Europa

Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai. Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.

Lenkijos vyriausybė antradienį pranešė, kad lenkas, Kongo Demokratinėje Respublikoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šnipinėjimą, buvo paleistas ir grįžo į Europą. Lenkijos prezidentas įsikišo į Vidurio Afrikos valstybėje sulaikyto 52 metų vyro, kurį užsienio reikalų ministerija apibūdino kaip aistringą keliautoją, bylą.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje antradienį neteisėtai sieną bandęs kirsti asmuo peiliu sužalojo lenkų karį, pranešė šalies pareigūnai. Karys hospitalizuotas. „Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidęs migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų viceministras Czeslawas Mroczekas (Česlavas Mročekas). „Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga.

Lietuvoje ir kaimyninėse NATO šalyse tęsiantis karinėms pratyboms virš Kauno pastebėtas ratus sukantis amerikiečių strateginis bombonešis B-52. Danguje virš Baltijos šalių taip pat skraido „Apache“ sraigtasparniai, o Lietuvos kariuomenė skelbia apie didelio masto karines pratybas.

Lenkija neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos karius į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusija, antradienį pareiškė vyriausybė. Kyjivo Vakarų rėmėjos šiuo klausimu nesutaria. Kovoje su Maskvos pajėgomis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų karinės pagalbos, tačiau daugelis sąjungininkių nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į mūšį su Rusijos kariuomene.

 Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje įvyko incidentas – migrantas peiliu sužalojo Lenkijos karį.        „Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidusių migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų ir administracijos viceministras Czeslawas Mroczekas. „Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga.

Sakartvelo parlamentas antradienį pranešė, kad balsuos dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto. Nepaisant masinių protestų ir tarptautinio pasmerkimo, įstatymų leidėjai sieks atmesti prezidentės veto dėl šio teisės akto.

Europa jau ruošiasi rekordiškai karštiems orams šią vasarą. Jau 11 mėnesių iš eilės fiksuojami rekordiniai karščiai, o jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante tokia aukšta nebuvo mažiausiai 40 metų. Taigi suprantama, kodėl sinoptikai įspėja, kad Europos žemyno gali laukti dar viena neįprastai karšta vasara – galbūt net karščiausia per visą istoriją. Vokietijoje ir Šiaurės šalyse jau pirmąją vasaros savaitę laukiama neįprastai aukštos temperatūros.

 Lenkija iš Jungtinių Valstijų turi nupirkti 677 mln. eurų vertės ilgojo nuotolio raketų savo gynybos pajėgumams pastiprinti galimų grėsmių iš Rusijos akivaizdoje, pirmadienį paskelbė Varšuva. Kontraktas oficialiai turi būti pasirašytas antradienį. Jis sudaromas vykdant Lenkijos kariuomenės modernizavimą, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį pareiškė, kad per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vengrijai buvo daromas „didelis spaudimas“ paaiškinti, kodėl ji ir toliau trukdo teikti ES karinę pagalbą Ukrainai. Budapeštas blokuoja išmokas iš Europos taikos priemonės (EPF) – nebiudžetinio fondo, naudojamo karinei įrangai įsigyti, taip pat mokėjimus iš pelno už Europos Sąjungoje įšaldytą Rusijos turtą, interviu agentūrai dpa sakė M. Tsahkna.

Moldova suteikė pilietybę keliems kitaminčiams prieš Maskvos karą Ukrainoje pasisakantiems rusų ir baltarusių roko grupės „Bi-2“ nariams, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Prezidentė Maia Sandu pasirašė potvarkį, kuriuo „tam tikriems grupės „Bi-2“ nariams“ suteikiama pilietybė, socialiniuose tinkluose pranešė jos kanceliarijos vadovas Adrianas Balutelis. „Mūsų šalis gina žmogaus orumą, saviraiškos laisvę ir solidarizuojasi su tais, kuriems gresia pavojus“, – pridūrė A. Balutelis.

Pranešama, kad popiežius Pranciškus pavartojo itin įžeidžiančią kalbą, kalbėdamas apie homoseksualius žmones. Italijos vyskupų konferencijoje paklaustas, ar dabar homoseksualiems vyrams turėtų būti leista rengtis kunigystei, jei jie laikysis celibato, popiežius Pranciškus atsakė, kad ne, rašo BBC. Manoma, kad tada jis toliau kalbėjo itališkai sakydamas, kad Bažnyčioje jau ir taip per daug frociaggine – italų kalboje šis žodis menkina homoseksualus.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) iki šiol išdavė 34 įsakymus išvykti Rusijos piliečiams, kurie nesilaikė Imigracijos įstatymo pakeitimų reikalavimų ir nepateikė jokių dokumentų prašymui išduoti leidimą gyventi Latvijoje, pirmadienį per interviu TV3 televizijai sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis (Richardas Kozlovskis). Stebėdama, kaip laikomasi naujųjų Imigracijos įstatymo reikalavimų, pasienio tarnyba atliko apie 800 fizinių patikrinimų ir gavo informacijo...

Per tris pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti daugiau kaip 630 migrantų. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Pasak Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovės spaudai majorės Katarzynos Zdanowicz, visi incidentai užfiksuoti Lenkijos ir Baltarusijos sienos Palenkės vaivadijos ruože. Nelegaliai kirsti sieną buvo mėginama Bialovežos, Narevkos, Dubiče Cerkevnės, Čeremchos ir Melniko kaimų apylinkėse.

Slovakijos premjero Roberto Fico būklė po pasikėsinimo į jo gyvybę gerėja. Tai pirmadienį paskelbė Slovakijos vyriausybė, informuoja agentūros „Reuters“ ir „Ukrinform“. „Remiantis tyrimų rezultatais, šiandien įvykusiame konsiliume patvirtintas laipsniškas ministro pirmininko sveikatos gerėjimas“, – pareiškė vyriausybė, nepateikdama daugiau detalių. Kaip jau skelbė „Ukrinform“, R. Ficas buvo hospitalizuotas gegužės 15 d. dėl šautinių žaizdų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu. „Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė pasipiktinimą Izraelio smūgiais perkeltų palestiniečių palapinių miesteliui Rafache, per kuriuos, pasak Gazos Ruožo pareigūnų, žuvo mažiausiai 45 žmonės, ir pareikalavo „nedelsiant nutraukti ugnį“. „Šios operacijos turi liautis. Rafache nėra saugių vietų palestiniečių civiliams, – tinkle „X“ tvirtino E. Macronas. – Raginu visapusiškai gerbti tarptautinę teisę ir nedelsiant nutraukti ugnį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis padarys viską, kas įmanoma, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu būtų patrauktas atsakomybėn dėl puolimo Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache.

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Holokausto memoriale Berlyne, o paskui vyks į Rytų Vokietiją, kur tikimasi, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams perspės dėl kraštutinių dešiniųjų stiprėjimo. E. Macronas surengė pirmąjį per ketvirtį amžiaus valstybinį Prancūzijos prezidento vizitą į Vokietiją, sekmadienį atvykęs į Berlyną jis prašė ginti demokratiją nuo nacionalistinių jėgų.

Armėnija pirmadienį paskelbė sulaikiusi 226 demonstrantus, reikalaujančius ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorinių nuolaidų aršiam priešui kaimynui Azerbaidžanui. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad „226 piliečiai buvo sulaikyti už nepaklusimą teisėtiems policijos reikalavimams“, kai demonstrantai bandė blokuoti gatves ir kelius visoje Armėnijoje.

Sakartvelo parlamento Teisės reikalų komitetas pirmadienį atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui.  Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija. Dauguma komiteto narių yra šalies valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai.  Antradienį klausimas dėl prezidentės veto atmetimo bus svarstomas parlamento plenarinėje sesijoje.

Buvęs Vokietijos karys pirmadienį buvo nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalijosi slapta karine informacija su Rusija prasidėjus karui Ukrainoje. Diuseldorfo teismas pripažino kaltinamąjį, įvardytą tik kaip Thomas H., kaltu dėl to, kad jis savo iniciatyva perdavė informaciją būdamas kariuomenės viešųjų pirkimų tarnyboje.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys. Tarp jų – kibernetinės atakos, bandymai padegti ir nelegaliai per sieną stumiami migrantai, kuriais, anot pareigūnų, siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

 Artėjant spalį vykstantiems parlamento rinkimams ir šalį krečiant protestams dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili sekmadienį paragino imtis imtis plataus masto reformų.  Šalies valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ nesutaria su provakarietiškai nusiteikusia prezidente, kuri prieš spalio rinkimus siekia suburti vieningą opozicijos frontą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pakartojo nepritarianti Ukrainai tiekiamų ginklų naudojimui Rusijos teritorijoje, po to, kai NATO vadovas, kaip pranešama, pasiūlė nedrausti Kyjivui smogti taikiniams už savo šalies sienos.

Prancūzijos rytuose esančio Liono miesto metro sekmadienį per išpuolį panaudojant peilį buvo sužeisti trys žmonės, pranešė policija. Pasak jos, užpuolikas buvo sulaikytas. Tuo metu Liono prokuroras Thierry Dranas nurodė, kad sužeistųjų buvo keturi. Jo teigimu, sužeistųjų gyvybėms pavojus negresia. Šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad nukentėjusiųjų gyvybei pavojus negresia. Du iš jų buvo sužeisti į pilvą, o trečias – į ranką.

Emmanuelis Macronas pirmąjį per 24 metus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Vokietiją pradėjo šiltais žodžiais šeimininkams. „Prancūzijos ir Vokietijos santykiai yra nepakeičiami ir svarbūs Europai“, – sakė E. Macronas sekmadienį pradėdamas trijų dienų valstybinį vizitą Vokietijoje. Jis atmetė prielaidą, kad šie santykiai, dažnai vadinami Europos varikliu, pradėjo strigti. „Tai netiesa. Judame į priekį“, – per vertėją pareiškė E. Macronas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen sako, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Italijos ministre pirmininke Georgia Meloni. „Dabar atėjo metas susivienyti“, – sakė M. Le Pen Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ savaitgalį Šiaurės Prancūzijoje vykusiame rinkimų kampanijos renginyje.

Panašu, kad Anglijos šiaurėje daugėja retų, tačiau mirtinai pavojingų autoimuninių sutrikimų, o nauji tyrimai rodo, kad protrūkis gali būti susijęs su COVID-19. Ši liga, žinoma kaip anti-MDA5 teigiamas dermatomiozitas, iki pandemijos daugiausia buvo pastebėta tarp Azijos gyventojų, tačiau dabar ji sparčiai plinta tarp Jorkšyro (Jungtinė Karalystė) gyventojų, skelbia portalas „IFL Science“. Liga, kurią sukelia antikūnai, veikiantys fermentą, vadinamą MDA5 (melanomos diferenciacijos baltymas...

Emmanuelis Macronas sekmadienį pradeda pirmąjį per ketvirtį amžiaus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Vokietiją, siekdamas sumažinti pastaruoju metu tvyrančią įtampą ir įspėti apie kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų Europos Sąjungai. Per savo trijų dienų vizitą su keturiais sustojimais E. Macronas sieks pabrėžti istorinę pokario santykių tarp dviejų svarbiausių ES valstybių reikšmę, nes Prancūzija kitą mėnesį minės Išsilaipinimo Normandijoje (D-Day) 80-ąsias metines.

Karštą vasaros dieną nėra nieko maloniau nei atsivėsinti gaiviais ledais. Tačiau vasarėjant orams, kyla ne tik temperatūra už lango, bet ir desertų kainos. Infliacijos spaudimas jaučiamas visame pasaulyje, ir tai ypač atsispindi mūsų mėgstamų skanėstų kainų etiketėse. Auganti infliacija palietė ne tik kasdienes prekes, bet ir vasarojančių žmonių taip pamėgtus minkštų ledų furgonus.

Nesenai nuskambėjusi naujiena apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirtį nukritus lėktuvui šokiravo pasaulį. Tačiau tai ne pirmas atvejis, kai žymus politinis veikėjas žuvo tokio tipo katastrofoje. Dauguma mirtinų sraigtasparnių ar lėktuvų avarijų įvyksta dėl techninių gedimų, pilotų klaidų ar prastų oro sąlygų, tačiau kai kurios jų susijusios ir su sąmokslo teorijomis. Portalas „Euronews“ išskyrė kelis tokius paslaptingus atvejus.

Sakartvelui minint nepriklausomybės dieną, Lietuvos vadovai ragina šalies politikus neatsitraukti nuo euroatlantinės krypties ir „įgyvendinti tautos valią“. Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime Sakartvelo vadovei Salomei Zurabišvili ir gyventojams teigė, jog Lietuva palaiko šios šalies pastangas sutelkti pilietinę visuomenę sudėtingu laikotarpiu, kuomet „bandoma apgręžti šalį priešinga Europos integracijai kryptimi“.  „Tvirtai remiame Sakartvelo žmones, kovojančius už europinę savo...

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai šeštadienį paragino Izraelį netrikdyti „gyvybiškai svarbių finansinių operacijų“ okupuotose Palestiniečių teritorijose, nuogąstaujant, kad Izraelis gali nutraukti palestiniečių bankų veiklą.

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę vyks į Rytų Europą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos laimėjimų Ukrainoje, galimo Rusijos kišimosi kaimyninėje Moldovoje ir Sakartvele tvirtinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė Valstybės departamentas. Trečiadienį A. Blinkenas lankysis Moldovos sostinėje Kišiniove, o ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, Čekijoje.

Mokslininkams pavyko sukurti ir su pelėmis sėkmingai išbandyti geriamą priešnuodį nuo ūmaus apsinuodijimo alkoholiu. Hidrogelis sukurtas naudojant pieno baltymą, kuris yra šalutinis sūrio gamybos produktas – jis skaido alkoholį organizme, neleisdamas jam išskirti įprastų toksiškų atliekų, skelbia portalas „IFL Science“. Daugelyje bendruomenių alkoholis istoriškai vaidino svarbų vaidmenį švenčių, ritualų ir socialinių progų metu.

Lenkija gali vėl atidaryti vieną iš sienos perėjimo punktų su Baltarusija, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas, siekiant padėti nukentėjusioms, šalies rytuose veikiančioms įmonėms.

Šiurpus radinys Lenkijoje, Adolfo Hitlerio vadavietėje, „Vilko guolyje“. Archeologai aptiko 5 žmonių skeletus, du iš jų – vaikai.  Ekspertai nustatinėja, iš kurio laikotarpio šie palaikai. Skeletai aptikti vietoje, kur stovėjo Hitlerio įpėdiniu laikyto Hermano Gioringo namas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Lenkijos mėgėjai archeologai rodo atkastą vaiko kaukolę, toks jiems patiems netikėtas radinys aptiktas kasinėjant „Vilko guolio“ vadavietę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę lankysis Moldovoje, penktadienį pranešė Valstybės departamentas – tai naujas Vakarų paramos šaliai gestas, augant įtampai santykiuose su Rusija. JAV diplomatijos vadovas trečiadienį dalyvaus pokalbiuose Moldovoje, pakeliui į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Prahoje, kuriame bus rengiamasi liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam Aljanso 75-mečiui skirtam susitikimui.

NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė neketina oficialiai pripažinti Palestinos valstybės. Nėra „jokios priežasties“ pripažinti Palestinos administraciją (PA) kaip atskirą valstybę, penktadienį spaudos konferencijoje kartu su Portugalijos ministru pirmininku Luísu Montenegro sakė O. Scholzas. „Nėra aiškumo nei dėl valstybės teritorijos, nei dėl visų kitų su ja susijusių klausimų“, – sakė O. Scholzas.

Sakartvelo parlamentas kitą savaitę pradės procedūrą, kuria siekiama atmesti prezidentės veto dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė parlamento spaudos tarnyba, nepaisant vykstančių masinių protestų ir tarptautinio pasmerkimo. Ruošdamasi balsavimui, valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ kritikavo JAV, kad jos „kėsinasi“ į Tbilisio suverenitetą ir planuoja dėl šio įstatymo nustatyti vizų apribojimus Sakartvelo pareigūnams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.