Svarbiausi pirmadienio įvykiai:
23:48 | Zelenskis ragina gyventojus labiau taupyti elektrą
Pirmadienį Ukrainoje neplanuotai nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo UNIAN. Taip nutiko dėl to, kad suvartojama buvo daugiau, nei šalis galėjo aprūpinti.
Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad ir toliau svarbu taupyti elektrą.
„Žinoma, energetikai, komunalinių paslaugų darbuotojai, gelbėtojai ir visi susiję asmenys dirba pagal savo galimybes. Tačiau sisteminė žala mūsų energetikos sektoriui dėl Rusijos teroristų smūgių yra tokia didelė, kad visi mūsų žmonės ir įmonės turėtų būti labai taupūs ir keisti energijos vartojimą pagal paros valandas“, – savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius kalba jis.
Anot prezidento, šiuo metu padėtis sudėtingiausia Kyjive ir jo regione, taip pat Vinycioje, Sumuose, Ternopilyje, Odesoje ir kai kuriuose kituose miestuose bei regionuose.
„Pasistenkite apriboti asmeninį elektros energijos vartojimą tuose regionuose, kur kasdien, o ypač didžiausio vartojimo valandomis, yra sunkiausia. Be abejo, viešose vietose taip pat reikėtų elgtis labai taupiai“, – įspėja V. Zelenskis.
23:29 | Liuksemburgas siųs Ukrainai papildomų šarvuočių
Liuksemburgas siųs Ukrainai papildomų šarvuočių, praneša šalies gynybos ministras Francois Bausch.
„Liuksemburgo kariuomenė ir gynybos ministerija remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siųsdami papildomas didelio mobilumo daugiafunkcines ratines transporto priemones (HMMWV)“, – „Twitter“ rašo jis ir priduria, kad Liuksemburgas rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
The @ArmyLuxembourg and @Defense_lu support the Armed Forces of #Ukraine by sending additional High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicles (HMMWV).
These will strengthen 🇺🇦 in exercising its right to self-defence. #Luxembourg will support #Ukraine for as long as it takes. pic.twitter.com/XcDLwCM1o7REKLAMAREKLAMA— François Bausch (@Francois_Bausch) November 21, 2022
23:08 | Ukraina: Mykolajivo srityje vyksta karinė operacija
Ukraina teigia, kad kairiajame Dniepro upės krante vyksta karinė operacija, prameša „Kyiv Independent“.
Anot Ukrainos pietų operatyvinės vadovybės, operacija pradėta Mykolajivo srityje esančioje Kinburno nerijoje.
Ukrainos karių bandymai įžengti į Kinburno neriją kairiajame Dniepro upės krante prasidėjo po to, kai lapkričio 11 d. buvo išvaduotas Chersonas ir kitos teritorijos dešiniajame upės krante.
⚡️Ukraine says military operation underway on left bank of Dnipro River.
Ukraine's Southern Operational Command said that the operation had been launched on the Kinburn Spit in Mykolaiv Oblast, and a storm in the sea is helping Ukrainian troops to liberate this territory.REKLAMAREKLAMAREKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) November 21, 2022
22:52 | Mariupolyje užfiksuotas rusų judėjimas
Pirmadienį Mariupolyje užfiksuota rusų technikos kolona, praneša miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN. Anot jo, rusai pradėjo gabenti savo techniką ir karinį personalą iš Chersono link Zaporižios.
Apie tai jis pranešė socialiniuose tinkluose.
Anot P. Andriuščenkos, Mariupolyje užfiksuoti 25 tankai, 15 sunkvežimių „KamAZ“ ir kita technika. Kolona iš Jaltos kaimo per Mangušą ir Nikolskojės miestą pajudėjo lydima lėktuvo.
„Tai reiškia, kad prasidėjo karių perdislokavimas iš Chersono į Zaporižią“, – teigia P. Andriuščenka.
Anot jo, miesto gatvėmis vilkikais važinėja karinės technikos ir ginkluotės kolonos.
„Iš Mariupolio ir per jį išvyko daugiau kaip 100 dalinių. Tęsiamas didelis okupantų karių perkėlimas be geležinkelio ir Krymo tilto“, – informuoja P. Andriuščenka.
Rusai dar karo pradžioje užgulė Mariupolį. Iš pradžių didelė dalis miesto gyventojų ir gynėjų pasislėpė po mieste esančia plieno gamykla „Azovstal“.
Gamykla buvo apsupta, o po kurio laiko gamyklos gynėjai buvo evakuoti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Mariupolis faktiškai sugriautas. Mieste yra sutrikęs vandens, elektros tiekimas bei kanalizacija, pranešama, kad likę vietos gyventojai yra priversti gyventi praktiškai antisanitarinėmis sąlygomis.
22:18 | Ukrainos ministras: „Putino Rusija neieško sprendimų, ji nori žudyti ir naikinti“
Prieš pradedant derybas su Rusija, okupantus reikia sustabdyti, nuginkluoti ir išvyti iš Ukrainos, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Apie tai jis rašė vokiečių leidiniui „Welt“.
„Dabar vėl pasigirsta balsų, raginančių užmegzti dialogą su Putinu. Demokratinėje tradicijoje dialogas neabejotinai yra galingiausia priemonė, padedanti pasiekti konsensusą. [...] Tačiau dialogas neveikia, kai tironija vykdo genocidą kitoje stalo pusėje. Putino Rusija neieško sprendimų, ji nori žudyti ir naikinti“, – pabrėžia jis.
Kartu jis pridūrė, kad vienintelis būdas pasipriešinti Rusijos agresijai šiandien yra jėga.
„Genocido negalima sustabdyti pusiau sveiku protu nesuvokiamais sprendimais, nes kompromisas tarp gyvybės ir mirties yra mirtis. Ją galima sustabdyti tik jėga. Ginklu, teisingumu ir tiesa. Pirmiausia reikia sustabdyti agresorių, nuginkluoti jį ir išvyti iš šalies, o tik po to sėsti su juo prie derybų stalo“, – teigia D. Kuleba.
21:59 | TATENA: po apšaudymų Zaporižioje branduolinės saugos problemų nekilo
TATENA pareiškė, kad po savaitgalį vykusių apšaudymų Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje nėra jokių tiesioginių branduolinės saugos ar saugumo problemų, rašo „Sky news“.
Agentūra teigė, kad jos ekspertai, apžiūrėję objektą, „galėjo patvirtinti, kad, nepaisant apšaudymo intensyvumo, pagrindinė įranga liko nepažeista ir nėra jokių tiesioginių branduolinės saugos ar saugumo problemų“.
21:40 | Ukraina: praradusi Chersoną Rusija išsikėlė naują tikslą
Praradusi Chersoną, Rusija išsikėlė naują pagrindinį tikslą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai dabar siekia Donecko srities sienų.
„Po to, kai jie prarado Chersoną, o tai juos gana demoralizuoja, jie ieško vietos, kur panaudoti jėgą, kad būtų bent jau taktinių naujienų, kurios pakeltų jų moralę. Jie telkia savo pastangas Rytuose, o karščiausias taškas yra Donecko regionas“, – UNIAN cituoja ją.
Šiuo metu dėl esamų oro sąlygų rusams sunku judėti į priekį, teigia H. Maliar, tačiau rusai per dieną vis tiek surengia mažiausiai 400 atakų.
„Rusijos kariuomenė neatsisako savo tikslo pasiekti Donecko srities sienas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos labai stipriai atremia visas atakas. Kaina už tai, kad priešas pajudės į priekį, yra per didelė“, – pabrėžia ji.
21:22 | Zelenskis ir Macronas kalbėjosi telefonu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kalbėjosi telefonu, praneša „The Guardian“.
E. Macronas po pokalbio pasmerkė rusų vykdomus Zaporižios atominės elektrinės ir kitų Ukrainos branduolinių objektų apšaudymus.
„Susiskambinome su Emmanueliu Macronu. Informavau apie padėtį mūšio lauke ir Ukrainos atominėse elektrinėse. Pabrėžiau būtinybę demilitarizuoti Zaporižios atominę elektrinę. Taip pat aptarėme bendradarbiavimą užtikrinant Ukrainos energetinį stabilumą, ypač saugant sistemą nuo oro atakų“, – „Twitter“ rašo V. Zelenskis.
Had a call with @EmmanuelMacron. Informed about the situation on the battlefield and at 🇺🇦 nuclear plants. Stressed the need of demilitarization of #ZNPP. We also discussed cooperation on ensuring Ukraine's energy stability, in particular, protecting the system from air attacks.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) November 21, 2022
20:49 | Rusai vėl smogė Chersonui
Rusai dar kartą apšaudė Chersoną, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
„Rusijos niekingi teroristai. Jie pabėgo iš Chersono ir pradėjo apšaudyti civilius gyventojus.
Miesto Dniprovskio rajone užfiksuotas atvykimas į butą, yra nukentėjusiųjų“, – „Telegram“ rašo jis.
Anot K. Tymošenko, įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir pagalbos tarnybos.
Tai jau antras Chersono apšaudymas pirmadienį, apie kurį pranešama. Chersoną rusai taip pat apšaudė ir pirmadienio rytą.
Prieš beveik dvi savaites rusai pasitraukė iš Chersono miesto.
20:25 | NATO vadovas: puldamas Ukrainą Putinas padarė dvi dideles klaidas
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis.
Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride.
Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas. Pirma, jis nepakankamai įvertino ukrainiečių drąsą ir valią kovoti, antra – nuvertino NATO sąjungininkų ir partnerių ryžtą remti Ukrainą.
„Jis manė, kad Ukrainoje gali laimėti per kelias dienas. Praėjus devyniems mėnesiams, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos. O ukrainiečiai ir toliau laisvina savo teritoriją nuo okupacijos. Pastaruoju metu – Chersone“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
Vis dėlto kartu jis pažymėjo, kad nuvertinti Rusijos kol kas nereikėtų. Pasak jo, Rusija vis dar turi didelį karinį potencialą ir daug karių.
„Rusija yra pasirengusi patirti didelių nuostolių. Ji pasirengusi sukelti siaubingas kančias Ukrainos žmonėms. Matėme, kaip bepiločiai lėktuvai ir raketos smogė Ukrainos miestams, civiliams gyventojams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Todėl turime būti pasirengę remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.
19:55 | PSO: „Žiema bus pavojinga milijonų žmonių gyvybėms Ukrainoje“
Ukrainos sveikatos apsaugos sistema „išgyvena pačias juodžiausias karo dienas“, įspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rašo „The Guardian“.
Anot organizacijos, būtina sukurti „humanitarinį sveikatos koridorių“, kad visas Ukrainos sritis galėtų pasiekti būtiniausi reikmenys.
PSO skaičiavimu, nuo vasario 24-osios, dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, buvo įvykdyti 703 išpuoliai prieš Ukrainos sveikatos sistemą.
Anot organizacijos Europos regiono direktoriaus Hanso Kluge, tokie išpuoliai yra „tarptautinės humanitarinės teisės ir karo taisyklių pažeidimas“.
Dėl išpuolių prieš sveikatos ir energetikos infrastruktūrą šimtai ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų „nebeveikia visu pajėgumu, joms trūksta kuro, vandens ir elektros savo pagrindiniams poreikiams patenkinti“.
„Ši žiema bus pavojinga milijonų žmonių gyvybėms Ukrainoje“, – teigia H. Kluge.
„Dėl niokojančios energetikos krizės, gilėjančios psichikos sveikatos krizės, humanitarinės pagalbos prieinamumo apribojimų ir virusinių infekcijų pavojaus ši žiema taps didžiuliu išbandymu ne tik Ukrainos sveikatos sistemai ir Ukrainos žmonėms, bet ir pasauliui bei jo įsipareigojimui remti Ukrainą“, – tęsia jis.
Anot jo, artėjantys žiemos šalčiai kelia didžiulį pavojų, nes 10 mln. Ukrainos gyventojų neturi elektros energijos, o prognozuojamas šaltis gali pasiekti ir -20 laipsnių.
„Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos laukia kol kas juodžiausios karo dienos. Išgyvenusi daugiau kaip 700 išpuolių, dabar ji taip pat tapo energetikos krizės auka“, – teigia jis.
H. Kluge ragina sukurti „humanitarinį sveikatos koridorių“ į visas Kyjivo atkovotas Ukrainos teritorijas, taip pat į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas. Anot jo, PSO ir jos partneriai yra pasirengę mobilizuoti savo pajėgas.
PSO atstovas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl 17 tūkst. pacientų Donecke, kuriems, pasak jo, netrukus gali pritrūkti gyvybiškai svarbių antiretrovirusinių vaistų, palaikančių jų gyvybę.
„Šis karas turi baigtis, kol dar labiau nenukentėjo sveikatos apsaugos sistema ir ukrainiečių tautos sveikata“, – sako jis.
