Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai. „Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Vienas autoritetingiausių Rusijos politikos ekspertų Timothy Davidas Snyderis pavadino karą Ukrainoje „kolonijiniu“, kuomet viena valstybė tampa pabaisa, bandančia atgauti savo imperinę didybę ir „susigrąžinti kolonijas“. Jeilio universiteto profesorius taip pat pareiškė, kad Rusija siekia pasaulyje sukelti badą.  52-ejų amerikietis, Rytų Europos istorijos ekspertas „Global Media Forum“ renginio Vokietijoje metu papasakojo apie V. Putino ketinimus, rašoma UNIAN.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes. „Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime. „Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Kreipdamasis į šiuo metu vykstantį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jų paprašė priešlėktuvinių gynybos sistemų. Kartu Ukrainos lyderis prašė daugiau sankcijų Rusijai, saugumo Ukrainai garantijų bei padėti sprendžiant blokuojamų grūdų eksporto klausimą, „Reuters“ cituoja Europos pareigūną, sutikusį kalbėti su anonimiškumo sąlyga.

Nemažai įtampos pastaruoju metu kelia Rusijos Kaliningrado eksklavas – nuo likusios šalies atskirta, tačiau strategiškai reikšminga teritorija Baltijos pakrantėje, kuri netrukus gali būti įtraukta į Kremliaus karą. Rusija aršiai sureagavo į Lietuvos draudimą savo teritorija į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes. Tačiau Lietuva teigia tik besilaikanti Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų, kurias Europos blokas palaiko.

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje. „G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai. Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandinesa.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį. JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomone, Lietuva neturėtų abejoti Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, ribodama Kaliningrado tranzitą. Tačiau „būtų apgailėtina“, jei Europos Komisija (EK) pakeistų savo poziciją ir nutartų, kad šalis turi atsitraukti nuo sankcijų. „Tai yra Europos Sąjungos (ES) pozicija dėl sankcijų ir Lietuva čia neturi jokio pagrindo abejoti ar prieštarauti ES sankcijoms.

Ukrainos gynėjai padarė didelių nuostolių Rusijos karinėms pajėgoms Rytų Ukrainoje prie Verchnokamjankų ir privertė juos trauktis, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Donecko kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bando blokuoti Lysyčansko miestą iš pietų. Apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą Lysyčansko, Volčejarovkos, Loskutovkos ir Verchnokamjankų gyvenviečių srityse.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo „strateginių tikslų“ kare prieš Ukrainą. „Kalbant apie Putino strateginius tikslus, jis jau patyrė nesėkmę. Jo strateginis tikslas buvo nutraukti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, nušluoti ją nuo žemėlapio, įtraukti į Rusiją. Tai nepavyko“, – CNN sakė A. Blinkenas.

Oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pareiškė, kad Rusijai, nepaisydama Vakarų prašymų, neketina palaikyti dėl karo įvestų sankcijų Rusijai. „Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia paveiks mūsų ekonomiką. Kita vertus, mes užimame tarpininko vaidmenį, nes viskas vyksta per Turkiją“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Haberturk“. „Mes sankcijų netaikome ir jose nedalyvausime. Turime ginti savo interesus.

Penktą mėnesį vykstant Rusijos invazijai į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, vadovauti karui paskirtas Rusijos generolas pulkininkas Genadijus Židko, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). ISW savo naujausioje analizėje teigia, kad Rusijos invazijai į Ukrainą vadovauja būtent Vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko, o ne Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Dvornikovas.

Pirmą kartą nuo 1918 m. Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pasiekdama defoltą, skelbia „Bloomberg“. Ties defolto riba Rusija dėl jai įvestų sankcijų balansavo kelis mėnesius. „Bloomberg“ teigimu, Rusijos pranešimas apie įsipareigojimų skolininkams nevykdymą buvo Vakarų sankcijų kulminacija, kuri užkirto kelią Rusijai atsiskaityti su užsienio kreditoriais. Dar gegužės 27 d. pasibaigė terminas Rusijai sumokėti kreditoriams apie 100 mln. JAV dolerių (980 000 mln.

