„Dabar mums labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis.
Nuotoliniu būdu iš Kyjivo pasijungęs I. Žovkva teigė, kad Ukraina jau sulaukia tokios ginkluotės iš JAV, Vokietijos, tačiau jos nepakanka.
„Ta ginkluotė leidžia mums pasiekti tikrai puikių rezultatų. Bet, deja, to nepakanka, jei norime apsaugoti mūsų didžiuosius miestus. Kalbamės su partneriais apie tai, jog tai svarbiausias mūsų gynybos ir mūsų pergalės veiksnys“, – sakė jis.
Šią savaitę JAV žiniasklaida pranešė, kad Pentagonas baigia rengti planus nusiųsti į Ukrainą „Patriot“ raketų sistemų, galinčių numušti atskriejančias raketas.
Ukrainos prezidentūros atstovas tvirtino, kad nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai svarbūs ne tik ginklai, bet ir šaudmenys.
„Naudojame įvairių standartų ginkluotę, kai kurie šaudmenys mūsų šalyje nebegaminami, galbūt kaimyninės šalys turi tų šaudmenų likučių ir galėtų perduoti. Bet suprantu, kad jūsų atsargos taip pat baigiasi“, – kalbėjo jis.
„Nebeliko saugios vietos šalyje“
Anot I. Žovkvos, nepaisant Rusijos teiginių, kad žiemą bus padaryta karinių veiksmų pauzė, Ukrainos miestai ir gyvenvietės atakuojami kasdien.
„Iš tikrųjų mūšiai tęsiasi, apšaudymai tęsiasi. (...) Deja, bombardavimai tapo įprastiniu dalyku, ne tik Kyjive tai vyksta, bet ir visoje Ukrainoje. Mūsų rytas prasideda nuo sprogimų miestuose, miesteliuose. Šiandien šaudymas prasidėjo 8 valandą, nugriaudėjo keli sprogimai miesto centre, taip pat – pakraščiuose. Paprastai apšaudymai trunka dvi–tris valandas“, – pasakojo ukrainietis.
„Mums tai reiškia, kad turime ginti ne tik Kyjivą, ne tik Odesą, Mykolajivą, bet ir visas kitas vietas, pavyzdžiui, miestus Vakarų Ukrainoje. Tai reiškia, kad nebeliko saugios vietos šalyje“, – teigė I. Žovkva.
Anot jo, dabar rusai taikosi į kritinę infrastruktūrą.
„Rusai taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į taikius gyventojus, infrastruktūrą. Dabar čia verda didesnė kova nei mūšio lauke. Jie siekia mus atjungti nuo visų tinklų, kad neturėtume šilumos, vandens, elektros. Kai kuriose Ukrainos vietose gyventojai buvo visiškai atjungti nuo šių tinklų“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai labai svarbi euroatlantinės integracijos perspektyva.
„Ukrainos ateitis yra Europoje. (...) Vaikai, kurie yra apšaudomi, tikrai nesvajoja grįžti į Sovietų Sąjungą, jie nori prisijungti prie Europos Sąjungos“, – tvirtino I. Žovkva.
Mato save NATO nariais
Pareigūnas teigė, kad Ukraina privalo kitąmet pradėti derybas su ES dėl narystės.
Jis taip pat sakė, kad laimėjusi karą Ukraina turi tapti ir NATO nare.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo teigimu, jo šalis, kaip Suomija ir Švedija, į aljansą turėtų būti priimta be narystės veiksmų plano.
„Mūsų sąveika su NATO yra tinkama, turime naujausius ginklus, kuriuos mums suteikėte, atitinkame naujausius NATO standartus, juos taikome, taip pat vykdome reformas tiek gynybos srityje, tiek nacionalinio saugumo“, – kalbėjo I. Žovkva.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu Ukraina gina rytines NATO ir ES sienas.
„Jeigu nebūtume sustabdę agresijos mūsų šalyje, (...) agresija būtų atėjusi iki jūsų šalių. Taigi, prašau pasakykite savo Vakarų partneriams ir sąjungininkams, kad Ukraina kovoja už visus mus, kad mes kovojame už save ir kovojame už jus. Taigi, iš tiesų esame nusipelnę tapti visateisiais NATO nariais“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.
„Tai būtų abipusiai naudingas dalykas, kad stipri Ukraina būtų NATO ir ES narė. Mūsų ginkluotosios pajėgos po pergalės bus labai stiprios, o mūsų žmonės bus labiausiai motyvuoti ginti europines vertybes. Mūsų ekonomika su jūsų pagalba ją rekonstravus, atsinaujins ir ji taps viena stipriausių ES“, – pridūrė jis.
Rusijai užpuolus Ukrainą ši šalis pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir paprašė pagreitinto proceso, o spalį Rusijai aneksavus Donecko, Luhansko, Chersono bei Zaporižios sritis, paprašyta pagreitintos stojimo į NATO procedūros.
