Europa

Italijos vidaus reikalų ministerija penktadienį paskelbė, kad prieš artėjantį Didžiojo septyneto (G7) valstybių grupės viršūnių susitikimą prie Italijos sienų bus atnaujintos patikros. Šengeno susitarimas dėl laisvo judėjimo prie Italijos sienų bus sustabdytas birželio 5–18 dienomis, pranešė ministerija. G7 yra neformalus septynių didžiausių pramoninių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir JAV – lyderių forumas.

Programišiai, kurie, kaip manoma, yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, surengė kibernetinę ataką prieš Lenkijos naujienų agentūrą PAP. Penktadienį agentūros tinklalapyje du kartus – 14.00 val. ir 14.20 val. vietos laiku – pasirodė melagingas pranešimas: „2024 m. liepos 1 d. Lenkijoje bus paskelbta dalinė karinė mobilizacija. 200 tūkst. Lenkijos piliečių, tiek buvusių kariškių, tiek paprastų civilių, bus pašaukti į privalomąją karo tarnybą.

Lenkijos vyriausybės tyrimai siekiant nustatyti pastaruoju metu įvairiose Lenkijos vietose, įskaitant Varšuvą, Bytomą ir Silezijos Semianovicus, kilusių gaisrų priežastį atskleidė, jog kai kurie tokie incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo Rusijos suorganizuoti diversiniai veiksmai. Apie tai Lenkijos visuomenę informavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą. V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva.

Vokietijos pietvakariniame Manheimo mieste per išpuolį panaudojant peilį penktadienį buvo sužeisti keli žmonės, pranešė policija, o kancleris Olafas Scholzas pasmerkė šį incidentą, pavadinęs jį siaubingu. Pranešama, kad tarp sužeistųjų buvo žymus islamo kritikas. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser iškėlė galimybę, kad už išpuolio gali slypėti islamistiniai motyvai, ir pažadėjo nuodugniai ištirti šį incidentą. Manheimo turgaus aikštėje apie 11 val. 35 min. vietos (12 val. 35 min.

Rusija nebuvo pakviesta į Prancūzijoje kitą savaitę įvyksiantį „D dienos“ 80-ųjų metinių minėjimą, ketvirtadienį pranešė Paryžius.  Praėjusį mėnesį atminimo renginio organizatoriai nurodė, kad į ceremoniją bus pakviesta Rusija, bet ne jos prezidentas Vladimiras Putinas. Planuojama, kad kitą savaitę minėjime dalyvaus daugelis pasaulio lyderių.  Tačiau Prancūzija persigalvojo ir ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos delegacija vis dėlto nekviečiama.

Europos Sąjunga penktadienį įtraukė kinų apsipirkimo programėlę „Temu“ į skaitmeninių įmonių, kurioms dėl jų dydžio taikomi griežtesni reikalavimai, sąrašą, todėl bendrovė turės atitikti naujas griežtas saugos taisykles, pranešė vienas bloko pareigūnas. Ši internetinė parduotuvė, siūlanti stulbinamai žemas kainas ir daugybę prekių, yra viena sparčiausiai populiarėjančių programėlių Europoje, nors į ES rinką įžengė tik 2023-iųjų balandį.

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nenustatytas vyras Manheimo (Vokietija) centrinėje aikštėje užpuola vokiečių politiką ir tinklaraštininką Michaelį Stürzenbergerį. Judėjimo „Pax Europa“ atstovai sakė BILD, kad jis tapo išpuolio religiniais motyvais auka. Policijos duomenimis, išpuolis įvyko apie 11.35 val., kai M. Stürzenbergeris kalbėjo judėjimo „Pax Europa“ organizuotame mitinge.

