Europa

 Europos Sąjungos valstybių narių ministrai penktadienį galutinai patvirtino daug diskusijų sukėlusį įstatymą, pagal kurį bendrovės privalės savo tiekimo grandinėse užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Deramo įmonių tvarumo patikrinimo direktyva, dar vadinama Europos tiekimo grandinės įstatymu, siekiama patraukti dideles įmones atsakomybėn, jei jos pelnosi iš vaikų ar priverstinio darbo už ES ribų. Prieš šį įstatymą nebalsavo nė viena valstybė narė, tačiau 10 šalių balsuojant susilaikė.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Rusiją, pradėjusią šalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.  „Šis incidentas pasienyje yra platesnio Rusijos provokacinio elgesio ir hibridinių veiksmų modelio, įskaitant jos jūrų ir sausumos sienas Baltijos jūros regione, dalis. Tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pareiškime teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas penktadienį buvo išleistas iš ligoninės, kurioje praleido naktį po motociklo avarijos, socialiniame tinkle „X“ pranešė jo biuras.  62 metų prezidentas, pareigas pradėjęs eiti 2023-iųjų kovą, patyrė lengvų sužeidimų, kai ketvirtadienį padarė avariją uždaroje lenktynių trasoje. „Šį rytą prezidentas Pavelas buvo išleistas iš ligoninės į namus“, – pranešė jo biuras.

Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti šias pareigas, penktadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras. „Tomaszas Szatkowskis niekada neturėjo tapti ambasadoriumi ir turėtų kuo greičiau grįžti į Varšuvą“, – privačiam transliuotojui TVN24 sakė vidaus reikalų ministras ir saugumo agentūrų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. T. Szatkowskį ambasadoriumi NATO 2019 m. paskyrė ankstesnė konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.

Europos Komisijos (EK) narys, apkaltintas grasinimu Sakartvelo ministrui pirmininkui dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, ketvirtadienį pareiškė, kad jo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.

Į savarankišką kelionę po Europą išsiruošusi moteris pateko į netikėtą situaciją, kai užmigo traukinyje, o pabudusi pamatė, kad jos telefonas rodo, jog ji yra Ukrainoje.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ penktadienį pranešė gavusi NATO šalies užsakymą dėl artilerijos šaudmenų tiekimo. Užsakymo vertė - beveik 300 mln. eurų ir apima kelias dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių ir kelis šimtus tūkstančių raketinio kuro užtaiso modulių, pranešė „Rheinmetall“. Amunicija turi būti pristatyta 2024–2028 m., tačiau nepranešta, į kokią šalį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė nekandidatuosiantis į šalies prezidento postą. D. Tuskas ketvirtadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui „TVP Info“ buvo paklaustas, ar dalyvaus rinkimuose. „Ne, – atsakė jis. – Girdėjau dar keletą spekuliacijų, (skaičiau) keletą straipsnių, komentarų, ir [...] sakau tai vienareikšmiškai: ne, aš nekandidatuosiu prezidento rinkimuose.“ Kalbėdamas apie savo dabartines pareigas, jis teigė, kad iš tiesų turi daug darbo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su dviejų dienų vizitu atvyko į Baltarusiją, taip pratęsdamas savo kelioninį turą penktosios kadencijos pradžioje. Anksčiau šį mėnesį V. Putinas keliavo į Kiniją, o sekmadienį jo laukiama Uzbekistane. Anksčiau ketvirtadienį jis Kremliuje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifa. Baltarusijoje V. Putinas surengs derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka.

Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos  vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc.

Ispanijos policija ketvirtadienį pranešė suradusi britų tapytojo Francis Bacono 5 mln. eurų vertės paveikslą, kuris 2015 metais buvo pavogtas kartu su kitais keturiais jo darbais. Šis darbas yra vienas iš penkių ispanų bankininko Jose Capelo portretų, kurių bendra vertė viršija 25 mln. eurų ir kurie 2015 metų liepą buvo pavogti iš jo namų Madride. Vagys taip pat išnešė seifą, kuriame buvo laikoma monetų ir brangakmenių kolekcija.

Turistų pamėgstame kurorte – Ispanijos Maljorkos – saloje sugriuvus dviejų aukštų restoranui žuvo keturi žmonės, o 16 sužeista, pranešė vietos gelbėjimo tarnybos. Manoma, kad keli žmonės įstrigo regiono sostinės Palma de Maljorkos paplūdimio restorane „Medusa Beach Club“, esančiame Kartago gatvėje, rašo BBC. Pranešama, kad incidentas įvyko ketvirtadienį apie 20.30 val. vietos laiku (21.30 val. Lietuvos laiku). Baiminamasi, kad nuolaužose gali būti įstrigę keli žmonės.

