egzaminai

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad 25 balų valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo riba yra optimali, todėl ji bus taikoma ir ateityje. „Dvejų pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai leidžia teigti, kad 25 taškų VBE išlaikymo riba yra optimali.

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje, skambant akordeonų muzikai, sveikinimams ir plojimams, pagerbti valstybinius brandos egzaminus pačiais aukščiausiais balais išlaikę ir mokslus su pagyrimu baigę Kretingos rajono abiturientai ir abiturientės. Jiems skirtos premijos bei įteiktos Kretingos rajono mero Antano Kalniaus padėkos. Padėkota ir gabius moksleivius išugdžiusiems bei kelią parodžiusiems mokytojams, juos užauginusiems ir palaikiusiems tėvams.

Nors 12 metų kasdienis ėjimas į mokyklą, sėdėjimas suole, konspektavimasis ir pedagogų klausymasis  gerai pažįstamas kiekvienam, vis tik vienetams pavyko surinkti šimtukus iš egzaminų. Viena iš šių metų šimtukininkių yra Klaipėdos licėjuje besimokiusi Smiltė Lajauskytė, apdovanojusi tiek save, tiek savo tėvus penkiais šimtukais.

Aukščiausius egzaminų įvertinimus gavę Lietuvos abiturientai sulaukė ne tik padėkų, bet ir piniginių premijų bei kitų dovanų. Vis dėlto miestų savivaldybių pasirinktos skatinimo sistemos skiriasi: Vilniuje apdovanoti du ir daugiau šimtukų gavę jaunuoliai, o Kaune didžiausia vienam mokiniui išmokėta suma siekė 600 eurų. Šiauliuose, Klaipėdoje bei Alytuje apdovanojimui gauti pakako ir vieno aukščiausio įvertinimo, o didžiausia pinigų suma šiemet skirta šimtukininkams iš Lazdijų.

Kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet gavo 21,7 tūkst. stojančiųjų – 3,8 proc. daugiau nei pernai (20,9 tūkst.), ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Iš jų – 12,7 tūkst. pakviesta į valstybės finansuojamas vietas – tiek pat, kiek ir pernai. Į universitetus iš viso pakviesta 13 tūkst. stojančiųjų (pernai – 12,5 tūkst.), 8,7 tūkst. iš jų – į valstybės finansuojamas vietas (pernai – 8,8 tūkst.

Šiemet iš viso pateikta 1 tūkst. brandos egzaminų apeliacijų, 107 – arba 11 proc. – iš jų keitė darbų įvertinimus, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak jos, iš pakeistų įvertinimų 60 darbų rezultatai padidėjo, 47 – sumažėjo. „Apeliacijų rezultatai yra galutiniai ir nekeičiami. Brandos atestatas kandidatui išduodamas tik gavus apeliacijos rezultatą“, – skelbia agentūra. Apeliacijų skaičius sudaro 0,9 proc. visų egzaminų laikymų.

Daug greičiau, nei tikėtasi, brangsta degalai. Anot ekonomistų, didelė tikimybė, kad artimiausiu metu degalų kainos toliau kils. Nerimą kelia ne tik naftos kaina, bet ir per lėtas gamtinių dujų saugyklų pildymas – dėl to šildymo sezonas bus brangesnis. Kiek kils naftos, dujų ir šildymo sezono kainos, TV3 Žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Degalai toliau brangsta. Vien per šią savaitę dyzelinas pabrango 11 centų už litrą.

36 organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą atsisakyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Esą panaikinus šiuos egzaminus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą mokiniai gautų neįrodę, kad turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su vienos iš tokiai tvarkai prieštaraujančių organizacijų Švietimas Nr. 1 valdybos pirmininku Ryčiu Laurinavičiumi.

Vakar Raudondvaryje pasveikinti geriausi Kauno rajono abiturientai, per valstybinius brandos egzaminus pelnę 100 balų įvertinimus, pranešė Kauno rajono savivaldybė. „Džiaugiuosi, kad mūsų gimnazistų rezultatai šiemet pranoko šalies vidurkį visuose valstybiniuose brandos egzaminuose. Tai rodo, kad turime stiprią švietimo bendruomenę, atsakingą jaunimą ir puikius mokytojus.

