo glėbį. Kartu į ką tik namo grįžusio tėvo glėbį bando įšokti ir jų keturkojis labradoras. Už širdies griebiantį vaizdo įrašą pamatę internautai negailėjo komentarų: „Labai nuostabi akimirka. Tikiuosi, kad visi kariai pasieks savo namus ir artimuosius sveiki.

Laikinai okupuoto Pietų Ukrainos miesto Melitopolio ūkininkai pavaišino Rusijos karius užnuodytomis vyšniomis, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Mūsų ūkininkai parengė dar vieną dovaną rašistams – tai „pagerintos“ vyšnios, sukėlusios negalavimus jas iš ūkininkų pavogusiems [kariams]. Tai dar viena partizaninio pasipriešinimo forma Melitopolio srities teritorijoje. Nereikia nieko iš mūsų vogti! Visa tai užauginta mūsų ūkininkų triūsu“, – pranešė I. Fiodorovas. Jo teigimu, „99 proc.

„Roskosmos“ vadas Dmitrijus Rogozinas savo „Twitter“ paskyroje pažėrė raginimų „užbaigti su jais tai, ką pradėjo protėviai“ ir pareiškė, kad Ukraina kelia egzistencinę grėsmę rusų tautai, istorijai, kalbai bei civilizacijai. „Tiesą sakant tai, kas atsirado vietoje Ukrainos, kelia egzistencinę grėsmę rusų tautai, rusų istorijai, rusų kalbai ir rusų civilizacijai, – parašė D. Rogozinas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Rusijos „Gazprom“ didžiausiame dujų gavybos telkinyje užsiliepsnojo viena iš dujotiekio atkarpų. Skelbiama, kad ugnies stulpas siekė dešimtis metrų, atsivėrė plyšys 1,4 metro skersmens dujotiekio vamzdyje. Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje, Urengojaus dujų gavybos telkinyje birželio 16-ąją užsidegė dujotiekio vamzdis. Internete pasirodė įvykio vaizdo įrašas: ugnies stulpas siekė dešimtis metrų ir buvo matomas iš toli.

Frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pranešė, kad kasdien Rytų Ukrainos regione Donbase žūsta arba sužeidžiama iki 1000 Ukrainos karių. Šis skaičius reikšmingai didesnis nei skelbta iki šiol. Anot D. Arachamijos, vidutiniškai per dieną žūsta apie 200–500 Ukrainos gynėjų, o dar daugiau – sužeidžiama, skelbia UNIAN.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai. Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

JAV generolas Markas Milley teigia, kad Ukraina efektyviai valdo jai tiekiamus vakarietiškus ginklus ir puikiai naudoja savo įgūdžius kovodama su karių skaičiumi jos pajėgumus viršijančiomis Rusijos pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pasikalbėjęs su JAV vadovu Joe Bidenu, sakė esąs dėkingas už naują amerikietiškų ginklų paketą Kyjivui. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos pastiprinimą, apie naują 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) paramos paketą, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai Donbase.

Sklindant gandams, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas serga ir gali mirti, daugelis domisi tolesniais Kremliaus veiksmais. Ukrainos karo ekspertas Aleksandras Kovalenka įvertino, ar karas baigsis, jei Rusijos prezidentas mirs.  Kaip Ukrainos televizijai „24 kanalas“ sakė A. Kovalenka, jei V. Putinas mirs, karas Ukrainoje klostysis pagal skirtingus scenarijus. Vienok, situacija priklausys nuo to, kas užims jo vietą.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Rusijos karinės pajėgos įnirtingai atakuoja Rytų Ukrainos Luhansko sritį ir vienu metu ją bando pulti devyniomis kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. V. Zalužno teigimu, Rusija Luhansko srities šiaurėje sutelkė savo pagrindines smogiamąsias pajėgas.

Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenijus Jeninas pranešė, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią teroristiniam išpuoliui prieš šalies vadovybę. „Mūsų šaltinių informacija leido užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui prieš mūsų šalies vadovybę. Daugiau detalių galėsime atskleisti po mūsų pergalės [kare]“, – J. Jeniną cituoja „Ukrainska Pravda“. Anot J. Jenino, civiliai Ukrainos gyventojai padeda policijai vykdyti kovos su sabotažu operacijas.