Vilniui pirmąją vasaros dieną ruošiantis surengti Šaltibarščių festivalį, Ryga pasiuntė Lietuvai humoristinę žinutę. Labai rožiniame repe apie šią sriubą Ryga bando įtikinti Lietuvą, kad šaltibarščiai priklauso Latvijai. „Laikas išsiaiškinti iki galo šį rožinės sriubos ginčą“, – taip repą, skirtą Vilniuje artėjančiai Šaltibarščių dienai pradeda Rygos turizmo agentūra „Live Riga“. „Rožinė sriuba kilo Latvijoje, įsisąmoninkite tai. Lietuva, gal kraustaisi iš proto“, – tęsiasi repas.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico išleistas iš ligoninės, kurioje buvo gydomas po pasikėsinimo jį nužudyti. Klinikos centriniame Banska Bistricos mieste direktorė Miriam Lapunikova penktadienį teigė, kad R. Fico buvo pervežtas į savo namus, kur toliau sveiksta po išpuolio. M. Lapunikova pareiškime padėkojo R. Fico už tai, kad jis buvo „drausmingas pacientas“. Pastarosiomis dienomis ligoninė buvo pranešusi apie gerėjusią premjero būklę.

Prieš Taylor Swift koncertą Edinburge (Škotija) iš miesto išsiųsti keli benamiai tam, kad atvykusiems turistams užtektų vietos. BBC sužinojo, jog iš Škotijos benamių prieglaudos išsiųsti keli benamiai į Aberdyną ir Glazgą.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris anksčiau šį mėnesį buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą, ketvirtadienio vakarą buvo perkeltas iš ligoninės į savo namus Bratislavoje ir gydomas toliau, pranešė vietos žiniasklaida. R. Fico iš Banska Bystricos klinikos į sostinę buvo nuskraidintas lėktuvu, pranešė naujienų kanalas TA3, remdamasis šio miesto Roosevelto ligoninės vadovės Miriam Lapuníkovos informacija.

Prancūzijoje vaistininkai, pasipiktinę vaistų trūkumu, vaistinių uždarinėjimu ir nuogąstavimais, kad vaistai gali būti parduodami internetu, ketvirtadienį pirmą kartą per dešimtmetį surengė streiką. Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje nedirbo apie 90 proc. vaistinių. Pastarąsias dienas apie būsimą protestą buvo skelbiama plakatų ir elektroninių laiškų kampanija.

Slovėnijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl Palestinos valstybės pripažinimo, pranešė parlamento pirmininkė. Ji apie tai informavo praėjus kelioms dienoms po to, kai Palestiną pripažino trys Europos šalys. „Sesija numatyta antradienį nuo 16 val. (vietos, 17 val. Lietuvos laiku)“, – per spaudos konferenciją Liublianoje sakė parlamento pirmininkė Urška Klakočar Zupančič.

Ketvirtadienį Prancūzijos ministras pirmininkas perspėjo prancūzus nebalsuoti už kraštutinius dešiniuosius per kitą mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nes taip rizikuoja tapti kaip britai, palaikę „Brexitą“ ir paskui persigalvoję, bet jau per vėlai. Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis prieš birželio 9 d. Prancūzijoje vyksiantį balsavimą siekia sumažinti atotrūkį nuo kraštutinių dešiniųjų, apklausoms rodant didelį prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės pralaimėjimą.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį panaudoti įšaldytą Rusijos turtą panaudoti su rusų invazija kovojančios Ukrainos reikmėms.  „Pagal šią normą perduodamas ir nuostoliams atlyginti naudojamas gali būti turtas tik tų asmenų, kurių dalyvavimas vykdant neteisėtą veiką ar padėjimas vykdyti neteisėtą veiką yra nustatytas.

Nepaisant kai kurių sąjungininkių susirūpinimo ir Maskvos kritikos, Prancūzija netrukus gali pasiųsti į Ukrainą karinius instruktorius, pranešė „Reuters“. Agentūros diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Prancūzija savo sprendimą gali paskelbti kitą savaitę per Volodymyro Zelenskio vizitą. Du diplomatai sakė, kad Prancūzija iš pradžių pasiųs ribotą skaičių darbuotojų, įvertinsiančių misijos sąlygas, prieš dislokuodama Ukrainoje kelis šimtus instruktorių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pažadėjo Moldovai naują 135 mln. dolerių vertės paramą, skirtą šalies energetinei nepriklausomybei ir saugumui stiprinti. Per bendrą spaudos konferenciją Kišiniove su Moldovos prezidente Maia Sandu A. Blinkenas sakė, kad 50 mln.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 3 proc. kuklesnė nei pernai balandį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metinis prekybos nuosmukis užfiksuotas 20-ąją mėnesį iš eilės. Prekyba maisto produktais per metus sunyko 6 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 5 proc., tuo tarpu degalais – išaugo 9 procentais. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) visa mažmeninė prekyba sumenko 2 proc.

Tūkstančiams „Facebook“ vartotojų trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą sutriko socialinio tinklo veikla. Apie 22.00 val. daugiau nei 3 000 „Facebook“ vartotojų skundėsi negalintys prisijungti prie svetainės, praneša „Downdetector“, rašo „The Sun“. „Downdetector“ pateiktoje diagramoje matyti, kad „Facebook“ trikdžių patyrė nuo 3 iki 6 val. ryto, net ir po to dar matyti nedidelių trikdžių. Neveikė žinutės „Facebook“ neveikia kompiuteryje“, – rašė vienas iš nepatenkintų vartotojų.

Lenkų saugumo tarnybos trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti trys asmenys, įtariami vykdę padegimus Rusijos tarnybų užsakymu, be to, apkaltino vieną ukrainietį šnipinėjimo prieš Lenkiją kurstymu. Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje, kuri yra ištikima Ukrainos rėmėja, būta kelių sabotažo sąmokslų, dėl kurių kaltinama Rusija. Manoma, kad trys sulaikyti įtariamieji – lenkas ir du baltarusiai – padegimus vykdė per Rusijos žvalgybos suplanuotą operaciją.

Virš Lietuvos teritorijos, Kauno ir Marijampolės apylinkių, gegužės 28-ąją ratus suko NATO pajėgų strateginis bombonešis „B-52“. Anot vokiečių „Bild“, toks strateginių pajėgų demonstravimas šalia Rusijos anklavo Kaliningrado – perspėjimas V. Putinui. Praėjusią savaitę JAV kariuomenė perdavė Didžiajai Britanijai du lėktuvus „B-52“, strateginius bombonešius, kurie gali skraidinti ir branduolinį užtaisą.

Talino Fahlės rajone iškils aštuonių aukštų medinis biurų pastatas, kurio projektavimui buvo pasitelkti Estijos ir Šveicarijos mokslininkai. Projektą liepos mėnesį pradės įgyvendinti Estijos bendrovė „Fausto Capital“, į jį investuosianti 13,4 mln. eurų. Pastatą numatyta pastatyti iki 2026 metų vasaros.

Nuo maisto gaminimo diktatoriams iki siekio patenkinti Baracko Obamos pomėgį sūriui – Prancūzijos valstybinių vakarienių valgiaraščių kolekcija trečiadienį suteikė unikalią progą pažvelgti į 150 metų trunkančią diplomatijos ir gastronomijos istoriją. Paryžiuje buvo eksponuojama daugiau nei 4 tūkst. valgiaraščių, penktadienį jie bus parduodami aukcione.

Prancūzija trečiadienį sukritikavo prieštaringai vertinamą Sakartvelo „užsienio įtakos“ įstatymą teigdama, kad jis nesuderinamas su Europos Sąjungos vertybėmis.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas trečiadienį per pokalbį telefonu paragino palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą įgyvendinti reformas, reikalingas Palestinos valstybingumo pripažinimui, pranešė jo biuras.

Meteorologai perspėja, kad Europoje, sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne, laukia dar viena karšta vasara. Praeitais metais dėl alinančio karščio atostogos buvo nutrauktos visą vasaros sezoną, nes turistų perpildytose turistinėse vietose lankytojai alpdavo nuo karščio, o dėl miškų gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje teko evakuotis. „The New York Times“ skelbia, jog dabar šalys bando adaptuotis, o draudimo kompanijos siūlo draudimus nuo karščio.

Amsterdamo policijos duomenimis Šipholo tarptautiniame oro uoste mirė žmogus, įstrigęs veikiančiame lėktuvo variklyje. Įvykio aplinkybės yra tiriamos. Nyderlandų karališkosios karo policijos „X“ paskyroje rašoma: „Po pietų Šiphole įvyko incidentas, kurio metu žmogus pateko į veikiantį lėktuvo variklį ir mirė.

Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico atsigavimas po šautinių žaizdų pilve bus „itin ilgas“, trečiadienį, praėjus kelioms savaitėms po pasikėsinimo nužudyti, sakė jo pavaduotojas. R. Fico vis dar guli ligoninėje, gegužės 15 d. į jį kelis kartus šauta, kai po išvažiuojamojo ministrų kabineto posėdžio centriniame Handlovos mieste jis sveikinosi su šalininkais.