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:55 | Arestovyčius: Ukraina atsakys į prekybos centro smūgį Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Nors yra NATO narė ir kandidatė tapti ES šalimi, Turkija neįves sankcijų Rusijai, kaip tai padarė daugelis Vakarų valstybių. Ankara nesiims tokio žingsni nepaisant to, kad ją spaudžia tie patys Vakarai. „Mes negalime to padaryti, kadangi pirmiausia tai smogs mūsų ekonomikai. Iš kitos pusės mes turime tarpininkų rolę, nes juk viskas eina per Turkiją“, – vietinei televizijai pareiškė oficialus Turkijos prezidento R. Erfogano atstovas Ibrahimas Kalynas.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Koks turėtų būti tikro ukrainiečio požiūris į rusų kultūrą? Diskusija apie tai Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis tapo tokia karšta, kad beveik užtemdė net karinius pranešimus.

Baltarusijos ir Rusijos diktatorių susitikime Vladimiras Putinas dar kartą mėgino įtikinti marionetinės kaimynės vadovą Aliaksandrą Lukašenką pulti Ukrainą. Tuo yra įsitikinęs rusų opozicionierius Genadijus Gudkovas, kurį kalbino ukrainiečių 24 kanalas. Jo įsitikinimu, dar viena galima pokalbių tema – provokacijos prieš Lietuvą, kuri įgyvendindama ES sankcijas uždraudė dalies prekių tranzitą į Kaliningrado sritį.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Pranešta, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Ukrainoje aplankė Rusijos karinius dalinius, pranešė „Reuters“, remdamasi gynybos ministerijos teigimu. „Rusijos dalinių vadavietėse generolas S. Šoigu išklausė vadų pastebėjimus apie esamą padėtį ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus pagrindinėse operacijų srityse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos okupantai sekmadienio rytą Kyjivą suderbino 14 paleistų raketų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį pastatą ir vaikų darželio kompleksą Kyjivo centre, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, skelbia „Reuters“.  Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko socialiniame tinkle paskelbė, kad viena iš sužeistųjų per raketos smūgį į daugiabutį buvo Rusijos pilietė. „Rusai šaudo rusus“, – tviteryje parašė jis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo. Pasak Ch. Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą. „Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis. ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Šeštadienį Rusijos karinės pajėgos oficialiai perėmė Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko kontrolę. Tačiau šiam žingsniui prireikė net dviejų mėnesių. Būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai Rusija pradėjo ataką prieš miestą ir nepaisant milžiniškos artilerijos galios ilgą laiką nesugebėjo palaužti ryžtingo Ukrainos pasipriešinimo bei nutraukti tiekimo linijų, kurios nedideliais kiekiais aprūpino miesto gynėjus ginklais ir amunicija.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Rusijos karas prieš Ukrainą neleido pasauliui atsigauti po koronaviruso krizės ir grįžti prie ankstesnio gerovės augimo tempo. Apskaičiuota, kad vien šiais metais prarastos galimybės siekia ne mažiau kaip 1 trilijoną dolerių. Dviejų pirmaujančių pasaulio institucijų ekonomistai perspėjo, kad labiausiai nukentės neturtingos šalys, įskaitant Rusiją – rašo BBC.

„Airplane Chefs“ – išmaniajam telefonui skirtas žaidimas, kuriame kiekvienas asmuo įsikūnija į orlaivių palydovo vaidmenį. Pagrindinė vaizdo žaidimo užduotis yra mikrobangų krosnelėje pašildyti kuo daugiau maisto ir jį vėliau patiekti komercinio lėktuvo keleiviams, rašoma leidinyje „The New York Times“. „Airplane Chefs“ ir kitus žaidimus kuria bei šiuo metu rinkoje plėtoja lietuvių bendrovė „Nordcurrent“. Tuo metu įmonės sukuriamų programavimo darbų vertintoja Inha Kushnir kaskart siekia a...

Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą patiria milžiniškus nuostolius, todėl Vladimirui Putinui kuo skubiau reikia naujų karių. Kadangi prezidentas nenori skelbti visuotinės mobilizacijos, Rusijos kariuomenė imasi kitokių metodų. Kirillas Krechetovas vis dar puikiai prisimena tą akimirką, kai savo pašto dėžutėje rado baltai raudoną voką. Viduje buvo šaukimas, reikalaujantis kitą dieną atvykti į vietinį karo prievolės skyrių. „Velnias, dabar turėsiu važiuoti į Ukrainą“, – pagalvojo vyras.

Kyjive sekmadienio rytą nugriaudėjo Rusijos kariuomenės paleisti raketų smūgiai. Po įvykdytų atakų sužaloti žmonės, iš griuvėsių teko traukti ir 7-erių metų mergaitę. Ukrainos parlamentarė Lesja Valenko sakė, kad 7-erių mergaitės buvo ištraukta iš griuvėsių. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pridūrė, kad taip pat ukrainiečių gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė ir mergaitės 38 metų motiną.

Kas savaitę Rusija į Ukrainą siunčia šimtus ginkluotų vyrų, kuriuos Maskva vadina savanoriais. Kaip tapo žinoma BBC, dabar iš savanorių sudaryti būriai kovoja aktyviausiuose fronto sektoriuose. Tuo pačiu metu naujų savanorių rengimas prieš išsiuntimą į karą trunka tik nuo trijų iki septynių dienų, rašo BBC. „Balandžio mėnesį man paskambino iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus ir pasiūlė vykti į karą savanoriškai. Sako, atlyginimas nuo 130 tūkst.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje. Tuo metu žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija rezga naują planą, dislokuodama karinę techniką Baltarusijoje. Svarstoma, kad jos diktatorius gali pasiųsti karius į Ukrainą.

Amerikiečių žurnalistai sužinojo, kad CŽV specialieji agentai Kijeve Ukrainos vadovybei perduoda slaptą informaciją, o visoje Ukrainoje veikia pogrindinis įvairių NATO šalių specialiųjų pajėgų tinklas. Taip teigia „New York Times“, cituodamas keletą neįvardytų aukšto rango JAV ir Europos pareigūnų. Kijeve veikia nemažai JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, kurie itin slaptą JAV žvalgybos informaciją perduoda tiesiai Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žhovkva sakė, kad Ukrainos valdžia nesiims žingsnių įstoti į NATO, taip yra dėl atskirų valstybių narių pozicijos, skelbia UNIAN.ua „Norime, kad NATO suprastų ir pripažintų, jog Ukraina yra kertinis Europos žemyno saugumo sistemos akmuo. Jeigu NATO narės nepripažins tikrosios padėties ir to, kas vyksta Europoje ir Ukrainoje, tai šis dokumentas taps eiliniu popieriumi, visiškai nereikšmingu.

Rusijoje yra numatytos dvi karo prieš Ukrainą pabaigos datos. Jos susiję su vidiniais Rusijos įvykiais. Pasak Ukrainos Centrinės žvalgybos valdybos atstovo Vadymo Skibitskio, visų pirma kalbama apie nacionalinius rinkimus Rusijoje ir Sovietų Sąjungos 100-metį, tai sakė jis interviu RBC-Ukraine. Skibitskis pažymėjo, kad Kremlius šiuo metu aktyviai diskutuoja apie tolesnius veiksmus, ypač dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.

Šiąnakt rusai masiškai raketomis apšaudė Ukrainą iš Baltarusios teritorijos. Raketas paleido rusų bombonešiai. Taikėsi į Kyjivą, Černihivą, Sumų sritis. Rusija bando įtraukti Baltarusią tiesiogiai kariauti prieš Ukrainą, Lukašenka šiandien susitinka su Putinu, o ukrainiečiai jau ir oficialiai patvirtino ir parodė, kaip okupantus apšaudo amerikietiškomis HIMARS raketų sistemomis. Tikisi, kad jos pakeis karo eigą. Tai naujausi vaizdai iš Charkivo Ukrainos šiaurės rytuose.

G-7 grupės lyderiai susitarė dėl Rusijos aukso embargo, praneša Reuters ir CNN remdamiesi savo šaltiniais.  48-asis G7 lyderių viršūnių susitikimas vyks Bavarijos Elmau pilyje Vokietijoje.

