Galimybių pasas teisininkei kelia klausimų: „Man visiškai akivaizdu, kad tas ribojimas – antikonstitucinis“

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų. Dalis kelia klausimą dėl konkrečių ribojimų, pavyzdžiui, patekimo į prekybos centrų, dalis dėl pačio galimybių paso – ar ši priemonė nediskriminuoja žmonių?

Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Kreipimąsi pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.

Ar galimybių pasas atitinka Konstituciją ir šalies įstatymus? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ nagrinėjo konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas ir Vilniaus universiteto teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Prieštaravimų Konstitucijai buvo, bet anksčiau

„Tas suvaržymas nekelia abejonių, pagrindinis klausimas – ar šie suvaržymas esamoje situacijoje yra pagrįsti ir ar jie yra proporcingi. Į šį klausimą teismui ir būtų sudėtingiausia atsakyti“, – teigė P. Ragauskas.

Teisininko tvirtinimu, gegužės pabaigoje, kai tik atsirado galimybių pasas, prielaidų, kad jis prieštaravo Konstitucijai, pirmiausia – lygiateisiškumo principui, buvo daugiau.

„Tuomet pasiskiepyti ar testuotis galėjo toli gražu ne visi, kurie norėjo tą padaryti. Tas ratas asmenų, kurie norėtų aktyviai gyventi ir pasirengę padaryti viską, kas nuo jų priklauso, bet vis tiek negali turėti visų galimybių paso suteikiamų galimybių, jis buvo disonuojantis.

Dabar tų galimybių, jei tu tik nori rinktis skiepą, turi pakankamai. Klausimas tampa gerokai keblesnis. Konstitucija garantuoja teisę, kad asmuo nepatirs jokio savavališko kišimosi į jo fizinį integralumą, niekas negali daryti mokslinių eksperimentų su asmeniu, visi šie dalykai išlieka. Bet, kai yra alternatyva – testuotis, <...> šiame kontekste prieštaravimą [Konstitucijai] būtų sudėtinga įžvelgti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo P. Ragauskas.

Kyla klausimas dėl negalinčių skiepytis

Visgi konstitucinės teisės ekspertas teigė, kad galimybių paso neteisėtumui pagrindo galima įžvelgti, kai kalbama apie žmones, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.

REKLAMA

„Jis tam, kad išlaikytų galimybes dalyvauti ir ekonominiame, ir socialiniame gyvenime privalo kas antrą dieną, kas 48 valandas, testuotis. Tai yra didelė našta, ypač, jei atimamas finansavimas iš viešųjų pinigų. Tada gali kilti klausimas“, – samprotavo P. Ragauskas.

Gali būti pažeistas teisėtumo principas

L. Meškauskaitė mano, kad galimybių pasas gali pažeisti Konstituciją. Teisininkė pasakojo, kad žmogaus teisių ribojimas turi atitikti tris kriterijus: teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo.

„Jei bent vieno kriterijaus nėra, toks ribojimas nėra teisėtas, nėra konstituciškai pagrįstas“, – tvirtino L. Meškauskaitė.

Pirmiausia, anot jos, šie žmogaus teisių ribojimai yra įvesti poįstatyminiais teisės aktais, o ne įstatymu.

„Tai pažeidžia įstatymų hierarchijos principus. Konstitucija nenumato deleguojamosios įstatymleidystės, tai yra, kad Seimas galėtų deleguoti žmogaus teisių suvaržymus Vyriausybei. Todėl manau, kad dėl teisėtumo aspekto yra tikrai rimtų nuogąstavimų, kad toks dokumentas prieštarauja Konstitucijai“, – sakė advokatė.

Pasak jos, kai testavimas tapo mokamas, kyla klausimų ir dėl šios priemonės taikymo proporcingumo.

„Kiek aš suprantu teisę, kiek aš suprantu ir skaitai Konstituciją, mano galva, dėl galimybių paso antikonstitucingumo tokių nuogąstavimų tikrai yra“, – įsitikinusi L. Meškauskaitė.

Kyla klausimų ne tik dėl Konstitucijos

„Kalbant apie teisės aktų hierarchiją, iš principo aš sutinku, bet čia yra sudėtingesnė situacija“, – teigė P. Ragauskas.

Pasak teisininko, Civilinės saugos įstatymas numato, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, įvairioms įstaigoms ūkinės veiklos laisvės ir paslaugų teikimo apribojimus, kurie yra būtini tai ekstremaliai situacijai likviduoti ar jos padariniams pašalinti.

„Kitaip sakant, įstatymas Vyriausybei įgaliojimus nustato, kažkiek minimaliai nubrėžia sąlygas, kada tai taikoma. Logine prasme ir proporcingumo prasme visiškai suprantama, kad ne Seimas galiausiai sprendžia tuos detalius, konkrečius klausimus, kai reikia staigių ir techninių sprendimų. Paprastai tai paliekama vykdomajai valdžiai“, – sakė pašnekovas.

REKLAMA

Visgi, anot jo, pagal Civilinės saugos įstatymą, apribojimai taikomi paslaugos teikimui, tad, anot P. Ragausko, jei, pavyzdžiui, žmogus nori nueiti į prekybos centrą, tai pagal šio įstatymo nuostatą, žiūrint labai formaliai, tą drausti nėra jokio pagrindo.

„Kadangi nėra jokio pagrindo, man kyla abejonės, ar dabartinis poįstatyminis reguliavimas atitinka šią įstatymo nuostatą. Kiek suprantu, Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas šio aspekto neliečia“, – sakė P. Ragauskas.

Įstatymai nekalba apie diskriminacinius ribojimus

L. Meškauskaitė pažymėjo, kad Civilinės saugos įstatyme nėra numatyta asmens teisių ribojimų pagrindų ir nėra nustatyta asmens teisių ribojimo apimties.

„O būtent šiuos dalykus – asmens teisių ribojimo apimtį ir pagrindą – gali nustatyti tik aukščiausios hierarchijos teisės aktas – įstatymas. Šito nėra nei Civilinės saugos įstatyme, <...> nei Užkrečiamųjų ligų įstatyme.

<...> Civilinės saugos įstatyme kalbama apie paslaugų teikimo ribojimus, bet jokiu būdu nėra kalbama apie diskriminacinius ribojimus. Jonui leisiu, Petrui neleisiu, nes Jonas skiepytas, o Petras neskiepytas“, – kalbėjo advokatė.

„Šiuo požiūriu, man visiškai akivaizdu, kad tas ribojimas yra antikonstitucinis“, – pridūrė ji.

Ribojimas patekti į prekybos centrą neturėtų būti taikomas

P. Ragauskas tikino, kad Civilinės saugos įstatymo nuostatos taikomis ir gyventojams, tačiau tik su sąlyga, kad veikia ūkinės veiklos ir paslaugų teikimo srityje.

„Jeigu žmogus ne ūkinės veiklos srityje veikia, o veikia grynai kaip privatus asmuo, siekiantis sau kažko tai, ar įsigyti prekes, ar paslaugas, tada jis nepatenka į tą sritį. Patenka tik paslaugų teikėjas. Ribojimas vykdomas tik viena kryptimi – per parduotuves, paslaugų įmones, ar žmones, kurie jas teikia“, – kalbėjo teisininkas.

„Kaip matome mes iš praktikos realiai, į prekybos centrą be galimybių paso apskritai nepateksi. Tai čia yra tam tikra problema, nes toks apribojimas, net ir techniškai žiūrint pagal tą nuostatą, jis neturėtų būti taikomas“, – teigė P. Ragauskas.

REKLAMA

KT išnagrinės tada, kai galimybių pasas nebegalios?

Pasak P. Ragausko, užtruks, kol KT išnagrinės Seimo narių prašymą ir paskelbs savo sprendimą dėl galimybių paso. Užtrukti gali tiek, kad galimybių pasas tikriausiai jau nebebus naudojamas.

„Greičiausiai taip ir bus. Nes eilė KT yra maždaug metų, artimiausios nagrinėjamos bylos yra praėjusių metų lapkričio mėnesio. Kol pasivys tą laikotarpį, taip ir bus.

Jeigu Seimas nesikreipia, o kreipiasi tik grupė Seimo narių, aš neįsivaizduoju, kodėl teismas turėtų į pirmą ar antrą eilės vietą statyti šitą dokumentą ir jį vertinti anksčiau, negu kitus. Sulaukus metų eilės, jau, aš tikiuosi, bus pasibaigę tie ribojimai“, – teigė P. Ragauskas.

Nagrinėjime mato prasmę

L. Meškauskaitė tvirtino, kad nors KT išnagrinėjus galimybių paso ribojimus, jie jau bus seniai nebegaliojantys, ši byla turi prasmę.

„Jeigu vieną kartą yra bandoma antikonstituciškai riboti žmogaus teises, tai gali būti pakartojama ir ne vieną kartą. Antra, po tokių sprendimų seka tam tikri atsakomybės klausimai, pirmiausia – žalos atlyginimo klausimai. Taip pat seka politinės atsakomybės klausimai. Manau, kad tos bylos tikrai turi prasmę“, – įsitikinusi advokatė.

Pašnekovė neatmetė scenarijaus, kad dėl galimybių paso ribojimų bus kreiptasi ir į bendros kompetencijos teismus, administracinius teismus, Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Dienos pjūvyje“ P. Ragauskas ir L. Meškauskaitė aptarė ne tik galimybių pasą, bet ir tai, ar LGBT asmenų partnerystė neprieštarauja Konstitucijai. Visą laidą galite rasti vaizdo įraše, kuris yra straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
m
mociute
2021-10-30 13:38:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man sirgti yra prabanga, sunkiai vaikstau, bet koks veiksmas mane vargina ir man su mano ligomis yra jau sunku kazkur toli eiti, ar vaikscioti po poliklinikas ir gydytojus, busiu sioje zemeje, kiek dievulis laikys ir tiek, budavo gerai, kad salia perkybcentrio gyvenu ir nusipirkt dar galejau nueit i ji, o dabar sita valdzia man uzdraude i ji patekt, kad nesiskiepiju, na tegul, jei jai taip saldziau gyvent darosi, tegul dziaugiasi savo GP ir jo teikiama ''nauda'', tik bumerangas gris jiems, as tuo isitikinusi...
Atsakyti
-11

N
Na
2021-10-30 15:20:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Pilietė rinkeja Manau antikonstitucinis. Pasiskiepije su galimybių platinti pasais laisvai platina, jų netestuoja. Paziurekite į atvejų skaičių didėjimą įvedus galimybių platinti pasus.
Atsakyti
-3

H
Hm
2021-10-30 15:23:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Skiep Aha, labai. Mano vax kolega atėjo kriokiantis sergantis į darbą, paklausus kodėl, atsakė, jog jam galima. Užkrėtė kita skiepinta, ir dar su savo galimybių platinti pasu neaišku kiek išplatino, ir pietauti ėjo ir kur tik norejo, paskui iškrito kelioms savaitėms.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (85)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų