Karas Ukrainoje

Indonezijos prezidentas Joko Widodo sakė, kad ketvirtadienį Maskvoje perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Trečiadienį J. Widodo viešėjo Kyjive, iš kur išvyko į Maskvą. V. Putinas Maskvoje jį priėmė praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Prasidėjus precedento neturinčioms Vakarų sankcijoms dėl karo, Rusija siekia orientuotis į Aziją ir Afriką.

Rusijos gynybos ministerijai ketvirtadienį oficialiai patvirtinus, kad rusų kariai pasitraukė iš strategiškai svarbios Gyvačių salos, jau pasirodė nuotraukų, kaip po ukrainiečių atakos sala atrodė. Ketvirtadienį „Maxar Technologies“ pateikė nuotraukų, kaip atsitraukus rusams atrodo Ukrainos Gyvačių sala. Nuotraukose matyti, kad iš kelių salos vietų kyla dūmai, teigiama, kad dūmai atsirado dėl degančių transporto priemonių ir pastatų.

Gyvačių sala atliko labai svarbų vaidmenį Rusijos taktikoje ir Juodosios jūros užėmimo bei blokavimo strategijoje, sako apžvalgininkas Aleksandras Kovalenka. Gyvačių sala yra taktiškai svarbioje vietoje, iš kurios galima kontroliuoti laivybos kelius. Apie tai A. Kovalenka kalbėjo „Laisvė“ eteryje, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams pamušus rusų kreiserį „Moskva“, Gyvačių sala buvo naudojama formuoti priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B. Johnsonas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, ir pridūrė, kad „teisingoje taikoje nėra pralaimėjusiųjų“. „Turėtume suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų sudarytos ilgalaikės paliaubos“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams Madride pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.

Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios šioje šalyje žuvo daugiau nei 340 vaikų, o dar daugiau jaunųjų ukrainiečių kasdien patiria nuolatinę įtampą, stresą ir išsiskyrimo su savo tėvais baimę, yra priversti slėptis rūsiuose ir bunkeriuose. Nors mažamečių padėtis nepavydėtina, tačiau jie net ir karo akivaizdoje sugeba išlikti pozityvūs. Ukrainos Mykolajivo miestą trečiadienį bombardavusios dešimt Rusijos raketų pražudė šešis žmones, tarp jų ir šešiametę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės dviem Jungtinės Karalystės piliečiams, nuteistiems promaskvietiškame separatistiniame Ukrainos regione. Anksčiau šį mėnesį tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ teismas Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui paskelbė mirties nuosprendį po to, kai jie pasidavė į nelaisvę Rusijos kariams per Maskvos pajėgų invaziją Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“, kad Rusija nenugalėtų šios šalies. „Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, bendraudamas su iš Maskvos atvykusiu Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Maskva „turi būti pasirengusi branduolinio ginklo panaudojimui“ ir pasiskundė, kad Baltarusija tokio neturi. Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje pasiūlė Maskvai „būti pasirengusiai“ branduolinio ginklo panaudojimui, pažymėjęs, kad Baltarusijos teritorijoje branduolinių užtaisų sandėlių nėra.

Kalbėdamas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad Lietuva yra pati atsakinga už ES sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą, bet tuo pačiu pripažino, kad Baltarusija su Rusija gali aprūpinti eksklavą ir kitais būdais.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sako, kad sankcijos prieš Rusiją galėtų gali būti vertinamos kaip agresija ir tapti karo priežastimi. „Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tam tikromis aplinkybėmis tokios priešiškos priemonės taip pat gali būti kvalifikuojamos kaip tarptautinės agresijos aktas. Ir netgi kaip casus belli (karo pateisinimas)“, – „Reuters“ cituoja D. Medvedevą. „Rusija turi teisę gintis“, – pridūrė jis.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės susidūrė su „savo 1937-ųjų momentu“ po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir turi padaryti viską, kas įmanoma, kad užkardytų naują pasaulinį karą, įsitikinęs britų Generalinio štabo vadas Patrickas Sandersas. Britų kariuomenės vadas perspėjo, kad šalis turi ruoštis karui su Rusija, o V. Putinas ir jo „ekspansinės ambicijos“ kelia didžiausią grėsmę suverenitetui, demokratijai ir laisvei gyventi be prievartos, kokią jis yra regėjęs.

Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą. Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų). „Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad rusų kariai traukiasi iš strategiškai svarbios Gyvačių salos. Tačiau propagandos žinutėje yra nurodyta, kad „rusų kariai įvykdė užduotis“. Nepaisant to, per paskutinę savaitę Gyvačių sala buvo ne sykį masyviai apšaudyta Ukrainos raketomis ir dronais.

Jungtinė Karalystė trečiadienį pažadėjo skirti Ukrainai dar 1 mlrd. svarų vertės (1,16 mlrd. eurų) karinės pagalbos, įskaitant oro gynybos sistemas ir bepiločius orlaivius, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą. Nuo karo pradžios vasario gale Jungtinė Karalystė kartu su naujausia suma Ukrainai jau skyrė 2,3 mlrd. svarų karinės pagalbos, nurodė Dauningo gatvė išplatintame pranešime.

Rudenį gali būti atstatydintas visas Denyso Šmyhalio vadovaujamas Ukrainos ministrų kabinetas arba keli neefektyviausi ministrai, o prezidento Volodymyro Zelenskio komanda jau svarsto kandidatus į premjero postą, skelbia Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais. Leidinio teigimu, prezidento V. Zelenskios aplinkos žmonės pasakoja, kad iki karo suburta D. Šmyhalio vyriausybė buvo gera priimtų sprendimų vykdytoja, koordinavusi savo veiksmus su prezidento kabinetu.

Laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį, išplaukė iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, ketvirtadienį pranešė Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas. „Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Baltarusija pastaruoju metu dirbtinai kuria įtampą Ukrainos šiaurėje, skelbia ilgalaikes karines pratybas ir savo elgesiu kursto kalbas apie galimą tiesioginį įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą. Karo eksperto Oleksandro Musijenkos teigimu, puolimo tikimybė bus aiški iki liepos 15-osios, kuomet Baltarusijoje turėtų baigtis „mobilizacinės pratybos“. „Baltarusijos padalinius reikia stiprinti Rusijos pajėgomis.

Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos negailestingai raketomis smogė net dešimtyje skirtingų Ukrainos Mykolajivo miesto vietų. Viena iš raketų pataikė ir sunaikino daugiabutį gyvenamąjį namą, o ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodė ir šio smūgio į pastatą vaizdai. Pasak Mykolajivo srities karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, trečiadienio rytą raketai smogus į daugiabutį žuvo mažiausiai šeši žmonės, tarp jų ir 6-erių mergaitė, o dar šeši buvo sužeisti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios savaitės smūgį sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, kai žuvo 18 žmonių. „Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade. „Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius.

Žurnalistei pabandžius pabendrauti su viename Londono viešbučių užfiksuotu buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, jo žmona ėmė rėkti ir bandė atimti žurnalistės telefoną. Apie tai papasakojo TSN žurnalistė Natalija Gončarova, skelbia UNIAN: „Centrinis Londonas. Brangiausias iš Didžiosios Britanijos viešbučių. Vienas mano pažįstamas susitarė čia pervežti vaikui vaistus iš Ukrainos, kurių Londone be recepto neparduoda.

Ukrainos Mariupolio miesto teatrui, kuriame slėpėsi civiliai, kovo mėnesį tikriausiai smogė Rusijos aviacija, įvykdydama karo nusikaltimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje. „Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.

