Palies visus moksleivius: nuims svorį nuo egzaminų, bet atsiras daugiau atsiskaitymų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Apie vidurinio ugdymo sistemos pertvarką naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė.

Patikrinimai po 4, 8 ir 10 klasių – privalomi

„Labai svarbu, koks mokinys ateina į vidurinio ugdymo sistemą“, – teigė R. Skaudžius.

Šiuo metu Lietuvos mokinių žinios tikrinamos po 4 ir 8 klasių nacionaliniu mokinių pasiekimų patikrinimu (NMPP) ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu (PUPP). Jie nėra privalomi, bet, anot viceministro, NMPP laiko apie 80 proc. šalies mokinių, PUPP – 95 proc. jaunuolių.

„Planuojame padaryti juos privalomus. Tai nebus didelis pokytis laikančių mokinių atžvilgiu, bet keisis jo reikšmė. Pirmiausia, NMPP rezultatai turėtų keliauti paskui mokinį.

Labai dažnai mokinys keičia mokyklą po 4 ir po 8 klasės, tada 5 ir 9 klasėje mokiniai nesulaukia pagalbos, atsižvelgiant į NMPP rezultatus. Sieksime, kad mokiniai gautų tą pagalbą, kurios jiems reikia 5 ir 9 klasėje“, – pasakojo R. Skaudžius.

Svarstoma, kad PUPP būtų ne tik privalomas visiems šalies moksleiviams, bet ir jo vertinimas būtų slenkstinis, norint patekti į vidurinio ugdymo sistemą.

Targamadzė: pažanga turi būti matuojama

Seimo narė V. Targamadzė sveikino planuojamus pokyčius, tačiau pažymėjo, kad naujos priemonės turi būti tinkamai parengtos.

„Jeigu mes norime matuoti kūno temperatūrą, tikrai nereikia konstruoti, kad matuoji oro temperatūrą“, – vaizdžiai kalbėjo socialdemokratė.

Profesorės nuomone, svarbu, kad būtų įvertinama mokinių pažanga, ypač po 8 klasių. V. Targamadzės teigimu, tai privers pasitempti progimnazijas, kurios šiuo metu, anot jos, dažnai atsikrato atsakomybės dėl prastų mokinių rezultatų.

Profesorė akcentavo, kad pertvarkos rengėjai turi tiksliai įsivardinti, kaip jie įsivaizduoja bendrąjį išsilavinimą ir kokio tikslo jie siekia.

„Pažanga turėtų būti matuojama, bet turi būti labai gerai apgalvota ir orientuota į tikslo siekimą. <...> Pirma reikia turėti taikinį, o tada dėlioti įvairiais kompozicijas. <...> Supraskime, kad pagauti juodą katę tamsiame kambaryje, kurios ten niekada nebuvo, tu niekaip negali“, – tvirtino pašnekovė.

REKLAMA

Nori nuimti svorį nuo egzaminų

Vienas esminių planuojamų pokyčių – transformuoja egzaminų sistema.

„Norima nuimti svorį nuo baigiamųjų egzaminų“, – tikino R. Skaudžius.

Tad moksleivių lauktų ne tik brandos egzaminai, bet ir tarpiniai atsiskaitymai. Pasak viceministro, šiuo metu svarstomi keli scenarijai, kaip galėtų atrodyti šis modelis.

„Vienas variantas, kad tie tarpiniai variantai būtų prognozė arba nuspėjimas. Kitas variantas, kad tie tarpiniai atsiskaitymai būtų kaip kaupiamojo [balo] dalis, tai sudarytų tam tikrą svorį“, – aiškino R. Skaudžius.

Siūloma, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų būtų du tarpiniai atsiskaitymai – vienas 11 klasėje balandžio mėnesį, kitas – 12 klasėje sausio arba vasario mėnesį.

„Tai būtų tarpinis elektroninis atsiskaitymas, kada mokinys prisijungia prie tam tikros sistemos ir atlieka užduotis“, – sakė R. Skaudžius.

Nors šiuo metu abiturientai laiko bandomuosius egzaminus, anot viceministro, jų rezultatai nefigūruoja brandos atestate, o tarpinio atsiskaitymo įvertinimas būtų rašomas brandos atestate šalia metinių pažymių ir brandos egzaminų rezultatų.

