Redakcija rekomenduoja

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra šią savaitę sulaikė žinomus verslo organizacijų vadovus, verslininkus, daug jų apklausė, lankėsi Seime ir daugelyje įmonių. Įtariama, kad už kyšį buvo „perkami“ įstatymai. Andrius Romanovskis yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia toks skandalas ir areštinės belangė. 2012 m. pavasarį daugeliui partijų jau galvojant apie Seimo rinkimus, Lietuvą supurtė politinis skandalas.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Ne dienomis, o valandomis augantis pacientų nepasitenkinimas, blaškymasis negalint patekti pas gydytojus, mėnesiais nusitęsusios eilės, lėtinių sveikatos problemų malšinimas vaistais nuo skausmo – šiuos ir kitus dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje skaudulius antradienį Seime vardijo medikų asociacijų atstovai.

Pernai dvejuose rinkimuose pralaimėjimą patyrusiam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui šiemet Seimo rinkimuose tenka užduotis vesti partijos sąrašą. Nors šiuo metu parlamento opozicijoje darbuojasi tik devyni socialdemokratai, partijos lyderis, nors juokais, šiųmečiams rinkimams kelia ambicingą tikslą – kad Seimo valdančiąją daugumą sudarytų vien tik socialdemokratai. Galbūt dėl šios priežasties partija savo rinkiminį sąrašą papildė įžymiomis pavardėmis.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Karantino metu apribotos nebūtinosios gydymo paslaugos gyventojams palengva vėl tampa prieinamos. Vis dėlto medicinos įstaigų atstovai ragina susitaikyti, kad bent kol kas gydytojo konsultacija atrodys kitaip. „Tačiau nors ir atrodo, kad darbuotojų tuščiuose poliklinikos koridoriuose nematyti, šiuo metu jie intensyviai dirba“, – apie naują priėmimo tvarką įstaigoje pasakodama pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Gydytojams jau kurį laiką nerimą kelia paslaptinga vadinama vaikų liga, siejama su COVID-19 infekcija. Nors Kawasaki-like sindromas (toliau – Kawasaki liga) Lietuvoje kol kas dar nebuvo užfiksuotas, neseniai JAV mokslininkai oficialiai patvirtino uždegiminio sindromo sąsajas su koronavirusu, o Pasaulio sveikatos organizacija net įteisino atskirą terminą. Gydytojo infektologo prof.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.

Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per prievartą, iš namų į ligoninę vežti su milicijos palyda ar keisti testamentą dėl sublūdusio tėvo, prieš tai davus pakišą medikui, buvo gana normalu. Skiepai anuomet taip pat buvo privalomi, o antiskiepininkų judėjimas nesisapnavo nė vienam medikui.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Nors dabar didžiausias dėmesys sveikatos priežiūros sistemoje tenka COVID-19 infekcijos kontrolei, gydytojams pulmonologams nerimą kelia situacija dėl kitos itin paplitusios užkrečiamosios ligos. Baiminamasi, kad dėl karantino apribotos medicininės pagalbos ir pačių žmonių vengimo kreiptis į gydytojus gali išaugti tuberkuliozės atvejų. Šia tema nuotolinio pokalbio metu prabilęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof.

Jei ištikimam partijos nariui per rinkimus neatsiveria Seimo ar savivaldos tarybos durys, šiltą vietą jis atras savivaldybės ar valstybės įmonės direktoriaus kėdėje. Nors savais labiausiai rūpinasi socialdemokratai, rinkimų nelaimėjusių bendrapartiečių nepamiršta nė viena pagrindinė Lietuvos partija.  „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą, kiek savivaldybių ir valstybės valdomų įmonių vadovų turi ryšių su politinėmis partijomis.

Koronavirusas sutrikdė ne vieno keliautojo atostogų planus. Norėdama padėti ir verslui, ir klientams, valdžia bando suderinti visas puses tenkinančią kuponų ir pinigų grąžinimo sistemą. Kuponais apsidžiaugę kelionių organizatoriai dažnai nelinkę kalbėti apie pinigų grąžinimą, o šį pasirinkimą kelionių netekę žmonės nori turėti. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė ne vienas skaitytojas, kurio kelionių planai buvo sutrikdyti koronaviruso pandemijos.

Šią savaitę leidus plačiau atsiverti odontologų kabinetams – nuo šiol pacientai galės gauti ne tik skubiąją pagalbą, bet ir planines paslaugas. Tačiau gydytojai įspėja – visų norinčiųjų priimti negalės, o už būtinas apsaugos priemones teks susimokėti patiems. Po dviejų mėnesių pertraukos pacientai gali kiek atsipūsti – karantino metu praktiškai likę be odontologinių paslaugų jau gali pradėti planuotis vizitus.