19:19 | Lukašenka sprogimus Lenkijoje vadina „tyčine provokacija“ prieš Maskvą ir Minską
Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusi raketa buvo „tyčinė provokacija“ prieš Rusiją ir Baltarusiją, įsitikinęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rašo „Sky news“.
Praėjusį antradienį Lenkijoje nukritus raketai žuvo du žmonės.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, tačiau vėliau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad pareigūnai kol kas neturi jokių įrodymų, jog raketą butų paleidusi Rusija.
A. Lukašenka tikina, kad Lenkijos ir Ukrainos valdžios institucijos neva apgailestauja, jog raketa nebuvo paleista rusų.
„Jie pateko į karštą vandenį ir dabar kaip klastingi vagys bando, kad ši tema būtų uždaryta. Apie tai nebekalbama net Vakaruose“, – įsitikinęs jis.
„Jie, ir lenkai, ir ukrainiečiai, apgailestauja, kad tai nebuvo Rusijos raketa. Jiems reikėjo provokacijos prieš mus, jiems reikėjo eskalacijos“, – aiškina Baltarusijos režimo lyderis.
Kol kas nėra žinomos visos įvykio aplinkybės, praėjusią savaitę sprogimų vietoje dirbo Ukrainos ekspertai.
Vakarų lyderių vertinimu, viena iš versijų gali būti tokia, kad Lenkijoje nukritusią raketą išties paleido Ukraina, tačiau kartu pabrėžiama, jog galutinė atsakomybė už incidentą tenka Rusijai. Tądien rusai stipriai apšaudė Ukrainą, į šalį paleido beveik šimtą raketų, o Ukraina gynėsi.
A. Lukašenka yra ištikimas rusų režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis, o Baltarusijos teritorija ne kartą buvo naudota Ukrainai atakuoti ar rusų pajėgoms į šalį įvesti.
18:44 | Ukraina: Rusija Baltarusijoje dislokavo „Iskander“ ir S-400 sistemas
Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo raketų sistemas „Iskander“ ir S-400, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ignato, tuo pat metu rusai perkelia S-300 sistemas į Donbasą, kad galėtų smogti ne tik infrastruktūrai, bet ir Ukrainos karinėms pozicijoms.
J. Ignato teigimu, kai kurie iš šių kompleksų esą yra skirti saugoti Baltarusijos oro erdvę.
„Baltarusijos teritorijoje jie dislokavo „Iskander“, taip pat S-400, kurie neva saugo Baltarusijos oro erdvę“, – teigia jis.
J. Ignato vertinimu, S-300 raketos Rusijai šiuo metu nėra būtinos savo oro erdvei apsaugoti, todėl jos yra perkeliamos iš Baltarusijos teritorijos į Donbasą.
„Jie jas naudoja kaip balistines raketas, t. y. jos skrenda balistine trajektorija iki 150 kilometrų atstumu. Jie yra šių raketų gamintojai, jų turi daug. Jie gali sau leisti taip jas „perdirbti“, nes turi platų priešlėktuvinės gynybos spektrą, todėl S-300 jiems iš tikrųjų nereikalingi.
Jiems reikia perkelti šias raketas į Donbasą, kad galėtų smogti ne tik fronto miestų infrastruktūrai, bet ir mūsų karių pozicijoms. Mes nesėdime ir nežiūrime – ginkluotosios pajėgos daro viską, kad kuo veiksmingiau juos sunaikintų“, – pabrėžė jis.
17:59 | Zelenskis kreipėsi į NATO, prašo apsaugoti Ukrainos branduolinius objektus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO nares ir paprašė užtikrinti šalies branduolinių elektrinių apsaugą nuo Rusijos sabotažo, rašo „The Guardian“.
„Visos mūsų valstybės suinteresuotos, kad mūsų branduoliniuose objektuose neįvyktų jokių pavojingų incidentų“, – nuotoliniu būdu kreipdamasis į NATO parlamentinę asamblėją sakė jis.
„Mums visiems reikia garantuotos apsaugos nuo Rusijos sabotažo branduoliniuose objektuose“, – pridūrė jis.