Iškilmingiausioje Kėdainių erdvėje – miesto rotušėje – tradiciškai pagerbti ir apdovanoti stropiausi šių metų rajono abiturientai: už valstybinius brandos egzaminus gavę 100-ukus, taip pat ir tie, kurie savąjį brandos atestatą sustiprino pagyrimu. Šiems moksleiviams įteiktos solidžios piniginės premijos. 8 abiturientai – 16 šimtukų Iš viso šiais metais rajono abiturientai pelnė 16-ka šimtukų. Aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus pasiekė aštuoni moksleiviai.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė prastesnius biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatus sieja su didesne jį laikiusiųjų profesinių mokyklų mokinių, eksternų dalimi. „Mes žinome, kad egzaminą laiko ne tik šių metų abiturientai, bet ateina laikyti eksternai (...) ir kiti moksleiviai, kurie laiko iš praeitų metų, ateina laikyti ir iš profesinių mokyklų (mokiniai – BNS), – LRT radijui penktadienį teigė politikė.

Daugiau abiturientų nei pernai išlaikė chemijos ir istorijos valstybinius brandos egzaminus, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) paskelbti paskutiniai pagrindinės sesijos egzaminų rezultatai. Kaip antradienį pranešė NŠA, chemijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 96,4 proc. iš 2 tūkst. 416 laikiusiųjų, 32 abiturientai pelnė šimto balų įvertinimą. Pernai šį egzaminą išlaikė 95,3 proc. iš 1 tūkst. 870 laikiusiųjų. Istorijos egzaminą išlaikė 96,3 proc. iš 8 tūkst.

Biologijos egzaminą šiemet išlaikė 85,4 proc., geografijos – 97,6 proc. moksleivių Vilnius, liepos 9 d. (BNS). Biologijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 85,4 proc. jaunuolių, rodo ketvirtadienį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) paskelbti duomenys. Skelbia, kaip VBE sekėsi abiturientams Šį egzaminą laikė 9686 kandidatai. Tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokinių egzaminą išlaikė kiek daugiau nei 91 proc., profesinių mokyklų – mažiau nei 40 proc.

Daugiau nei pusė šiųmečių vienuoliktokų į dvyliktą klasę keliaus ramiau – pagal surinktus taškus jie jau išlaikė anglų, filosofijos, inžinerinių technologijų egzaminus. Reikalingus egzaminui išlaikyti 25 taškus jau turi 49 proc. laikiusiųjų matematiką A lygiu. Tiesa, visų laikiusiųjų šiuo lygiu vidurkis 24 taškai – kiek žemesnis nei pernai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saulėtekio gimnazijoje besimokantis Kasparas patenkintas savo surinktais egzaminų taškais.

Į Lietuvą ateina karščiai, kurie yra pavojingi net kai kurių žmonių sveikatai – apie tai perspėja sinoptikai. Artimiausiomis dienomis oro temperatūra šoktelės net iki 37 laipsnių. Vieni kalbinti gyventojai ir toliau mėgausis saule prie vandens telkinių, o kiti slėpsis ir ieškos būdų, kaip atsivėsinti. Karščio bangą jaučia ir prekybininkai – kondicionierių pardavimai, palyginti su praėjusia savaite, išaugo net 15 kartų.

Valstybinių brandos egzaminų sesiją temdo klausimai dėl užduočių kokybės ir saugumo. Paaiškėjo, kad rengiant geografijos egzaminą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, o netrukus po to viešojoje erdvėje pasirodė dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotys. Ar esame pasirengę pokyčiams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus licėjaus direktorius ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.

Kol suaugusieji ginčijasi, kiek egzaminų turėtų laikyti mokiniai, patys jauni žmonės kasmet gyvena nežinioje. Vieni sprendimai keičia kitus, reformos veja reformas, o stabilumo, kurio labiausiai reikia mokantis ir ruošiantis ateičiai, vis dar trūksta.