Nuolatinis karantino tęsimas ir testavimo dėl koronaviruso kvotų įvedimas medicininiu atžvilgiu yra visiška nesąmonė, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jo teigimu, yra visai pamiršta, kokiu tikslu karantinas buvo įvestas, o epidemiologinių duomenų, kurie pagrįstų jo tęsimo būtinumą, vis dar neturime. „Klausimas, kiek dar galime gyventi karantino sąlygomis.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Nors valdžia leidžia atverti mokyklų duris paskutinėms mokslo metų savaitėms, tėvai ir mokymosi įstaigos to daryti neskuba. Tačiau ne dėl to, kad nuotolinis mokymasis būtų itin mielas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad vaikai į pamokas žiūri neigiamai, nuotolinis mokymasis išvargino ir tėvus, kurie, pasirodo, pervertino savo atžalų galimybes.

Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar. Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

„Karantino atlaisvinimas ir galvojimas, kad taip greičiau susiformuos imunitetas, nežinau, ar yra teisingas“, – teigia vieno iš kovos su COVID-19 epicentrų – Kauno klinikinės ligoninės – Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė. Anot gydytojos, jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi lėtinių ligų, galėtų eiti į darbus, kažkur susitikti atviroje erdvėje, tačiau vyresniems asmenims, tiems, kurių sveikata yra silpnesnė, net ir panaikinus karantiną rekomenduojama saugoti save.

Užsimojęs apriboti medikų keliose vietose darbą siekiant sumažinti Covid-19 infekcijos plitimo riziką ir dėl to sulaukęs audringos medikų bendruomenės reakcijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar tikina, kad tai tebuvusi rekomendacija. Gydytojai gi sako besijaučiantys visiškai pasimetę, nes nuo pirmadienio įteisintas darbo ciklais pobūdis medikams nepaliks galimybių dirbti daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

Nors apie antrąją koronaviruso bangą kalbama daug, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė ramina, kad kol kas preteksto manyti, kad ji bus kur kas sunkesnė, nėra. Kita vertus, tai, kad virusas mutuoti nelinkęs, jos teigimu, toli gražu nereiškia, kad galime visai atsipalaiduoti.

Karantinas buvo tikras išbandymas daugybei Lietuvos žmonių, tai, kad kasdienis gyvenimas tapo itin nelengvas pajuto ir maistą sunkiai besiverčiantiems žmonėms dalijančios valgyklos. Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis pripažįsta, kad karantino paskelbimas, poreikis greitai persiorientuoti ir staiga beveik keturis kartus padidėjęs valgytojų skaičius privertė sunerimti.

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems – slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti.

Krizė ir karantinas paaštrino politikų ir visuomenės nervus. Įtampai neslūgstant politikams vis dažniau išsprūsta aštrių žodžių ir sparnuotų posakių. Labiausiai girdimas šiame kontekste yra premjeras Saulius Skvernelis, kuris ir anksčiau nevengė dviprasmiškų pasisakymų vienos ar kitos visuomenės grupės atžvilgiu. O štai neseniai jis pareiškė ir savo nuomonę apie verslininkus, kuri įskaudino daugelį dirbančių ir darbo vietas kuriančių žmonių.

Lenkijoje paskutinę minutę buvo atidėti prezidento rinkimai. To nepadarius daugiau kaip 30 milijonų rinkėjų būtų turėję balsuoti paštu, o tai – nesaugu, nepatikima ir beveik neįmanoma, organizuojant tokią akciją vos per kelias dienas. Lenkiją valdanti PiS (Teisės ir teisingumo) partija nėra patenkinta, bet tikisi juos laimėti kiek veliau, taip pat paštu.

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą planinėms sveikatoms paslaugoms atnaujinti, patys medikai sako, kad dabartiniai nuleisti operacijų vadovo reikalavimai – iš fantastikos srities. Kol įstaigų vadovai „galynėjasi“ su ministro įsakymų plonybėmis, kol kas, panašu, daugelis pacientų taip reikalingas paslaugas gali matyti kaip savo ausis.

