27 ES šalių pasiuntiniai vėlai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį Budapeštas taip pat gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.
„Megasusitarimas!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas vis dar yra preliminarus, nes jį reikia oficialiai patvirtinti Europos Parlamente, tačiau didelių kliūčių nesitikima. Balsavimas numatytas antradienį.
Vengrija iki šiol vetavo du svarbius susitarimus, nors kitos bloko narės skundėsi, kad V. Orbanas piktnaudžiauja savo įgaliojimais, kad galėtų gauti ES lėšų.
Susitarimas pasiektas prieš ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą, o besitęsiantys nesutarimai su Budapeštu galėjo atnešti į tas derybas didelę priešpriešą.
Pagal principinį susitarimą Vengrijai bus patvirtintas 5,8 mlrd. eurų vertės pandemijos padarinių likvidavimo planas, jei Budapeštas įgyvendins 27 demokratines reformas. Daugelis valstybių jau anksčiau teigė, kad Vengrija padarė tam tikros pažangos.
Be to, šalys taip pat susitarė maždaug 1,2 mlrd. eurų sumažinti siūlomą reguliarios pagalbos lėšų įšaldymą.
Tai prilygsta V. Orbano pergalei, kuris kelis mėnesius laikėsi požiūrio, kad pasinaudodamas veto teise galės išsireikalauti iš Briuselio ES lėšų. Jo naudai veikė du veiksniai: ES sistema, pagal kurią daugelį svarbių sprendimų reikia priimti vienbalsiai, ir didelis Briuselio noras išsaugoti vieningą bloką, netoliese siaučiant karui.
EP derybininkas šiuo klausimu Petri Sarvamaa teigė, kad tai „maža, bet svarbi pergalė“ teisinės valstybės principui ES.
Visa ES galės vieningai paremti Ukrainą po to, kai dėl politinių grumtynių procesas buvo ilgai vilkinamas. Ukrainai labai reikia ES finansavimo, nes ji stengiasi išlaikyti savo ekonomiką ir gintis nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų.
Be to, ES pirmadienį pasiekė susitarimą, kad bendrovių, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų, pelnas bus apmokestinamas 15 proc. ar didesniu tarifu.
Briuselis jau seniai turi nesutarimų su Vengrija, kurios lyderis palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir vadina savo šalį „neliberalia demokratija“.
