Karas Ukrainoje

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai. Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas (Henrikas Viladsenas), nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Mykolajivą paleido aštuonias raketas, pataikiusias į skirtingas Ukrainos pietuose esančio miesto vietas. Pranešama apie sunaikintą daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame per išpuolį žuvo žmonės. 8.20 val. jau buvo žinoma, kad raketų smūgiai pražudė tris žmones ir sužeidė penkis, „Telegram“ skelbė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Iš viso buvo aštuoni raketų smūgiai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas Aljanso viršūnių susitikime Madride teigė, kad pasaulis susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo, o saugumo situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė nuo to, kokia susiklostė po Šaltojo karo pabaigos. NATO vadovas bendraudamas su žurnalistais taip pat išskyrė Lietuvos gynybos strategiją.

Rusijos invazijai į nepriklausomą Ukrainą vykstant jau penktą mėnesį, Rusijos Federacijos pusėje kariaujančių buriatų žmonos reikalauja grąžinti jų vyrus namo. „Radio Svoboda“ („Laisvės radijas“) skelbia, kad buriatų (Buriatija – respublika Rusijos Federacijos sudėtyje) kariškių žmonos kreipėsi į respublikos vadovą Aleksejų Cydenovą, reikalaudamos juos grąžinti namo.

Politikos strategas ir rašytojas Michailas Šeitelmanas tvirtina, kad Rusija, taip pat, kaip Ukrainai smogė Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo metu, taip pat smogs ir per NATO viršūnių susitikimą, kuris prasidėjo antradienį. NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyksta birželio 28–30 dienomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos.  V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad Ukraina kartu su Europos Sąjunga jau dirba prie septintojo sankcijų Rusijai paketo. Tiesa, jis nedetalizavo, kokios priemonės galėtų tapti jo dalimi. „G-7 („Didysis septynetas“) paskelbė deklaraciją ir priminsiu, kad šiame susitikime iš tikrųjų dalyvavo aštuoni žmonės – aštuntas buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, kuris atstovavo ES.

Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musijenka mano, kad Baltarusija karo fone pateko į spąstus, iš kurių labai sunku išsivaduoti, kol gyvuoja nusikalstamas Vladimiro Putino režimas. „Tai yra Lukašenkos pareiškimai, kad jis nori branduolinių ginklų, papildomų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis. Aišku, Putinas duos, viską labai greitai, nes tai nukreipia smūgį tiesiai iš Rusijos. Putinas nukreipia smūgį į Baltarusijos pusę kiek tik galima nuo jo paties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į prekybos ir pramogų centrą Ukrainoje rėžėsi Rusijos raketa. Išpuolis įvyko birželio 27-ąją, Rusijos karinės pajėgos paleido Ch-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste, Poltavos srityje centrinėje Ukrainoje. Teigiama, kad prekybos centre 15.50 val., kuomet ir įvyko išpuolis, buvo apie 1000 civilių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO. Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.

Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai. Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderių parengtus planus daugybei pasaulį ištikusių krizių spręsti.

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies. Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai. Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse. Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių lyderiai susitikimo metu susitarė suteikti Ukrainai reikiamos strateginės ištvermės, kad ši galėtų pabandyti pakeisti situaciją kare su Rusija ir perspėjo dėl būsimų Kremliaus veiksmų. Paklaustas, ar ankstesni britų generolo Patricko Sanderso teiginiai apie „1937-ųjų situacijos pasikartojimą“ yra pagrįsti, jis išreiškė viltį, jog taip nebus.

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje. Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti. „Prezidentas Widodo tai atmeta.

Vakarykščio Rusijos išpuolio Kremečuke metu žuvo mažiausiai 18 žmonių, apie 60 buvo sužeista. Šiandien pasirodė vaizdo įrašas iš netoliese esančio miesto parko vaizdo kamerų, kurios užfiksavo sprogimus. Vaizdo įraše matyti, kaip žmonės, išvydę pirmuosius sprogimus puolė bėgti, nesuprasdami, iš kurios pusės kyla pavojus.  Vienas iš sprogimo kontūzytų vyrų puolė į parko tvenkinį, kiti žmonės tiesiog griuvo ant žemės ar puolė paniškai bėgti iš parko.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pateikė atsaką Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Medvedevui dėl Krymo: susigrąžinimas bus įvykdytas be jokių bandymų, išsyk.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą. „Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainos kariuomenės generolas Sergejus Krivonosas tikina, kad Rusija neatsisako planų pulti iš Baltarusijos teritorijos arba įtraukti pačią Baltarusiją į karą Ukrainoje. Nepaisant to, jo teigimu, daugelis baltarusių karių nenori kariauti ir masiškai pasidavinėtų. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininko pavaduotojo teigimu, agresorė šiuo metu „aktyviai dirba su Lukašenkos režimu“, o taip pat imasi intensyvios Baltarusijos kariuomenės nuotaikų kontrolės.

Programišiai ne tik sutrikdė Rusijos prezidento žmogaus teisių tarybos tinklapio veiklą, tačiau ir sugebėjo į jį įsilaužti bei patalpinti Ukrainą palaikančią žinutę. Straipsnio rašymo metu suvedus adresą https://www.president-sovet.ru galima buvo išvysti Ukrainos sveikinimą Konstitucijos dienos proga. Žinutėje akcentuojama, kad Rusijos žmonės palaiko ukrainiečius ir smerkia savo valdžios veiksmus bei pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam mažiausiai 18 žmonių gyvybių. „Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą. „Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

Rusijos karinės pajėgos pagrobė laikinai rusų okupuoto Ukrainos Chersono miesto merą Ihorį Kolichajevą, feisbuke pranešė jo patarėja Galina Lijaševskaja. Ji daugiau detalių neatskleidė. Chersono miesto taryba pridūrė, kad šiuo metu nieko nežinoma apie mero buvimo vietą.

Pirmadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo civilių žmonių pilną prekybos centrą Ukrainoje, pražudydamos 18 žmonių. Tačiau antradienio rytą Rusijos Gynybos ministerija skelbia, kad už sprogimą prekybos centre kalta esą visai ne Rusija, o „Vakarų amunicija“. Birželio 27 d., 15.50 val., Rusijos karinės pajėgos paleido Kh-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste. Skaičiuojama, kad atakos metu ten buvo apie 1000 civilių. Gaisro plotas pastate siekė 10 300 kvadratinių metrų.

Konfliktų tarp Rusijos Federacijos ir Kazachstano bei Lietuvos eskalavimas neprives prie antrojo ir trečiojo fronto atsivėrimo, nes „antroji pasaulio armija“ net nepajėgia užimti Donbaso, tvirtina rusų žurnalistas ir rašytojas, Kremliaus kritikas Viktoras Šenderovičius. Anot jo, invaziją į Ukrainą Kremlius pradėjo kaip bausmę „satelitinei šaliai“ už nepaklusnumą. Tačiau Maskva nesugeba pasiekti jokių pergalių mūšio lauke, Ukrainos televizijos „Ukraina 24“ eteryje sakė V. Šenderovičius.

Skandalai, siejami su dabar jau buvusia Ukrainos žmogaus teisų ombudsmene Liudmila Denisova tęsiasi. Prieš mėnesį atleista iš pareigų valdininkė sulaukė ir prokurorų kirčio – patikrinimas parodė, kad faktiškai visi jos skleisti prievartos prieš ukrainiečių vaikus teiginiai negali būti patvirtinti.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinės pajėgos smarkiai apšaudė Mykolajivo sritį. Tarp žuvusiųjų – ir šešerių metų mergaitė. Kaip praneša Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas, apšaudžius srities miestą Očakovą, trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų buvo šešerių metų mergaitė, o dėl apšaudymo nukentėjęs trijų mėnesių kūdikis atsidūrė komoje, skelbia UNIAN. Anot V. Kimo, rusai į Mykolajivą paleido apie 11 raketų, dalį jų numušė Ukrainos oro gynyba.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Ukrainos gynėjai sėkmingai veržiasi Chersono ir Zaporižios kryptimis. Chersono srityje, pasak OV „Pietūs“ atstovės Natalijos Humeniuk, Rusijos kariai pasitelkia oro antskrydžius ir artilerijos ugnimi bando atkovoti savo pozicijas. „Praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo [surengti] keturi aviacijos skrydžiai ir bandymai atnaujinti pozicijas prie Potiomkino.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad civilizuotas pasaulis į Rusijos raketų atakas prieš prekybos centrą Kremenčuke turėtų reaguoti griežtesnėmis sankcijomis Rusijai. Ministras mano, kad nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn, tačiau kol kas pasaulio lyderiai turėtų nustoti skambinti Rusijos diktatoriui. „Dar vienas baisus Rusijos karo nusikaltimas – raketų ataka į prekybos centrą Kremenčuke.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras. Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

Buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainai Kurtas Volkeris prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, įvaldžiusios galingą Vakarų teikiamą ginkluotę, netrukus galės išlaisvinti teritorijas aplink tris didelius miestus: Mykolajivą, Chersoną ir Charkivą. „Kai jie gaus mūsų geriausią įrangą ir pradės ją naudoti, jie galės geriau strategiškai veikti ir atgauti tam tikras teritorijas“, – „Ukrinform“ sakė K. Volkeris.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius įsitikinęs, kad Vakarai nusprendė „palaužti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir yra įsitikinęs, kad Vakarų lyderiams pavyks jį pribaigti. O. Arestovyčius prisiminė, kaip šią savaitę Didžiojo septyneto lyderiai šaipėsi iš surežisuotos 2009-ųjų V. Putino nuotraukos ant arklio, kalbėdami, kad galbūt ir jiems reikėtų apsinuoginti iki pusės bendrai nuotraukai, kaip tai nuotraukose mėgsta daryti V. Putinas.

Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 18 žmonių ir buvo sužeista dar 59, kai Rusijos karinės pajėgos pirmadienio popietę atakavo prekybos centrą Kremenčuko miestelyje, Poltavos srityje, centrinėje Ukrainoje. Rusijos atakos prieš Kremenčuko prekybos centrą aukų skaičius išaugo iki 18, antradienio rytą paskelbė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.  Pasak jo, įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai. Birželio 27 d., 15.50 val.

Su Lenkija besiribojančios Lvivo srities administracijos atstovas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad ruošiamasi puolimui iš Baltarusijos teritorijos. Skelbiama, kad yra įrenginėjami inžineriniai ir gynybiniai tinklai, bendradarbiaujama su kaimynine Volynės sritimi, kuri yra pasienyje su Baltarusija. Tuo pat metu virš Lenkijos teritorijos, paleis sieną su Ukraina ir Baltarusija ratus suka NATO žvalgybiniai lėktuvai, rodo „Flighradar24“ duomenys.

Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo „Feygin live“. O. Arestovyčiaus nuomone, karas Ukrainoje šiuo metu eina eskalacijos keliu. „Aišku, kad atsakysime ir atsakysime ilgai, kruopščiai ir skoningai. Ir jie mums atsakys... Karas eina eskalacijos keliu.

Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis pareiškė savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius. „Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Tai faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas.

Turkijos bendrovė „Baykar“ nemokamai perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tris „Bayraktar“ bepiločius, kuriuos už surinktus pinigus būtų pirkęs Ukrainos visuomenės veikėjo Serhijaus Pritulos labdaros fondas, rašo UNIAN. „Baykar“ žino, kad per lėšų rinkimo kampaniją, pavadintą „Liaudies Bayraktar“, buvo sėkmingai surinkta suma, už kurią ukrainiečiai galėtų įsigyti kelis bepiločius orlaivius „Bayraktar TV2“, jog galėtų ginti savo tėvynę“, – sakoma bendrovės pareiškime.

Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos karius prie Lysyčansko ir blokuoti miestą iš pietų ir pietvakarių, remdamasi nauju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu, rašo UNIAN. Donecko kryptimi rusų pajėgos ir toliau daugiausia pajėgų skiria bandymams apsupti Ukrainos karius ties Lysyčansku, rašoma pranešime. Rusai taip pat bando blokuoti miestą iš pietų bei pietvakarių, kompensuoti personalo, ginkluotės ir karinės technikos nuostolius.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą kruvinu Rusijos smūgiu sausakimšam parduotuvių centrui Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainoje ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn. „Pasaulis yra pasibaisėjęs šiandieniniu Rusijos raketų smūgiu, kuris pataikė į sausakimšą Ukrainos prekybos centrą – tai naujausias iš virtinės žiaurumų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Blinkenas.

Rusijos gynybos įmonės bando rasti savo lėktuvų dalių analogų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo UNIAN. Žvalgybos valdyba gavo susirašinėjimą tarp 8-osios specialiosios paskirties aviacijos divizijos vadovybės Maskvos srityje ir gynybos pramonės įmonių. Susirašinėjimo metu 8-osios armijos aviacijos vadavietės vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl importuojamų komponentų, skirtų An, Il ir TU serijų lėktuvų remontui ir techninei priežiūrai, trūkumo.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pirmadienį Vakarų sprendimą remti Ukrainą pavadino kaina, kurią „verta sumokėti“, ir priminė sąjungininkų pergalę prieš nacių Vokietiją. „Tik prisiminkite, demokratijoms praėjusio amžiaus viduryje prireikė daug laiko pripažinti, kad jos turi priešintis tironijai ir agresijai“, ir kad tai labai brangu, sakė jis britų transliuotojui BBC, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą.

Rusija pirmadienį paskelbė išvaranti aštuonis Graikijos diplomatus dėl Atėnų sprendimo tiekti karinę įrangą Ukrainai, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija. Graikijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir informuotas, kad diplomatai privalo per aštuonias dienas išvykti iš šalies, sakoma ministerijos pranešime. Sprendimas yra „tiesioginė nedraugiškų Graikijos valdžios veiksmų pasekmė“, teigiama pranešime.

Rusų raketų smūgis sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Putinas privalo suprasti, kad jo elgesys tik dar labiau sustiprins ryžtą JK ir visoms kitoms G-7 (Didžiojo septyneto) šalims palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

Ukrainos morgai yra tokie perpildyti, kad kūnai iš Mariupolio patenka į Bučą, sako Ukrainoje dirbanti žurnalistė. Anot jos, viename iš morgų Bučoje maišai su kūnais yra sukrauti tiesiog lauke, o vietiniai gyventojai prie to jau yra taip pripratę, jog nebereaguoja nei į lavonų vaizdą, nei į kvapą. Kyjivo priemiestyje Bučoje mirtis jau kelis mėnesius yra kasdieninio gyvenimo dalis, savo reportažą iš Bučos pradeda „Sky news“ žurnalistė Sally Lockwood.

Okupuoto Mariupolio miesto gyventojai medžioja balandžius, kad prasimaitintų, pirmadienį pareiškė Mariupolio meras Vadimas Boičenka, rašo CNN. Įspėjama, kad balandžiai perduoda žmonėms pavojingas ligas, kurios, nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, gali baigtis mirtimi. Anot miesto mero, gyventojai balandžiams medžioti naudoja „improvizuotus spąstus“. Jis taip pat teigia, kad Rusijos pajėgos tyčiojasi iš likusių gyventojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti šį lapkritį Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, pirmadienį pranešė Kremliaus patarėjas. „Gavome oficialų kvietimą... ir atsakėme teigiamai, pasakę, kad esame suinteresuoti dalyvauti“, – žurnalistams sakė Jurijus Ušakovas. Jis sakė, kad iki lapkričio 15–16 dienomis Balyje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo liko „daug laiko“, todėl Rusijos dalyvavimo jame formatas gali būti pakeistas.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusija kovos iki pat galo, nes karo pabaiga šiai šaliai prilygtų valstybingumo žlugimui, rašo UNIAN. Jis pareiškė, kad pritaria savo kolegoms iš Vakarų dėl Rusijos kariuomenės moralinių problemų, tačiau vis tik netiki, kad rusai savanoriškai paliks okupuotas Ukrainos teritorijas. „Jei Rusija dabar pripažins, kad jai nepavyko nugalėti Ukrainos, tai bus ne Putino sistemos žlugimas, o valstybingumo žlugimas.