JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje atskleidė Kremliaus nuostolius ir tiksliai nurodė, kokių galimybių praranda V. Putinas. Savo analizėje jie citavo informaciją, kad Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 m. biudžete gynybai, saugumui ir teisėsaugai buvo skirta daugiau nei 9 trilijonai rublių (apie 135 mlrd. eurų).
„Pasaulio banko duomenimis, ši suma sudaro apie 8 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto 2021 metais. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos gynybos išlaidos gerokai išaugo ir sieks daugiau nei 30 proc. viso Rusijos biudžeto 2023 metams.
Taigi Putinas ir toliau eikvoja savo biudžetą karui Ukrainoje ir jam gali tekti nutraukti kitų tarptautinių ar vidaus kampanijų finansavimą. ISW jau seniai tikėjo, kad Rusijos pajėgos gabena įrangą ir personalą iš kitų konflikto zonų, tokių kaip Sirija ir Kalnų Karabachas, ir gali atsisakyti kitų karo veiksmų, kad būtų tęsiamas karas Ukrainoje“, – ataskaitoje rašo ekspertai.
Anot analitikų, V. Putinas nesupranta, kas jam gresia norint tęsti karą Ukrainoje. Jis nenori trumpam paaukoti savo geopolitinių ambicijų, dėl kurių Rusijos prezidentui teks susidurti su finansiniais sunkumais. Ekspertų teigimu, V. Putinas nesugebės subalansuoti savo kraugeriškų tikslų Ukrainoje su noru bandyti išlaikyti savo galią kitur pasaulyje.
Pavyzdžiui, V. Putinas ir toliau bandė atkurti Rusijos pozicijas Centrinėje Azijoje vėlyvą lapkritį ir gruodį nesėkmingai siūlydamas trišalį aljansą tarp Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano, pažymėjo ekspertai.
ISW taip pat pateikė informaciją, kad propagandistai ir vadinamieji Rusijos Federacijos „kariniai korespondentai“ jau išreiškė nepasitenkinimą Kremliaus išlaidomis. Jie piktinasi, kad V. Putinas išleidžia milijardus rublių esą rusakalbių mokyklų kūrimui Tadžikistane. Propagandistai įsitikinę, kad Rusijos prezidentas šiuos pinigus išleidžia visai ne mokyklų statymui.