Rusijos pajėgoms lėtai ir sunkiai besiveržiant gilyn į Ukrainos teritoriją rytinėje Donbaso dalyje, o kariniams analitikams kalbant apie užsitęsusį išsekimo karą, kyla klausimas, ar Vakarų valia toliau remti Ukrainą sumažės ir jų vienybėje atsiras abejonių šiuo klausimu. Apie tai daugiau rašo BBC.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida. „Kaip sutarėme su jumis, o jūs iškėlėte tokį klausimą – sprendimas priimtas.

Ar Rusija sieks sužlugdyti Helsinkio norą prisijungti prie NATO? Rusijos karas Ukrainoje sunaikino 30 metų po Šaltojo karo Europoje galiojusią tvarką. Vienas reikšmingiausių ir netikėčiausių geopolitinių padarinių yra tai, kad Suomija, ilgą laiką buvusi šalis be sąjungininkių, greičiausiai netrukus prisijungs prie NATO, tikriausiai tai padarys ir jos kaimynė Švedija, rašo foreignaffairs.com.

Gatvė Rusijos sostinėje, kurioje įsikūrusi JAV ambasada, gavo naują pavadinimą. Tai, kas anksčiau buvo Bolshoj Devyatinsky Lane, dabar yra Donecko Liaudies Respublikos aikštė, taip vadinasi apsimetėlių respublika, kurią remia Rusija, rašo SkyNews.  Vadinamosios Donecko liaudies respublikos, esančios Ukrainos rytiniame Donbaso regione, nepripažino jokia kita šalis, išskyrus Rusiją.

Rusijos Dūma nusprendė pradėti darbą dėl Rusijos pasitraukimo iš Bolonijos švietimo sistemos. Prieš tai Švietimo ministerijos vadovas Valerijus Falkovas tai pavadino nugyventu etapu. Ginčai dėl Bolonijos sistemos Rusijoje nesiliovė visus šiuos metus, tačiau dabar pagrindinis argumentas buvo ne tokio išsilavinimo kokybė, o dėmesys Europai, rašo BBC.

Rusijos kosmoso programos vadovas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad įsigaliojus prekių tranzito į vakarinį Kaliningrado eksklavą per Lietuvos teritoriją apribojimams pagal Europos Sąjungos sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje, gali iškilti pavojus Rusijos ir Lietuvos susitarimui dėl bendros sienos, šeštadienį pranešė rusų žiniasklaida.

„Jei rusai mane paims, manęs neiškeis“, – sakė Ukrainos kariuomenes gretose prie fronto linijos kovojantis čečėnas. 33 metų disidentas, pabėgėlis, jau beveik du dešimtmečius gyvenęs Lenkijoje, balandį įstojo į šeicho Mansuro batalioną, rašo rfi.fr.  2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, įkurtas padalinys daugiausia sudarytas iš Čečėnijos karų veteranų.

Ukrainos tautinės tapatybės stiprėjimas per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius yra svarbus ir nepakankamai ištirtas istorinis reiškinys, turėjęs atgarsių toli už Ukrainos sienų, rašo Atlantic Council. Tai pakeitė politinį klimatą didžiojoje buvusio sovietinio pasaulio dalyje ir padėjo pakurstyti šiandieninę Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų atmosferą.

Azovo kovotojas, kuris buvo sunkiai sužeistas ir išgabentas iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje, papasakojo apie savo patirtį kovoje dėl miesto, rašo UNIAN.ua.  Pasak jo, mūšiuose dėl Mariupolio Ukrainos kariai ilgą laiką padėjo vietos gyventojams, nes šie negalėjo evakuotis.

Rusijos protestai dėl Europos Sąjungos sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Bendrijos nares statusą rodo Maskvos silpnumą, šeštadienį pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.  „Po dešimtmečius trukusios agresija, prievarta ir nepagarba grindžiamos politikos Rusija dabar gali tik spjaudytis grasinimais kitoms valstybėms, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Visa tai tik parodo Rusijos silpnumą.