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pakomentavo JAV sprendimą Ukrainai skirti dar 18 haubicų, rašo UNIAN. Anot jo, tiek haubicų privers rusų karius mūšio lauke jaustis nepatogiai, tačiau iš tikrųjų Ukrainai reikėtų bent du kartus daugiau. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pranešė, kad JAV skirs Ukrainai papildomą vieno milijardo vertės paramą ginkluote. Planuojamų Ukrainai siųsti ginklų sąraše yra 18 155 mm haubicų.

Rusija nuo karo su Ukraina pradžios galėjo netekti 20–30 proc. savo šarvuočių, sako JAV kariuomenės štabo viršininkas generolas Markas Milley, rašo „Sky news“. Jis teigė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskaičiavimai apie per dieną žūstančius 100–200 ukrainiečių karių iš esmės atitinka JAV vertinimus.Vis dėlto daugiau detalių pateikti generolas nesutiko saugumo sumetimais. Jis taip pat teigė, kad Rusija nuo karo pradžios neteko didelės šarvuočių dalies – nuo 20 iki 30 proc.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenko prognozuoja sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą ir Rusijos laikinai užgrobtų teritorijų išlaisvinimą iki vasaros pabaigos. Tačiau tam yra viena sąlyga – Ukrainai reikia gauti visą reikalingą ginkluotę, rašo UNIAN. Apie tai generolas kalbėjo interviu „Radio Svoboda“. „Galbūt mano informacijos nepakanka, kad tai nuspėčiau. Tačiau faktas, kad tai greitai nesibaigs, yra faktas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti. „Negalime sau leisti atsipalaiduoti ir negalime nuleisti rankų. Ant kortos per daug pastatyta. Ukrainos laukia lemiama akimirka mūšio lauke“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį užsiminė, kad netrukus gali vykti į Kyjivą susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tačiau sakė, kad viešai neaptarinės tokios kelionės detalių.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Jungtinės Valstijos skiria Ukrainai dar 1 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje, praneša „The Guardian“. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai bus tiekiami papildomi artilerijos ir pakrančių gynybos ginklai, taip pat šaudmenys, pažangios raketų sistemos, kad padėtų šaliai kovoti Donbase. Apie tai J. Bidenas pranešė telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti  daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai. „Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.

Rusijos mieste Krasnojarske gyventojai nufilmavo iš koto verčiantį vaizdelį, kuris netrukus ėmė plisti socialiniuose tinkluose. „Twitter“ pasirodė vaizdelis, kuriame nufilmuota, kaip ant vieno daugiaaukščio buto langų gyventojas priklijavo plakatą su užrašu „Karui ne“ ir Ukrainos vėliavą. Primename, kad Rusijoje rodyti palaikymą Ukrainai ar karą vadinti karu ir sakyti nuomonę apie jį yra draudžiama ir tai gali baigtis net kalėjimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui. „Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.

Ukrainiečiai skelbia sėkmingai smogę rusų kariams. Lvive buvo sunaikintas rusų amunicijos sandėlis ir devynios transporto priemonės, rašo UNIAN. Smūgį rusams Lvivo desantininkai įvykdė birželio 13-ąją. Pranešama, kad Lvivo 80-osios oro desantininkų brigados kariai susprogdino devynias transporto priemones ir sandėlį su rusų amunicija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sako, kad tai buvo sėkmingas artileristų ir prieštankinių dalinių darbas.

Ukrainos prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas pakomentavo buvusio Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo išsišokimą, kuomet šis pareiškė, kad „neaišku, ar po 2 metų Ukraina išvis egzistuos“. Ukrainos atstovo teigimu, Ukraina visada buvo, yra ir bus, ne toks aiškus paties D. Medvedevo likimas. „Ukraina buvo, yra ir bus, o kur bus Medvedevas po 2 metų – klausimas“, – savo „Twitter“ paskyroje pareiškė M. Podoliakas.

Desantininkas iš Tulos papasakojo, kaip Ukrainos snaiperis naujai atvykusiam Rusijos kariui pataikė tiesiai į kirkšnį. Karys pasakoja, kad jaunas karys buvo sužeistas pirmąją dieną, kai atvyko. Ir sužeidimai yra rimti – toje vietoje daug pavojingų kraujagyslių. „Dėl to ožio snaiperio, kuris taikosi į kiaušius. Pataikė vos vos žemiau“, skundėsi okupantas. Žinoma, rusų karys dėl visko kaltina JAV ir Joe Bideną. Pasak jo, ukrainiečių kariai ilgai treniravosi JAV karinėse bazėse.