Prasidėjusi pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija finišuos jau šią savaitę. Nepaisant to, švietimo bendruomenė šiais metais susidūrė su ne vienu iššūkiu. Ar galime tikėtis pokyčių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.

Įpusėjus paskutinei pagrindinės valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos savaitei, trečiadienį abiturientai laikys baltarusių, lenkų, rusų ir vokiečių tautinių mažumų gimtosios kalbos bei literatūros egzaminus.  Antrąją šių egzaminų dalį, laikomą dvyliktoje klasėje, sudaro teksto suvokimo ir kūrimo užduotys, kurių kiekviena verta 30 taškų.

Abiturientai antradienį laikys vieną iš penkių pasirenkamiausių egzaminų – istorijos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jį pasirinko daugiau kaip 9,4 tūkst. mokinių. Dvyliktokai laikys istorijos brandos egzaminą, vienuoliktokai – fizikos Praėjusiais metais istorijos egzaminą laikyti rinkosi 10 tūkst. kandidatų. Jį išlaikė 95,5 proc. mokinių. Šio egzamino užduotį sudaro keturi struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pirmųjų šešių vienuoliktokų valstybinių brandos egzaminų rezultatus: ekonomikos ir verslumo, istorijos bei vokiečių kalbos egzaminų vidurkiai augo, o chemijos, biologijos ir prancūzų kalbos – sumažėjo. Kaip teigiama pirmadienį išplatintame pranešime, ekonomikos ir verslumo valstybinio brandos egzamino pirmojoje dalyje dalyvavo 2814 mokinių. Jų surinktų taškų vidurkis – 24,27 taško iš 40 galimų. 68 procentai mokinių surinko pusę ir daugiau taškų.

Nuo birželio 1 d. prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri finišuos šią savaitę. Visgi jau dabar švietimo bendruomenei teko susidurti su ne vienu iššūkiu – paaiškėjo, kad rengiant geografijos egzaminą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, o praėjusią savaitę buvo paviešintos dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotys.

Tęsiantis pagrindinei valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai, pirmadienį abiturientai atliks antrosios vokiečių bei prancūzų kalbų egzaminų dalies užduotis, o vienuoliktokai laikys matematikos egzamino pirmąją dalį.  Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), antrąją vokiečių bei prancūzų kalbų egzaminų dalį sudaro kalbėjimo ir rašymo užduotys.  Tuo metu vienuoliktokų matematikos egzamino pirmąją dalį sudaro 28–35 uždaviniai, vertinami 1 arba 2 taškais.

Švietimo sistema Lietuvoje braška per siūles: vaikų, kuriems reikia korepetitoriaus skaičius išaugo kone trigubai. Tėvai ieško papildomų mokytojų net darželinukams, o prieš egzaminus papildomai mokytis turi kas antras. Specialistai įvardija pagrindinę to priežastį – klasės perpildytos, todėl mokytojai negali skirti individualaus dėmesio mokiniams, kurių gebėjimai skiriasi. Problema tėvams kainuoja ir daug pinigų: per mėnesį korepetitoriams kai kurie išleidžia ir kelis šimtus eurų.

Kilus diskusijoms ir klausimams dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) organizavimo, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad vykstant sesijai svarbiausia užtikrinti sklandžią jos eigą ir nepriimti staigių sprendimų „karšta galva“. „Šiandien esame pačiame svarbiausiame ir jautriausiame etape – vyksta egzaminų sesija, nuo kurios tiesiogiai priklauso tūkstančių jaunų žmonių ateities pasirinkimai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl per klaidą paviešintos inžinerinių technologijų egzamino užduoties. Kaip pranešė agentūra, ketvirtadienį informacinėje testavimo sistemoje BETA paviešinta dar neįvykusio inžinerinių technologijų valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies užduotis, kurią laiko vienuoliktokai. Egzaminas numatytas birželio 18-ąją. Pradėtas tyrimas Vidinis tarnybinis patikrinimas pradėtas NŠA direktoriaus Simono Šabanovo pavedimu.