Vis daugiau veiklos sričių palengva vaduojasi iš karantino gniaužtų, bet itin daug diskusijų kelia ugdymo įstaigų atvėrimas. Nors kai kurios šalys jų koronaviruso pandemijos metu išvis nebuvo uždariusios arba jau atvėrė sušvelninus karantiną, Lietuvoje ugdymo įstaigos ilgą laiką buvo uždarytos. Vėliau duris pravėrė tik dirbti privalančių tėvų atžaloms, o galiausiai jos veiklą pradės gegužės 18 d., kaip antradienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Viena dažniausių naujojo koronaviruso COVID-19 komplikacijų, kuri pacientą gali nuvaryti ir į kapus, – plaučių uždegimas. Užsienio spauda jau nuo viruso protrūkio pradžios ne kartą skelbė apie sunkiausius ligos atvejus, kai žmonės neįveikdami ligos tiesiog uždūsdavo. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pastebi, kad kol kas šio koronaviruso „elgsena“ ne itin išsiskiria iš kitų plaučius pažeidžiančių virusų.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

Nors onkologiniams ligoniams teikiama pagalba karantino metu nenutrūko, su jais dirbantys specialistai neslepia, kad nuo kovo pradžios šiems teko sunkiai įgyvendinama užduotis – teikti pagalbą pacientams ypač griežto karantino sąlygomis. Negana to, tęsiantis apribojimams susiduriama ir su naujais iššūkiais.

Vos prasidėjusi koronaviruso pandemija pirmiausia apsauginėmis veido kaukėmis labiau nei įprasta „apginklavo“ medikus, vėliau – ir kitus visuomenės narius taip siekiant stabdyti viruso plitimą. Nors daugeliui kaukės jau spėjo tapti kasdienybės dalimi, nemažai gyventojų nesupranta, kodėl Lietuvoje iš pradžių rekomenduota, o po to reikalauta ją dėvėti. Ekspertai įspėja, kad kelis kartus dėvima vienkartinė kaukė ar netinkamas elgesys su ja tik padidina riziką užsikrėsti.

Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją – daliai visuomenei yra tik papildoma išeiginė, kitiems ši šventė kelia pasipiktinimą, nes siejasi su sovietiniais lozungais ir propaganda. Tačiau šios šventės atsiradimo istoriją mažai kas žino, o jos svarbos nesuvokimas gali net nulemti mažesnius atlyginimus.  Nors nemaža dalis visuomenės šią šventę asocijuoja su sovietmečiu, Tarptautinės darbo dienos tradicija siekia ankstesnius laikus nei susikūrė Sovietų Sąjunga.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Nors dabar pagrindinis valdžios dėmesys nukreiptas į koronaviruso COVID-19 šalyje suvaldymą, epidemiologai įspėja, kad didžiausi iššūkiai sveikatos sistemos dar tik laukia. Teigiama, kad daug rūpesčių sukels ne tik koronavirusą išgyvenusių sunkių pacientų sveikatos priežiūra, bet ir kitos karantino pasekmės.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Autoritarinė Kinija skelbia suvaldžiusi pasaulį gąsdinančią koronaviruso krizę. Drakoniškas priemones taikiusi komunistinė šalis jau tiesia pagalbos ranką koronaviruso grėsmei nepasiruošusioms ir nuo to stipriai nudegusioms liberalioms demokratijoms. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad Kinijos sėkmė šioje situacijoje gali būti klaidinanti, tačiau Vakarai turi ko pasimokyti iš laisvių savo piliečiams nesuteikiančių šalių.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Karantino metu valdžia ir visuomenė susiduria su dilemomis, kurios anksčiau – neiškildavo. Viena tokių yra prievartinis gydymas, užsikrėtus pavojingu visuomenei virusu. Paskutinės įstatymo pataisos numato, kad asmuo, užsikrėtęs pavojingu virusu, prievarta gali būti gydomas visą mėnesį. Tam, kad ligonis atsidurtų saugomoje ligoninės palatoje, užtenka vos vieno gydytojo sprendimo, anksčiau šis sprendimas nebuvo toks lengvas.

Lietuvai kenčiant nuo koronaviruso protrūkio ir griežtai taikant karantino sąlygas, kaimyninė Latvija gyvena visai kitomis nuotaikomis. Čia užsikrėtusiųjų koronavirusu kiek daugiau nei 700, nuo viruso mirė 5 žmonės. Situacija šalyje, pasak lietuvių kilmės Latvijos politiko Romualdo Ražuko, rami, o Vyriausybės populiarumas kyla tarsi ant mielių. Latviai, kitaip nei lietuviai, griežčiau laikosi taisyklių, klauso įsakymų ir nesipiktina dėl kiekvieno nepatogaus, bet būtino valdžios sprendimo.