Prancūzijoje automobilyje įmonės automobilių stovėjimo aikštelėje mirė 16 mėnesių mažylis, tėvui pamiršus nuvežti jį į lopšelį. Užuot važiavęs į lopšelį, vyras antradienį nuvažiavo tiesiai į darbą Sausheimo mieste Elzase ir pamiršo berniuką automobilyje, trečiadienį paskelbė Miulūzo prokuratūra. Jis sunerimo tik vakare, kai žmona atvyko į lopšelį pasiimti sūnaus, bet ten jo nerado. Vaikas visą dieną nepastebėtas praleido saulėje įkaitusiame automobilyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Palestinos valstybingumo pripažinimas nėra „tabu tema“, tačiau tai turėtų įvykti tinkamu laiku.  „Prancūzijai nėra jokių tabu, ir aš esu visiškai pasirengęs pripažinti palestiniečių valstybę, bet [...] Manau, kad šis pripažinimas turėtų įvykti tinkamu laiku“, – spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sakė jis.  „Neketinu to pripažinti, kliaudamasis emocijomis“, – pridūrė jis.

Švedijos policija trečiadienį pranešė tirianti neapykantos nusikaltimą po to, kai nenustatytas asmuo naktį prie mečetės šalies pietuose numetė negyvą šerną.  Policijos internetinėje svetainėje teigiama, kad kad į mečetės fasadą „buvo mesta kiaulė“. „Skundas kvalifikuojamas kaip kurstymas prieš etninę grupę, tačiau vėliau gali kilti ir kitų įtarimų“, – nurodė policija.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nutraukė teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl teisės viršenybės principų pažeidimų. Komisijos sprendimas grindžiamas jos vertinimu, kad Lenkija sprendžia teismų nepriklausomumo klausimus ir yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos teismų sprendimus dėl teisės viršenybės.

Po to, kai pasienyje su Baltarusija peiliu buvo sužalotas karys, Lenkija vėl nori atkurti buferinę zoną prie ES išorės sienos. Reikalinga „maždaug 200 metrų buferinė zona ten, kur Lenkijos valstybei būtina imtis efektyvių veiksmų“, trečiadienį lankydamasis Dubiče Cerkevnės pasienio vietovėje sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aš noriu tai aiškiai visiems pasakyti. Čia nebus vietos jokioms deryboms.

Pareigūnai, vykdydami Belgijos tyrimą dėl Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus ir korupcijos, trečiadienį apieškojo vieno Europos Parlamento darbuotojo biurus Briuselyje ir Strasbūre, taip pat jo namus Briuselyje, pranešė prokuratūra.

Daugybė Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų trečiadienį pažadėjo pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui, kuris kritikuojamas dėl panašumo su opoziciją slopinančiu Rusijos teisės aktu ir kurį parlamentas priėmė nepaisant masinių protestų. „Rusijos įstatymas mūsų šalyje neveiks ir liks tuščiu popieriaus lapu, kurio niekas nepaisys“, – bendrame pareiškime teigė apie 200 nevyriausybinių organizacijų.

Baltarusijos pasienyje, eilėje Lietuvos pusėje esančiame Benekainių-Šalčininkų pasienio punkte, pirmadienį įvyko rimtas konfliktas. Tai liudija „AvtoGrodno“ skaitytojų užfiksuotas vaizdo įrašas. Liudininkai pasakoja, kad eilės gale, prie įvažiavimo į Lietuvos pasienio kontrolės punktą, kelyje tradiciškai budėjo šviesą atspindinčiomis liemenėmis vilkintys vyrai – eilę prižiūrintys savanoriai.

Lenkijos saugumo tarnybos praneša sulaikiusios spėjamą šnipą. 26 metų Ukrainos pilietis mėgino gauti į Ukrainą gabenamų karinių transporto priemonių nuotraukų, informavo Lenkijos saugumo tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Įtariamasis esą kreipėsi į vieną lenką, prašydamas atitinkamų nuotraukų ir žadėdamas 15 000 eurų atlygį. Tyrėjai kaltina ukrainietį dalyvavus užsienio žvalgybų veikloje. Įtariamajam skirtas suėmimas. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo sustabdomas šalies dalyvavimas sutartyje dėl įprastinių pajėgų Europoje. Šiuo sprendimu Minskas paseka jau anksčiau tai padariusios Rusijos pavyzdžiu. Gegužės 24-ąją pasirašytas įsakas trečiadienį buvo paskelbtas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.

Lenkija leido Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. Lenkijos gynybos viceministras Cezarijus Tomczykas radijo stoties „Radio Zet“ eteryje pareiškė, kad Lenkija leidžia Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. „Lenkų ginkluotė, kurią suteikiame Ukrainai, neturi tokių ribojimų. Ukrainiečiai gali kovoti taip, kaip jie nori. Ir tai yra labai labai svarbus aspektas.

Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileidžia į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, praėjusią savaitę pranešė šalies vyriausybė. Kaip pažymima jos tinklalapyje paskelbtame pranešime, šis pokytis palies rusus, turinčius vizas, iki 2022 metų pavasario išduotas Norvegijos arba kitos Šengeno erdvės valstybės.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Ukraina gaus pirmuosius 155 milimetrų kalibro sviedinius, įsigytus už Europos ribų pagal Čekijos iniciatyvą Čekija inicijuoja tarptautinę lėšų rinkimo akciją šaudmenims Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija, pirkti. „Penkiolika ES [Europos Sąjungos] ir NATO šalių jau skyrė daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų“, – teigė jis Prahoje.

Nyderlandų dešiniosios koalicijos partijos antradienį nominavo buvusį saugumo tarnybų vadovą Dicką Schoofą į šalies premjero postą. 67-erių D. Schoofas šiuo metu eina aukštas pareigas teisingumo ministerijoje, o anksčiau dirbo Nyderlandų žvalgybos ir imigracijos tarnybų vadovu. Po beveik šešis mėnesius koalicijoje trukusių diskusijų nuspręsta, kad D. Schoofas taps kadenciją baigiančio premjero Marko Ruttės įpėdiniu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Europos šalys yra susiskaldžiusios dėl karo instruktorių siuntimo į Ukrainą. Vykstant 2022 m. ES startavusiai misijai, bloko šalys už Ukrainos ribų apmokė 50 000 šios karo draskomos šalies karių. Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaužė tabu ir nurodė, kad Vakarų kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.

Estijos premjerė Kaja Kallas, pirmadienį susitikusi su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, pažymėjo, kad Talinas ir Helsinkis susiduria su bendrais iššūkiais.  Estijoje su valstybiniu vizitu viešintis Suomijos prezidentas ir šalies premjerė aptarė būsimus tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, paramą Ukrainai, susisiekimą ir saugumą Baltijos jūros regione, padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų.

Per pastaruosius kelis mėnesius plastikiniuose buteliuose visoje Europoje atsirado nedidelis, bet daugelio pastebimas pokytis. Dangtelį nebe taip paprasta išmesti: dabar jis tam tikra prasme „pririštas“ prie butelio.

Rusija siekia destabilizuoti Europos Sąjungą pasiųsdama daugybę nelegalių migrantų, antradienį pareiškė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. R. Sikorskis duodamas interviu trims Europos laikraščiams – Italijos „La Repubblica“, Ispanijos „El Pais“ ir  Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ – kalbėjo apie tai, kokią grėsmę Europos saugumui kelia Rusija, artėjant birželio 9 dieną vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Popiežius Pranciškus antradienį atsiprašė kilus skandalui dėl įžeidžiančio žodžio, kuriuo jis pavadino homoseksualius vyrus.  „Popiežius niekada neketino įžeisti ar išsireikšti homofobiškais terminais ir atsiprašo tų, kurie jautėsi įžeisti dėl pavartoto termino“, – teigiama Vatikano išplatintame pranešime.  Pasipiktinimas kilo dėl Pranciškaus komentarų, kurie praėjusią savaitę už uždarų durų buvo pasakyti Italijos vyskupams.

Rumunijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Ukrainos pasieniečio užpuolimu Užkarpatės Rachivo rajone. Tai antradienį per televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, incidentas Mukačivo pasieniečių būrio saugomame sienos ruože įvyko penktadienį, gegužės 24-ąją. Vyrai užpuolė kariškį, atėmė iš jo ginklą ir pabėgo Rumunijos kryptimi.