Valstybinių brandos egzaminų sesija kasmet sukelia vis daugiau diskusijų ir klausimų dėl Lietuvos švietimo sistemos kokybės. Moksleiviai ir jų tėvai kalba apie augantį spaudimą bei stresą. Mokytojai kritikuoja nuolat besikeičiančią tvarką, o ekspertai pabrėžia, kad egzaminų problemos atspindi kur kas gilesnius švietimo sistemos trūkumus.

Antradienį gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniai laikys užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus (VBE). Vienuoliktokai atliks pirmosios vokiečių bei prancūzų kalbų egzaminų dalies užduotis, o dvyliktokai – antrosios anglų kalbos egzamino dalies užduotis.  Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pirmąją užsienio kalbų egzamino dalį sudaro klausymo ir skaitymo užduotys. Už abi iš šių užduočių daugiausia galima surinkti po 20 taškų.

Įsibėgėjant pagrindinei valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai, pirmadienį gimnazijų paskutiniųjų klasių mokiniai laikys tris egzaminus. Vienuoliktokai atliks pirmosios biologijos egzamino dalies užduotis, o dvyliktokai dalyvaus filosofijos bei inžinerinių technologijų žinių patikrinimuose.

Vyriausybė pritaria valdančiųjų socialdemokratų siūlymui atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

Šių metų dešimtokų pasiekimų rezultatai geresni nei ankstesniais metais, teigia nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Skelbiama, jog šiemet matematikos Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) daugiau nei 83 proc. dalyvių gavo 4–10 balų įvertinimus, o lietuvių kalbos patikrinime tokį rezultatą pasiekė beveik 90 proc. dešimtokų.  „83,1 proc. mokinių, dalyvavusių matematikos PUPP, gavo 4–10 balų įvertinimus. 2025 m. tokį rezultatą pasiekė 82,2 proc. mokinių.

Brandos egzaminų sesija – su nauju nerimo prieskoniu. Egzaminus vykdančios mokyklos suka galvą, ką reikės daryti, jei kils oro pavojus – gavo instrukcijas, kaip elgtis. Jei egzaminą dėl įskridusio drono tektų nutraukti, pavojų atšaukus abiturientai arba turėtų grįžti ir tęsti atsiskaitymą, arba egzaminą laikyti per pakartotinę egzaminų sesiją. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Abiturientai nerūpestingai šėlo švęsdami paskutinį skambutį.

Pirmadienį antrąja lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalimi pradedant valstybinių brandos egzaminų sesiją, dalis abiturientų jau žino, kad jį yra išlaikę, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas.  „(Abiturientai – ELTA) tikrai yra pasiruošę. Jie mokėsi nuo pirmos klasės. Jeigu mokeisi dvylika metų, tos užduotys tikrai nėra kažkokios baisios“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė NŠA vadovas.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu abiturientams pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija. Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), šį egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. dvyliktokų (IV gimnazijos klasės mokinių) – 1,2 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikyti planuoja 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkstančio (pernai – 8,5 tūkst.

Praėjusią savaitę dalyje šalies paskelbus apie oro pavojų, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą, skirtą valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai tokių incidentų atveju.  „Mūsų žinutė yra paprasta: susipažinkime su algoritmais ir įvykus oro pavojui ramiai vadovaukimės nurodyta veiksmų seka.

Pirmadienį paaiškėjo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pirmosios  dalies rezultatai. Juos moksleiviai jau gali pasitikrinti savo mokyklose, o nuo 15 val. – prisijungus prie Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak NŠA vadovo Simono Šabanovo, išplėstiniu (A) kursu egzaminą laikiusių mokinių rezultatų vidurkis siekia 15,4 taško iš 20 galimų.

Šią savaitę prasideda Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP), kurių metu bus tikrinamos dešimtokų žinios bei įgūdžiai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  Ketvirtadienį vyks lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas, kitą trečiadienį bus tikrinamos dešimtokų matematikos žinios, o gegužės 19-ąją vyks tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimas.   Pasak NŠA, visi patikrinimai bus vykdomi elektroninėje testavimo sistemoje.