Kaip pasakoja į nelaisvę paimto pulko „Avoz“ kario sesuo, daugelio išlaisvintų Ukrainos gynėjų, kurie gynė Mariupolį ir jo paskutinę tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“, – būklė sunki, praktiškai visi neteko galūnių. Tatjana Charko – į nelaisvę paimto pulko „Azov“ 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vado Sergejaus Volynskio sesuo. Pasakodama apie Mariupolio gynėjų būklę leidiniui „Suspilne“, ji sakė, kad 99 proc. iš rusų nelaisvės paleistų karių neteko savo galūnių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius skelbia, kad antradienį Ukrainos karinės pajėgos atakavo aukštų Rusijos karininkų susibūrimą. Jo teigimu, rusų karininkus artilerijos ugnis užklupo, kai jie buvo viename iš viešbučio kompleksų, o smūgis nusinešė daugelio gyvybes. „Chersono kryptimi mes mažai judame, bet švenčiame mūsų artilerijos pergalė.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užgrobti didžiąją dalį Ukrainos teritorijos, įsitikinusi JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, todėl, jos teigimu, karo vaizdas Ukrainoje išlieka „gana niūrus“. „Mes vis dar esame tokioje padėtyje, kai žiūrime į prezidentą Putiną ir manome, kad jis iš tikrųjų turi tuos pačius politinius tikslus... tai yra, jis nori užvaldyti didžiąją Ukrainos dalį“, – „Reuters“ cituoja A. Haines.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sureagavo į G-7 (Didžiojo septyneto) lyderių juokelius apie jo nuotrauką apsinuoginus iki pusės. Reaguodamas į pasaulio lyderių pokštą, V. Putinas pats ėmėsi įžeidinėti. Po birželio 29 dieną įvykusio Kaspijos jūros viršūnių susitikimo V. Putinas atsakė į propagandinių leidinių žurnalistų klausimus ir nesugebėjo nuslėpti, kad jį įžeidė G-7 susitikimo metu nuskambėję pasaulio lyderių pokštai.

Mūšis dėl Ukrainos rytuose esančio Lysyčansko tęsiasi, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pranešama, kad rusams iš dalies pavyko pasiekti sėkmę miesto naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad situacija mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, gyventojų evakuoti yra neįmanoma.

Antradienį, birželio 28 d., Ukrainos artilerija Chersono kryptimi smogė aukšto rango rusų karininkų susitikimui, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Kaip rašo UNIAN, rusų karininkams ukrainiečių ugnis smogė jiems esant viename iš viešbučių kompleksų. Apie tai O. Arestovyčius kalbėjo „Feygin Live“. Anot jo, per smūgį žuvo nemažai rusų. „Chersono kryptimi daug judėjimo nėra, tačiau ten švenčia mūsų artilerija.

Rusijos pajėgų toliau šturmuojamame Lysyčanske šiuo metu yra apie 15 tūkst. žmonių, trečiadienį pareiškė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, rašo CNN. „Kovos tęsiasi miesto pakraščiuose, [rusai] nuolat bando šturmuoti“, – teigia jis. „Pastaruoju metu mūsų vaikinai smogė į sandėlius, štabus ir kareivines [Rusijos pajėgų]. Ir tai leidžia padaryti šių atakų pertrauką“, – tęsė S. Haidajus. Anot jo, Lysyčanske šiuo metu tebėra 15 tūkst.

Trečiadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais, į Ukrainą grįžo 144 kariai. Tai buvo didžiausias apsikeitimas karo belaisviais nuo Rusijos invazijos pradžios. Aiškėja, kad dalis į Ukrainą grįžusių karių yra sunkiai sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija, rašo „Kanal 24“. Vos sugrįžę kariai buvo apžiūrėti, šiuo metu gydytojai teikia jiems medicininę ir psichologinę pagalbą.

Netoli Kyjivo esančiame Demidivo kaime į tiltą per Irpinės upę trenkė žaibas, praneša UNIAN. Tiltas buvo sugriautas, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Dėl to sprogo ant tilto buvęs sprogstamasis užtaisas ir tiltas sugriuvo. Įvykio metu žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. Eismas per tiltą neįmanomas. Apie tai „Facebook“ pranešė Demidivo teritorinės bendruomenės vadovas Volodymyras Podkurgannyj. „Dėl sugadinto tilto per Demidovo kaimą eismas laikinai neįmanomas“, – rašė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui. Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Europos pareigūnai derasi, kad tranzito iš Kaliningrado per Lietuvą ribojimai nebebūtų taikomi tam, jog būtų sušvelnintas konfliktas su Maskva, rašo „Reuters“. Minėta naujienų agentūra cituoja du „su šiuo klausimu susipažinusius“ šaltinius. „Turime pažvelgti tiesai į akis“, – sakė vienas iš agentūros šaltinių. „Putinas turi daug daugiau įtakos nei mes. Esame suinteresuoti rasti kompromisą“, – teigė jis.

Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad uždraudus sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, Vilnius gali iššaukti ginkluotą konfliktą su Rusija, rašo UNIAN. Apie tai rusų politikas kalbėjo televizijos kanalui „Vmeste-RF“, o jo žodžius cituoja rusų naujienų agentūrą „Interfax“. „Jei tai (Kaliningrado blokada, kaip mėgsta sakyti Rusija – aut. past.) įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas. Ir reikia sakyti tiesą į akis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, priklausomai nuo to, kas dar jame dalyvaus. „Žinoma, priimu kvietimą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė sankcijas penkioms Kinijos bendrovėms, rašo UNIAN. Teigiama, kad sankcijų priežastis – jų parama Rusijos gynybos ir kariniam sektoriui prieš ir po Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasak „Financial Times“, JAV Prekybos departamentas įtraukė penkias Kinijos bendroves į specialų subjektų sąrašą.

Besitęsiant Charkivo apšaudymams, Ukraina stiprina miesto gynybą, rašo UNIAN. Charkivas stiprinamas keliais žiedais, sako miesto meras Igoris Terechovas. Anot jo, rusai miestą apšaudo kasdien, o Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema nepajėgia susidoroti su tokiu krūviu. „Akivaizdu, kad šiandien esame apšaudomi kiekvieną dieną.

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso. „Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai.

Sirija pareiškė oficialiai pripažįstanti dviejų apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę bei suverenitetą, rašo „The Guardian“. Sirijos prezidentūra dar vasarį pranešė ketinanti užmegzti santykius su šiomis dviem separatistinėmis ir apsišaukėliškomis „liaudies respublikomis“. Trečiadienį tai patvirtino valstybinė naujienų agentūra SANA, praneša „Reuters“. Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ buvo įkurtos 2014 m. balandžio mėnesį.

Jeigu turėtumėte tik 15 minučių svarbiausiems daiktams susidėti ir bėgti, kad išsigelbėtumėte, ką pasiimtumėte su savimi? Su šia dilema susidūrė Katja, kai į jos namus Lysyčansko pakraštyje atvyko savanoriai. Karas į jos duris pasibeldė diena anksčiau, kai rusų sviedinys pataikė į jos sodą, o sviedinio skeveldros pramušė metalines lauko duris. Katja lakstė po savo namus, kuriuose praleido devynerius metus, kuisdamasi tarp skirtingų daiktų krūvų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje įpusėjus NATO viršūnių susitikimui sakė, kad valstybių – narių lyderiai priėmė sprendimą transformuoti Aljansą. Pasak generalinio sekretoriaus, to reikėjo todėl, kad Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusijos grėsmę supranta visi.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas sako, kad ne visi pasaulio politikai suvokia, kad Ukraina turi laimėti karą, nes kitu atveju Rusija nesustos Ukrainoje ir tai kelia grėsmę visai žmonijai. A. Jermako tvirtinimu, sankcijų režimas Rusijai privalo būti tęsiamas ir Vakarai neturėtų leistis į derybas su Maskva, kadangi tai Kremlius suvokia kaip silpnumo ženklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos. „Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“. „Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Novergijos laikinąją įgaliotinę šalyje dėl Oslo draudimo rusams gabenti krovinius į Špicbergeną. Iš Norvegijos buvo pareikalauta „kuo skubiau išspręsti problemą“ bei pareikšta, kad „nedraugiški veiksmai prieš Rusiją neišvengiamai sulauks atsako“. Anksčiau buvo skelbiama, kad Norvegija neįsileido į rusų krovininių į Svalbardo archipelagą.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama JAV televizijai CNBC pasidžiaugė „geresniu nei galima buvo tikėtis“ NATO viršūnių susitikimo rezultatu.

Ukrainos saugumo tarnyba apklausė sulaikytą jūreivį, dalyvavusį kreiserio „Moskva“ gelbėjimo operacijoje. Vėliau jis nusprendė pereiti į pėstininkus ir pateko į nelaisvę. Saugumiečių pranešime pažymima, kad sulaikytas rusas balandžio mėnesį dalyvavo nuskandinto kreiserio „Moskva“ gelbėjimo darbuose ir, kaip pats pasakojo, matė daug lavonų. „Ten buvo daug lavonų ir, iš esmės tai gelbėjimas atrodė labai liūdnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai serga, tačiau jo liga yra šiek tiek sudėtingesnė nei ta, apie kurią skleidžiama informacija, interviu JAV transliuotojui NBC pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nežinau, kas vyksta su Vladimiru Putinu. Manau, jis rimtai serga, bet jo liga yra sudėtingesnė nei ta liga, apie kurią kalbate.