Turkijos vyriausybė ruošiasi priimti įstatymą, pagal kurį asmenims, kaltinamiems veikiant užsienio šalių įtakoje prieš Turkijos valstybę, galėtų būti skiriama kalėjimo bausmė, pranešė vietos žiniasklaida. Įstatymo projektas nėra galutinis ir jį dar turi patvirtinti parlamentas.

Vyras, kaltinamas šūviais sunkiai sužeidęs Slovakijos ministrą pirmininką, teigė, kad taip pasielgė norėdamas pasipriešinti vyriausybės politikai Ukrainos atžvilgiu, tačiau gailisi dėl savo veiksmų, sakoma teismo dokumente, kurį ketvirtadienį gavo agentūra AFP. Praėjusią savaitę Slovakiją sukrėtė incidentas, per kurį į ministrą pirmininką Robertą Fico, besisveikinusį su savo rėmėjais centriniame Handlovos mieste, buvo paleistos keturios kulkos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio skundus dėl apkaltinamųjų nuosprendžių ir pripažino, kad teismai jo gimtojoje šalyje buvo teisingi. 2018 metais M. Saakašvilis buvo nuteistas už tai, kad 2005-aisiais įsakė riaušių policijai žiauriai sumušti Sakartvelo parlamento narį ir neteisingai suteikė malonę grupei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų už 2006-aisiais įvykdytą jaunuolio Sandro Girgvlianio nužudymą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo nestumti balsavimo reformos Naujojoje Kaledonijoje ir teigė, kad reikia daugiau derybų, planams šioje Ramiajame vandenyne įsikūrusioje užjūrio teritorijoje išprovokavus kruvinas riaušes. „Pažadėjau, kad ši reforma šiandien, esant dabartinėms aplinkybėms, nebus priimta“, – E. Macronas sakė žurnalistams Naujojoje Kaledonijoje.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė ketvirtadienį apkaltino vieną ES komisarą, kad šis jam „siaubingai grasino“ ir mėgino jį „šantažuoti“ dėl naujai priimto ir prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo.

Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų kolegos rusai per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus, kilus ginčui dėl bendros sienos. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“. Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.

 JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį įspėjo, kad Vašingtonas planuoja veiksmus Sakartvele prastūmus įstatymą prieš „užsienio įtaką“. Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link.

Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančios Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) saugos problemos lieka nesprendžiamos, pareiškė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).  Inspekcija pranešė trečiadienį laišku dar kartą paraginusi Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją stabdyti pirmąjį ir antrąjį jėgainės blokus, kol bus išspręstos visos saugos problemos.

Lenkijos naikintuvas MiG-29 trečiadienį skrisdamas pametė degalų baką, žmonės nenukentėjo. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų rūšių generalinė vadovybė apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose X ir „Facebook“. Kaip pažymima, trečiadienį prieš 18 val. Kurov Branievskio apylinkėse (Varmijos Mozūrų vaivadija) per mokomąjį skrydį iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke (Pamario vaivadija) pakilusiu lėktuvu MiG-29 įvyko „aviacijos incidentas“. „Buvo pamestas degalų bakas.

Europa ruošiasi pirmajam šios vasaros karščiui, o Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę termometrų stulpeliai šoks neįprastai aukštai. Tarptautinės orų tarnybos duomenimis, gegužės 30 d. Berlyne aukščiausia temperatūra pakils iki 28 laipsnių. Tai reiškia, kad Vokietijos sostinėje biurų ir namų vėsinimo poreikis atsiras gerokai anksčiau nei paprastai įjungiami oro kondicionieriai.

Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Kaip pažymima jos tinklalapyje paskelbtame pranešime, šis pokytis palies rusus, turinčius vizas, iki 2022 metų pavasario išduotas Norvegijos arba kitos Šengeno erdvės valstybės.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Kinija siunčia Rusijai pagalbą letaliomis priemonėmis, kurią, kaip spėjama, Maskva naudoja kare Ukrainoje.  „Šiandien galiu atskleisti, kad turime įrodymų, jog Rusija ir Kinija bendradarbiauja kuriant Ukrainoje naudojamą kovinę įrangą“, – Londone vykusioje konferencijoje sakė ministras.  G. Shappsas taip pat paragino NATO dėti daugiau pastangų ir padidinti gynybos išlaidas visame Aljanse.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį paragino 27 narių bloką rasti bendrą poziciją po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažįstančios Palestinos valstybingumą. „Vykdydamas bendrą užsienio ir saugumo politiką, kartu su visomis valstybėmis narėmis nenuilstamai sieksiu bendros ES pozicijos, grindžiamos dviejų valstybių sprendimu“, – apie trijų valstybių sprendimą, sukėlusį Izraelio pyktį, socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žvalgosi į Švedijos Gotlando salą, perspėjo Švedijos gynybos vadovas Micaelis Bydenas, rašo „Politico“. Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala ir yra strategiškai svarbioje vietoje Baltijos jūros viduryje – tarp Stokholmo ir Kaliningrado. Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, trečiadienį buvo rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai šalyje bus rengiami liepos 4 dieną. „Šiandien kiek anksčiau kalbėjau su Jo Didenybe karaliumi ir paprašiau paleisti parlamentą. Karalius patenkino šį prašymą ir liepos 4 dieną surengsime visuotinius rinkimus“, – sakė jis.

Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico yra stabilios, bet sunkios būklės, trečiadienį pranešė vicepremjeras, praėjus savaitei po to, kai į jį buvo keturis kartus šauta per pasikėsinimą nužudyti. Slovakijos premjeras buvo pašautas, kai bendravo su jo rėmėjais po vyriausybės posėdžio centriniame Handlovos mieste.

Prancūzijos policija susekė tris Belgijos sieną kirtusius įtariamuosius, kurie praėjusią savaitę išniekino Paryžiaus Holokausto memorialą, trečiadienį pranešė prokurorai. Prokurorai teigė, kad įtariamuosius Paryžiuje, prieš jiems išvykstant į Belgiją, užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.  Jie pridūrė, kad įtariamieji kelionę užsisakė iš Bulgarijos.  Praėjusią savaitę ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni delnų antspaudai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane‘as Séjourné‘as kol kas atmetė galimybę pripažinti Palestinos valstybę. „Mūsų pozicija yra aiški: Palestinos pripažinimas Prancūzijai nėra tabu“, – trečiadienį po Paryžiuje įvykusio susitikimo su kolega iš Izraelio Israeliu Katzu pasakė ministras.

Lenkija šiuo metu nesvarsto grąžinti privalomosios karinės tarnybos, nes susidomėjimas įstoti į ginkluotąsias pajėgas tebėra didelis, trečiadienį parlamente įstatymų leidėjams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak ministro, „nėra priežasties“ atsisakyti savanoriškos tarnybos, nes vis dar „pakankamas“ skaičius lenkų stoja į kariuomenę. Lenkija yra pagrindinė ginklų tiekėja Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.

Vyriausioji Europos teisių organizacija antradienį pareiškė, kad Sakartvelas turėtų panaikinti „užsienio įtakos“ įstatymą, dėl kurio kilo protestų banga ir kaltinimai, kad vyriausybė bando užgniaužti nepritarimą. Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link.

Danijos farmacijos grupės „Novo Nordisk“ biurų pastate trečiadienį kilo didelis gaisras, pranešė Kopenhagos ugniagesių tarnyba. „Tai didžiulis gaisras. Įvykio vietoje dirba maždaug 100 ugniagesių“, – naujienų agentūrai AFP sakė tarnybos operacijų vadovas Martinas Smithas. Jis nurodė, kad iš pastato buvo evakuojami visi žmonės. „Viduje nieko nėra“, – sakė M. Smithas.

Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. Tai žurnalistams sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen ir pridūrė: „Neturime jokios oficialios informacijos, ką planuoja Rusija“. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu ir antradienį paskelbtu nutarimo projektu, Maskva planuoja išplėsti savo teritorinius vandenis, Baltijos jūroje pakeisdama jūrinę sieną su Suomija ...

Jei naudojatės „iPhone“ telefonu, būtų protinga nueiti į nustatymų meniu ir atsisiųsti naujausią „iOS“ atnaujinimą. JAV technologijų milžinė ką tik išplatino svarbų programinės įrangos pataisymą, pavadintą „iOS 17.5.1“, kuriuo ištaisoma keista klaida, dėl kurios kai kurios ištrintos nuotraukos staiga vėl atsirasdavo galerijose.

Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai. Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.

Nuogas vyras, puldinėjęs žmones Manedorfo parke netoli Ciuricho, nužudė bėgiojusią moterį, trečiadienį pranešė Šveicarijos policija. „Antradienio vakarą Manedorfe vyras užpuolė ir mirtinai sužalojo moterį“, – pranešė Ciuricho kantono policija ir pridūrė, kad „praeiviai pranešė apie vyrą, nuogą laksčiusį Almos parke, rėkavusį ir fiziškai puldinėjusį kitus žmones“. Moteris buvo nedelsiant gaivinama, tačiau nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė, sakoma pranešime.