Nors pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama apie tai, kiek ir kokių egzaminų reikia Lietuvos mokiniams ir mokyklos baigimui,  pažangiausių švietimo sistemų pavyzdžiai rodo, kad galutinis žinių patikrinimų skaičius nebūtinai siejasi su aukšta išsilavinimo kokybe. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste ir kodėl egzaminai neturėtų būti ugdymo centre? Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip turėtų keistis brandos egzaminai Lietuvoje.

Pernykštis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas pridėti po 10 taškų abiturientams daugiausia paveikė vidutinio lygio šalies mokyklų pozicijas, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.  Anot jo, mažai įtakos šie pokyčiai turėjo stipriausioms mokykloms, kurių Lietuvoje yra apie 30–40, nedaug įtakos turėjo ir silpniausioms ugdymo įstaigoms. „Reikšmingai atsiliepė toms, kurios yra maždaug per vidurį.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti valdančiųjų socialdemokratų siūlymą atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus. Po pateikimo už atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 24 parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) neseniai konstatavus, jog praėjusią vasarą švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės išleistas įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų Valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas, pati ministerijos vadovė tikina, jog tuo metu tai buvo pats tinkamiausias sprendimas.

Seimo socialdemokratai siekia atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turinčią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus. Grupė Seimo narių iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) antradienį registruotomis Švietimo įstatymo pataisomis siūlo palikti šiuo metu galiojantį dviejų egzaminų reikalavimą.

Apie 3 proc. ketvirtokų nepasiekė slenkstinio lietuvių kalbos lygio, panašus skaičius šio lygio nepasiekė ir matematikoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) trečiadienį paskelbti nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatai. Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,6 proc. mokinių, pagrindinį lygį – daugiau kaip pusė patikrinime dalyvavusių ketvirtokų – 56,2 proc., patenkinamą – 15,2 proc., slenkstinį – 15,2 proc.

Prezidentūra siūlo abiturientams rengti tris privalomus brandos egzaminus, kurie apimtų keletą mokykloje mokomų dalykų, trečiadienį skelbia LRT portalas. „Mes sakome, atleiskite, mes neorganizuosime šešiolikos egzaminų, mes rengsime tik bazinius tris“, – interviu LRT sakė prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustačius diskriminaciją dėl matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių nepritaikymo neregiui abiturientui, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė, kad imasi gerinti vykdomų žinių patikrinimų pritaikomumą ir prieinamumą.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija. Pirmieji ją pradeda šalies vienuoliktokai, laikantys lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją dalį, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Anot agentūros, šį egzaminą pirmadienį iš viso laikys per 29,8 tūkst. mokinių: iš jų išplėstiniu (A) kursu – per 19,4 tūkst., bendruoju (B) kursu – per 10,3 tūkst. Pernai šią VBE dalį laikė daugiau nei 27,3 tūkst. III gimnazijos klasės mokinių.

Šalies švietimui vadovaujančios ministrės Ramintos Popovienės sprendimas prie abitūros egzaminų mokiniams pridėti 10 taškų – neteisėtas. Tokį verdiktą paskelbė teismas, aiškindamas, kad balus pridėti nuspręsta per vėlai – jau prasiėjus stojimui į aukštąsias mokyklas, o ir komitetai, sprendę dėl tokio rezultatų „pagerinimo“, pasak teismo, tam neturėjo kompetencijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pernai pasirašytas įsakymas pridėti 10 taškų, prie abitūros egzaminų rezultatų yra neteisėtas, trečiadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). „Minėtas įsakymas (...) prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pirmai daliai. Sprendimas skelbtas teisės aktų registre, sprendimas neskundžiamas“, – teismo sprendimą posėdyje įgarsino teisėjų kolegijos pranešėja Milda Vainienė.

Šiais mokslo metais pirmas valstybinių brandos egzaminų dalis laikys daugiau nei 27,8 tūkst. vienuoliktokų, antrąsias dalis – per 29,6 tūkst. dvyliktokų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Jos duomenimis, šiemet egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. daugiau abiturientų nei praėjusiais metais, kai egzaminus laikė per 27 tūkst. jų.