Kartu V. Zelenskis paragino imtis naujų sankcijų prieš Rusiją dėl jos vykdomų išpuolių prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
17:36 | Rusai įtariami Chersono sąvartyne deginę savo karių kūnus
Rusai įtariami deginę savo karių kūnus Chersono pakraštyje esančiame sąvartyne, rašo „The Guardian“. Tai matę tvirtina vietos gyventojai.
Anot leidinio, minėtame sąvartyne dabar purve mirksta Rusijos vėliavos, uniformos, šalmai.
Vietos gyventojai leidiniui pasakojo matę, kaip vasarą į vietą atvažiuoja sunkvežimiai su juodais maišais. Maišai būdavo padegami, o ore tuo metu pasklisdavo didelis dūmų debesis ir siaubingas degančių kūnų kvapas.
Manoma, kad taip rusai atsikratydavo savo karių, žuvusių per sunkias vasaros kovas, kūnų.
„Kiekvieną kartą, kai mūsų kariuomenė apšaudydavo rusus, jie perkeldavo palaikus į sąvartyną ir juos sudegindavo“, – žurnalistams sako 40-metė Chersono gyventoja Iryna.
Rusijos pajėgos Chersoną okupavo dar karo pradžioje. Dėl miesto vyko įnirtingos kovos, o Rusija dar lapkričio 9-ąją paskelbė, kad traukiasi iš miesto. Netrukus, lapkričio 11-ąją, į miestą įžengė Ukrainos kariai.
Chersonas yra miestas Ukrainos pietuose.
17:03 | Ukraina ragina civilius gyventojus žiemai palikti išvaduotas teritorijas
Ukrainos valdžios institucijos pradėjo evakuoti civilius gyventojus iš neseniai išvaduotų teritorijų Chersono ir Mykolajivo srityse, nes baiminasi, jog infrastruktūrai padaryta žala yra pernelyg didelė, kad žmonės galėtų ištverti artėjančią žiemą, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Dviejų pietinių regionų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais nuolat apšaudydavo Rusijos pajėgos, gyventojams buvo patarta persikelti į saugesnes vietoves šalies centrinėje ir vakarinėje dalyse, sakė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Vyriausybė suteiks „transportą, apgyvendinimą, medicininę priežiūrą“, sakė ji.
Evakuacija pradėta praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai ukrainiečiai atkovojo Chersono miestą ir aplinkines teritorijas.
Šios teritorijos išvadavimas yra didelis karinis laimėjimas, tačiau pradėta evakuacija parodo, su kokiais sunkumais prasidėjus žiemiškiems orams Ukraina susiduria po Maskvos kariuomenės smūgių šalies energetikos infrastruktūrai.
Rusija iš oro atakavo Ukrainos energetinę sistemą ir kitą infrastruktūrą ir tai nulėmė plataus masto elektros tiekimo sutrikimus. Sostinėje Kyjive ir kituose miestuose prasidėjus šalčiams ir sniegui milijonai ukrainiečių liko be šilumos, elektros ir vandens.
Pasak Ukrainos energetikos operatorės „Ukrenerho“ vadovo Volodymyro Kudryckio, prognozuojama, kad pirmadienį 15-oje Ukrainos regionų elektros nebus keturias valandas ar ilgiau.
Dėl Rusijos raketų smūgių pastarosiomis savaitėmis nukentėjo daugiau kaip 40 proc. šalies energetikos objektų.
16:36 | Norvegija skirs Ukrainai beveik 200 mln. eurų gamtinių dujų įsigijimui
Norvegijos finansų ministras Trygvė Slagsvoldas Vedumas pirmadienį pasirašė susitarimą dėl 2 mlrd. Norvegijos kronų finansavimo Ukrainos aprūpinimui gamtinėmis dujomis artėjančią žiemą, skelbiama Norvegijos vyriausybės tinklapyje.
Finansavimas bus vykdomas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), o dokumentą jo vardu Osle pasirašė pirmasis viceprezidentas Jurgenas Rigterinkas.
„Artėjant žiemai Rusija naudoja energiją kaip ginklą ir, siekdama užgniaužti Ukrainos pasipriešinimą, taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą. Rusijos veiksmai yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas bei sukelia rimtų sunkumų Ukrainos žmonėms. Todėl Norvegijos parama siekiant užtikrinti energijos išteklių tiekimą yra gyvybiškai svarbi Ukrainai“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
Liepos mėnesį Norvegijos premjeras Jonas Gahras Storė paskelbė, jog 2022-2023 metais jo valstybė skirs Ukrainai 10 mlrd. kronų, iš jų 2 mlrd. kronų – gamtinių dujų įsigijimui.