Rusija gali toliau didėti dviejose pagrindinėse rytinėse provincijose. Arba mūšio linijos gali sukietėti į aklavietę, kuri tęsis mėnesius ar metus, o tai sukels milžiniškas abiejų pusių aukas ir lėtai besitęsiančią krizę, kuri ir toliau vargins pasaulio ekonomiką. JAV baiminamasi galimo tolimesnio Putino veiksmo, šiam užėmus svarbias Ukrainos teritorijas, skelbia CNN.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės. Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

Ketvirtąjį karo mėnesį Rusijos karinės pajėgos ėmė skųstis amunicijos trūkumu. Vis dėlto, pakeitus ginkluotę, paaiškėjo, kad toli gražu ne visi moka ja naudotis. Tai paaiškėjo Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato nutekintame pokalbyje. Jame girdėti, kaip rusų karys telefonu moteriai, tikėtina, šeimos narei, pasakoja apie situaciją karo lauke. Žmona: O kas dėl ataskaitų, kas nors girdėti? Karys: Ne. Žmona: Nieko negirdėti. Aš dabar kalb... susirašiau mm.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra tiesiogiai atsakingas už ukrainiečių žūtis, nes nesuteikia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, nors yra pažadėjęs tai padaryti, įsitikinęs Ukrainos politikas. Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas vokiečių „Bild“, pareiškė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, reaktyvinių raketų paleidimo sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių. „Jeigu mes jų turėsime pakankamą kiekį, mes laimėsime karą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės. „Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė. „Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Lenkijos vicepremjeras, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vakarų vengimas atvirai konfrontuoti su Rusija ir jos agresija Ukrainoje demonstruoja silpnumą. Maža to, pasak politiko, tai gali reikšti, kad karas peržengs Ukrainos sienas. „Mūsų manija vengti karo daro mus kiek silpnesnius šioje akistatoje su jokių vertybių negerbiančia Rusija.

Neapykantą Vakarams atvirai deklaravęs Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas pareiškė, kad „Ukrainos po dvejų metų gali ir nelikti“. Savo drastiškais pasisakymais pastaruoju metu garsėjantis ilgametis V. Putino bendražygis tikina, kad pagalba Ukrainai gali būti ir nebereikalinga. „Mačiau pranešimą, kad Ukraina lendlizu nori gauti iš savo užjūrio šeimininkų suskystintųjų dujų apmokant po 2 metų. Kitaip artėjančią žiemą jie paprasčiausiai užšals.

Neseniai vietinių kolaborantų ir Rusijos propagandistų „medžioklę“ paskelbę Ukrainos miesto Chersono gyventojai vėl iškalbingai kreipėsi į okupantus. Šį kartą miesto gatvėse pasirodė lankstinukai, primenantys rusams, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos artėja prie miesto ir netrukus jį išvaduos. „Chersono partizanai yra budrūs ir primena rusams, kad nėra kur bėgti“, – pranešė vietos „Telegram“ visuomenė. Ant lapelių, kurių nuotrauką jis paskelbė, parašyta: „Rašistai, jau per vėlu bėgti.

Baltarusių opozicijos programišių grupuotė „Kiberpartizany“ gavo prieigą prie „tūkstančių valandų Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos serveryje aptiktų pokalbių“, įskaitant ir Rusijos ambasados pašnekesius, skelbiama „Current Time“. Programišiai patys susisiekė su žiniasklaidos priemone ir tvirtina, kad yra perėmę 1,5 terabaito įrašų mp3 formatu, kurių įrašymo data – 2020 m. sausis – 2021 m. birželis. Visi jie buvo saugomi Baltarusijos VRM serveriuose.

CNN, remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, skelbia, kad birželio viduryje Rusijos invazija į Ukrainą pasiekė esminį tašką ir tolimesnis Rusijos Federacijos karas gali vystytis pagal tris scenarijus. Pasak CNN, JAV baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai galės panaudoti užgrobtą Ukrainos teritorijos dalį kaip trampliną tolesniam žengimui į priekį.