Buvęs Jungtinės Karalystės jūrų pėstininkų pajėgų narys, kuris praėjusią savaitę buvo paleistas už užstatą po sulaikymo dėl įtarimų padėjus Honkongo žvalgybos tarnyboms, rastas negyvas, antradienį pranešė britų policija.  Pasak Temzės slėnio policijos, 37-erių Matthew Trickettas, įtariamas su Kinija susijusioje šnipinėjimo byloje, sekmadienį buvo rastas negyvas parke Meidenhede, į vakarus nuo Londono.

Italijos policija trečiadienį pranešė sužlugdžiusi Turkijos grupuotės nusikalstamą operaciją „teroristiniais tikslais“, sulaikiusi 19 asmenų, tarp kurių, kaip pranešama, vienas svarbus bosas, susijęs su neseniai įvykdytais išpuoliais Turkijoje. Šimtai policininkų dalyvavo sulaikant Turkijos piliečius Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, sakoma policijos pranešime.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį lenkai nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje, rašo „Regitradores de Espana“. Šis skaičius rodo ne tik reikšmingą 21 proc. padidėjimą lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bet ir yra tris kartus didesnis, nei per pirmąjį 2019 m. ketvirtį, dar prieš pandemiją.

Silezijos vaivadijoje Lenkijos pietuose ant geležinkelio bėgių buvo rastas sviedinys. Jo sprogimas būtų sukėlęs katastrofą. Pasak policijos komendantūros Katovicuose spaudos tarnybos, pavojingą radinį Čechovice-Dziedzicų gyvenvietėje aptiko infrastruktūrą tikrinęs geležinkelietis. Jis nedelsdamas informavo atitinkamas tarnybas. Atvykę išminuotojai konstatavo, jog tai – maždaug 20 cm ilgio minosvaidžio sviedinys iš Antrojo pasaulinio karo laikų, priklausęs Raudonajai armijai.

Trečiadienį Lenkija pasirašė sutartį su JAV dėl keturių žvalgybinių oro balionų įsigijimo.   Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad susitarimas „apibrėžia mūsų saugumą ir yra dar vienas Lenkijos ir JAV bendradarbiavimo aktas“. Pirkimas bus finansuojamas iš JAV vyriausybės Lenkijai suteiktos paskolos, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad Lenkija bus tik antroji šalis pasaulyje, naudosianti tokias radiolokatorių sistemas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelas Bydenas mano, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „abiem akimis“ stebi Švedijai priklausančią Gotlando salą, kad galėtų kontroliuoti Baltijos jūrą. „Taip, esu įsitikinęs, kad Putinas net abiem akimis žiūri į Gotlandą. Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę. Jis tikriausiai nusitaikė į Alandų salas.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė draudžiamų importuoti iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos prekių sąrašą, iš pradžių nustatyto 2021 metų gruodžio 6-osios nutarimu, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Šio sąrašo papildyme – Baltijos valstybių, Lenkijos ir Čekijos kilmės alus, fermentuoti gėrimai, odos ir plaukų priežiūros, skutimosi, burnos ir dantų higienos priemonės, dezodorantai, vonios reikmenys, muilas, valymo priemonės, kilimai, vyriški tekstiliniai drabužiai, bata...

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija. Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“. Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas.

Ispanijos, Norvegijos ir Airijos premjerai trečiadienį pareiškė, kad jų šalys pripažins Palestinos valstybingumą. „Šiandien Airija, Norvegija ir Ispanija skelbia pripažįstančios Palestinos valstybę“, – sakė Airijos premjeras Simonas Harrisas. Norvegų lyderis Jonas Gahras Store sakė, kad jo šalis Palestiną pripažins nuo gegužės 28-osios. Toks pareiškimas nuskambėjo nepaisant Izraelio perspėjimų. „Be pripažinimo Artimuosiuose Rytuose negali būti taikos“, – tvirtino J. Gahras Store.

Prieš rinkimus Vokietijoje pasipylė smurtiniai išpuoliai prieš vyriausybę palaikančius politikus. Užpuolikai kai kuriuos asmenis žiauriai suspardė kojomis, taikėsi į galvas ir dar apspjaudė. Vokiečiai skelbia, kad užpuolikus įkvepia sparčiai populiarėjančios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) idėjos. Padažnėję šūkiai, tokie kaip „Vokietija vokiečiams“, gąsdina demokratinę visuomenę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.