Rusijos lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą, kad Maskva turėtų pradėti išvedinėti karius per Kalėdas.
„Ukrainos pusė turi atsižvelgti į realijas, kurios susiklostė [Ukrainos] žemėje“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Šios realijos rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų teritorijų“, – pridūrė jis.
„Neatsižvelgus į šias realijas, neįmanoma jokia pažanga“, – sakė D. Peskovas.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
Lapkritį Rusijos pajėgos pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto, bet Maskva ir toliau kontroliuoja didžiąją regiono dalį.
V. Zelenskis, pirmadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) valstybes nares, paragino Maskvą įrodyti, kad ji sugeba atsisakyti „agresijos“, ir dar per šias Kalėdas pradėti savo karių išvedimą iš Ukrainos teritorijų.
Kremlius antradienį atmetė Ukrainos lyderio pasiūlymą.
„Apie tai negali būti ne kalbos“, – teigė D. Peskovas.
Kreipimosi metu V. Zelenskis taip pat paragino G-7 lyderius suteikti Ukrainai papildomų ginklų ir ekonominę pagalbą.
Tuo metu D. Peskovas sakė, jog šie Kyjivo reikalavimai užtikrins, kad kovos tęsis.
V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, teigdamas, kad ši provakarietiška šalis turi būti „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.