„Bet ir ką kalbėtume, ar tai bus labiau prognozė, ar sudarys kažkokią baigiamąją dalį, labai svarbu, kad tie visi rezultatai, tie visi nacionaliniai patikrinimai būtų orientuoti į patį mokinį, į pagalbą mokiniui siekti savo rezultato ir pažangos“, – pridūrė jis.

Girdi tik fragmentus

V. Targamadzė palankiai vertino ir tarpinių atsiskaitymų idėją.

„Labai gerai, kad ministerija nori diskutuoti. Reikia apsispręsti, kokios koncepcijos bus laikomasi, nes jau seniai laikas nuimti svorį nuo valstybinių brandos egzaminų“, – įsitikinusi profesorė.

Pašnekovė paminėjo ir prezidentūros siūlymus, kad norint gauti brandos atestatą, neužtektų išlaikyti tik mokyklinius egzaminus, bet reikėtų išlaikyti bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

REKLAMA

Visgi profesorė pasigedo pilnesnio pertvarkos paveikslo.

„Reikia viską sudėti į visumą, nes kitaip gali būti kompozicinės klaidos. Aš vis girdžiu fragmentais, bet aš negirdžiu sistemos visos“, – teigė V. Targamadzė.

Privalomas brandos darbas ir pilietinė veikla

Galutiniam mokinių vertinimui bus svarbūs ne tik egzaminai ar tarpiniai atsiskaitymai, bet ir brandos darbas bei socialinė ir pilietinė veikla.

„Brandos darbą šiuo metu renkasi atlikti apie 1 proc. mokinių. Tas perėjimas nuo laisvai pasirenkamo iki visiems privalomo brandos darbo, tas pokytis nuo 1 proc. iki 100 proc. yra labai didžiulis pokytis“, – sakė R. Skaudžius.

Socialinė ir pilietinė veikla bus siejama su mokinio veikla už mokyklos ribų.

„Ta veikla gali būti bendruomenėje, tai gali būti projektas, tai gali būti savanorystė. Iš esmės tai turi būti pilietinė iniciatyva iš pačio mokinio pusės“, – aiškino viceministras.

Pasak jo, būtų numatytas minimalus valandų skaičius, kurias mokinys turi skirti socialinei-pilietinei veiklai. Pagal numatytą modelį, šiai veiklai būtų numatytas koordinatorius, kuris kartu su mokiniu dėliotųsi tikslus, kurių šia veikla siekiama.

„Ne tik egzaminai, bet ir brandos darbas, ir socialinė-pilietinė veikla leistų atskleisti tą brandą plačiąja prasme. <...> Pati sistema nesudaro sąlygų pačiam mokiniui tuos dalykus atskleisti. Manome, kad tie sisteminiai, o ne fragmentiniai, pakeitimai leis pasiekti geresnių rezultatų“, – teigė R. Skaudžius.

Įvardijo svarbiausias datas

Pasak R. Skaudžiaus, planuojama, kad privalomi NMPP ir PUPP patikrinimai būtų įvesti nuo kitų mokslo metų.

Atnaujintas vidurinio ugdymo ir kitas programas ministerija planuoja paleisti nuo 2023 metų.

„Taigi pirmuosius tarpinius atsiskaitymus ir egzaminus laikytų mokiniai, kurie III klasės gimnazistais bus nuo 2023–2024 mokslo metų“, – sakė R. Skaudžius.

Viceministro teigimu, planuojama, kad brandos darbas taptų privalomas mokyklas baigsiantiems 2027 metais, kadangi reikia pasiruošti ir mokiniams, ir mokytojams.

REKLAMA

Laidoje „Dienos pjūvis“ taip pat aptarti planai atsisakyti A ir B lygių, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykuose, taip pat ministerijos siekiai teikti pagalbą nepažangiems moksleiviams. Visą R. Skaudžiaus ir V. Targamadzės diskusiją laidoje „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą.


Rašyti komentarą...
J
Jo
2021-11-05 20:13:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Progimnazijos dabar yra tik valgyklos, laiko linksmai praleidyklos.
Ir nebandyk rimtai mokyti , reikalauti pastangų ,žinių,gebėjimų,būsi visų nušvilptas ir išvadintas atgyvena.
Atsakyti
0

a
af
2021-11-05 20:27:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos....
kokiu dar nesamoniu? jau tiek durni musu mokiniai ?
Atsakyti
0

M
Matas
2021-11-06 05:50:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kuo ne sovietmetis? Baisu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų