ramūnas skaudžius

Su triukšmu ir skambiais pareiškimais vakar ministerijos durimis trenkęs švietimo ministras Gintautas Jakštas, nors ir buvo suplanavęs, šiandien nė nepasirodė Vyriausybės posėdyje. Jo kaltinimų dėl primetamų nelogiškų sprendimų sulaukusi Šimonytė ir feisbuke, ir viešai toliau teisinasi, kad jokio diktato ministrams neprimetinėja. Vis dėlto naujo ministro teikti ji neskubės, nes ryte išgirdo Nausėdos perspėjimą, kad greitai naujo žmogaus jis netvirtins.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.

Atsistatydinęs švietimo mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius plačiau paaiškino, kodėl nusprendė pasitraukti. Apie tai jis antradienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Baigėsi 3 metų 2 mėnesių ir 9 dienų kelionė. Vakar buvo paskutinė mano, kaip ŠMSM viceministro, diena. Priėmiau sunkų, tačiau būtiną sprendimą. To reikalauja politinė situacija, kad nebereikėtų kelti klausimo „Kas buvo klausimo šeimininkas, ar kas nors prisiima atsakomybę?“ – rašo jis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius įteikė ministrui Gintautui Jakštui atsitatydinimo prašymą. Trauktis bando ir pats ministras G. Jakštas. Tai ministras patvirtino antradienį per spaudos konferenciją dėl vienuoliktokų tarpinių pasiekimų patikrinimų.

Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai apie gimnazisto savižudybę, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad tai baisus sukrėtimas visai švietimo bendruomenei. „Tai baisus sukrėtimas visai bendruomenei. Mokyklos steigėjas ir administracija privalo išsiaiškinti, kas buvo pražiūrėta mokykloje, ką būtina toje bendruomenėje keisti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, opozicijos atstovai nedvejoja – ministro Gintauto Jakšto bei viceministro Ramūno Skaudžiaus pasvarstymų apie pasitraukimą neužteks. Seimo mažumai priklausantys parlamentarai itin kritiški – tarpiniai patikrinimai turi būti pripažinti kaip nepavykęs eksperimentas, o ministras su viceministru turi bematant atsistatydinti.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.