16:09 | Išlaisvintame Chersone – dar keturios civilių kankinimo vietos
Chersone buvo rastos keturios vietos, kur rusai laikė ir kankino civilius gyventojus, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra, rašo „The Guardian“.
Pranešama, kad ukrainiečiai rado įrodymų, jog rusai Chersone „įkūrė pseufoteisėsaugos institucijas“.
Anot pranešimo, ukrainiečiai patikrino šias vietas, rasta įrodymų, kad rusai čia „neteisėtai laikė žmones ir žiauriai juos kankino“.
„Buvo rastos guminių lazdų dalys, medinė lazda, prietaisas, kurį rusai naudojo civiliams kankinti elektrošoku, kaitrinė lempa ir kulkos sienose. Kamerose ir rūsiuose esantys žmonės buvo kankinami įvairiais kankinimo, fizinio ir psichologinio smurto būdais“, – teigia generalinė prokuratūra.
Vieno iš objektų rūsyje pareigūnai „aptiko metalinio-plastikinio vamzdžio dalį, antrankius“.
13:53 | Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų civilių
Chresone smogta civilių objektams, skelbiama UNIAN ir „Hromadske“, remiantis vietos policijos informacija. Skelbiama, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, tačiau jų skaičius dar tikslinamas.
Skelbiama, kad sprogimų serija deokupuotame mieste prasidėjo apie 11 val. vietos laiku.
„Pas mus vėl antskrydžiai Chersone, vėl į civilių infrastruktūrą. Yra sužeistųjų civilių, jiems suteikiama medicininė pagalba“, – cituojamas Chersono tarybos narys J. Sobolevskis.
13:07 | Izraelis perspėjo Rusiją ir Iraną: Ukraina gali sulaukti netikėtos karinės pagalbos
Izraelis atidžiai stebi Irano ir Rusijos karinį bendradarbiavimą ir jau anksčiau protestavo dėl iraniečių dronų naudojimo kare Ukrainoje. Teheranas, ilgai neigę apskritai patį prekybos dronais faktą, ilgainiui pripažino, kad „likus porai mėnesių pardavė Rusijai ribotą kiekį bepiločių, bet be raketų“. Tarptautinės žiniasklaidos tyrimai ir Vakarų žvalgybos duomenys teigia, kad Iranas jau karo Ukrainoje metu pardavė aukštųjų technologijų badą jaučiančiai Rusijai savo dronus.
Pastaruoju metu netyla kalbos ir apie balistinių raketų perdavimą Rusijai, į ką atkreipė dėmesį ir Izraelio nacionalinio saugumo tarybos vadovas E. Hulta. Izraelio ekspertų manymu, Irano ginkluotės panaudojimas kare Ukrainoje gali leisti jai tobulinti savo karines technologijas, o tai ilgainiui atsisuks prieš patį Izraelį.
Izraeliečių žiniasklaidos teigimu, Izraelis įteikė oficialų protestą, neseniai įvykusio Izraelio ambasadoriaus ir Rusijos užsienio reikalų viceministro pokalbio metu.
E. Hulta perspėjo, kad jei pasitvirtins balistinių raketų perdavimo Rusijai faktas, tai Izraelis gali taip pat dislokuoti savo raketas Ukrainoje, rašoma UNIAN.
11:04 | Lenkija neįsileis Lavrovo: dabar yra tas laikas, kai Rusija turi būti maksimaliai izoliuota
10:35 | Ukrainiečiai naktį sunaikino rusų kuro cisternas
10:02 | Ukrainos lyderio kreipimasis į tautą: „Mes nugalėsim“
08:16 | Luhansko pragare – Ukrainos proveržis: atsiėmė 12 gyvenviečių
Rusijai didžiąją savo pajėgų Ukrainoje dalį metus Luhansko srities kryptimi ten jau ilgą laiką vyksta nuožmūs mūšiai. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, tenka gintis prieš daug skaitlingesnį priešą, tačiau kol kas pozicijos atlaikomos.
Maža to, besiginantys ukrainiečiai atsikovojo 12 gyvenviečių, „Obozrevatel“ cituojamas Ukrainos kariuomenės Rytų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas. Jo teigimu, po nesėkmių Charkive, Chersone ir Lymane užpuolikai siekia pasiekti bent kokią pergalę Donbase.
Rusijos pajėgos šiuo metu siekia užimti Luhansko ir Donecko sričių teritorijas jų administracinėse ribose.
S. Čerevato teigimu, nepaisant grandiozinių Kremliaus planų Rytų Ukrainoje, okupantai per 4 mėnesius taip ir nesugebėjo pralaužti gynybos Bachmuto ir Avdijivkos kryptimi.
„Aišku, tai reikalauja mūsų pastangų. Maža to, Luhansko srityje priešas jau patiria pralaimėjimų. Jau 12 gyvenviečių – po Ukrainos vėliava. Ir daugelyje krypčių ten iniciatyva yra mūsų“, – cituojamas Ukrainos kariuomenės atstovas.
07:41 | Nukautas vienas iš elitinės rusų desantininkų divizijos vadų Sergejus Nikulinas
07:00 | Vokietija pasiūlė Lenkijai oro gynybos sistemas „Patriot“
Vokietija Varšuvai pasiūlė priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, kad padėtų šaliai apginti savo oro erdvę po praėjusią savaitę įvykusio raketos nukritimo kaimyninėje su Ukraina pasienio teritorijoje.
Vokietijos gynybos ministerija anksčiau siūlė prisidėti prie oro erdvės apsaugos ir dislokuodama savo naikintuvus „Eurofighter“.
„Mes pasiūlėme Lenkijai padėti saugoti oro erdvę – „Eurofighter“ naikintuvų ir oro gynybos sistemų „Patriot“ pagalba“, – BBC cituojama Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
06:21 | Lenkija pasiūlė konfiskuoti Rusijos turtus Europoje: Suomija jau palaikė
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, susitikimo su Suomijos vyriausybės vadove Sanna Marin metu, pasiūlė konfiskuoti Rusijos aktyvus, kurie yra Europos Sąjungos teritorijoje, Ukrainos naudai. Politiko kolegė iš Suomijos palaikė šį siūlymą.
Suomių leidinio „Yle“ duomenimis, M. Morawieckis pasiūlė imtis griežtesnių priemonių prieš Rusiją dėl karo Ukrainoje. Tiek Lenkija, tiek Suomija yra numačiusios nuo šiol pasisakyti už idėją dėl Rusijos turto konfiskavimo.
„Mes turime smogti Rusijai stipriau, negu ji tikisi“, – paaiškino M. Morawieckis.
Nuo pat karo pradžios ES, JAV, Japonija ir kitos pasaulio šalys įšaldė Rusijos turto už šimtus milijardų eurų. Spalio 20-ąją Didžioji Britanija paskelbė, kad yra įšaldžiusi 20 mlrd. dolerių vertės Rusijos aktyvų. Spalio pabaigoje Čekija skelbė, kad sieks konfiskuoti Rusijos turtus šalyje.
Ukrainos prezidentūra tuo metu paragino galų gale perduoti Ukrainai siūlomus Rusijos turtus ir mažiau ieškoti pasiteisinimų. Dėl Rusijos agresijos Ukraina patiria milžiniškų nuostolių, ir toks sprendimas galėtų palengvinti karo nuniokotai šaliai finansinę naštą.
Skelbiama, kad ES šalyse yra įšaldyta Rusijos aktyvų už 68 mlrd. dolerių.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai:
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų situaciją.
► R. Sunakas lankėsi Kyjive
► Ukrainos žvalgyba: Rusija planuoja įvykdyti teroristinį išpuolį Astravo AE
► Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas šeštadienį perspėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą nurodo pasaulio, kuriame branduolinį ginklą turinčios šalys gali kelti grėsmę kitoms tautoms, viziją, ir sakė, kad Pekinas, kaip ir Maskva, siekia pasaulio, kuriame ginčai sprendžiami naudojant jėgą.
► Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ komentuodama išpuolį prieš Zaporižios AE, nurodė, kad į AE elektrinės įrenginius buvo pataikyta mažiausiai 12 kartų, ir apkaltino Maskvą už ataką. Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pasmerkė ataką prieš Rusijos kontroliuojamą Zaporožios atominę elektrinę.
► Iranas ir Rusija pasirašė susitarimą dėl bepiločių orlaivių gamybos Rusijos teritorijoje, skelbia „Urainska Pravda“, cituojant „The Washington Post“.
