Homoseksualų santuoka, partnerystė, šeima – kaip tai dera su Konstitucija?

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali. Tad ar LGBT asmenų partnerystė, santuoka bei šeima prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai?

Apie LGBT asmenų santykių ir Partnerystės įstatymo suderinamumą su svarbiausiu šalies įstatymu – Konstitucija – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas ir Vilniaus universiteto teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Reikia atskirti šeimą ir santuoką

P. Ragausko teigimu, kalbėti, ar LGBT asmenų partnerystė gali prieštarauti Konstitucijai, yra keblu.

„Mūsų Konstitucija tiesiogiai apie tai sako labai nedaug. Realiai kas pasakyta, yra pasakyta yra daugiausiai Konstitucinio Teismo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo teisininkas.

2019 metais Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad konstitucinė šeimos samprata yra lyčiai neutrali.

„Ten suformuluota atrodo pakankamai aiški pozicija, kad šeima laikoma ir vienalytė asmenų sąjunga. Tos pačios asmenys yra pripažįstami kaip šeima. Lygiai taip pat, kaip seneliai ir anūkai ar kažkokie kiti ilgalaikiai asmenų ryšiai, kurie grindžiami turiningais požymiais, kuriuos KT perėmė iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT)“, – sakė P. Ragauskas.

Visgi teisininkas KT aiškinime atskiria šeimą ir santuoką.

„Į santuokos sritį KT absoliučiai nesudaro jokių prielaidų kėsintis. Kitaip tariant, nėra prielaidų manyti ir sakyti, kad tos pačios lyties asmenys galėtų pretenduoti į tai, kad jų sąjungos galėtų būti vadinamos santuokomis“, – teigė pašnekovas.

Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Ši nuostata, anot P. Ragausko, užduoda tam tikrą toną, kurį būtų sudėtinga apeiti norintiems šalyje įteisinti LGBT asmenų santuokas.

Pasak teisininko, EŽTT savo praktikoje labai aiškiai nustatė, kad valstybės pačios kaip tik nori sprendžia, kas gali sudaryti santuoką.

„Kadangi jos sprendžia kaip tik tai nori, mūsų KT linkęs palaikyti tą pažodinį variantą, kuris iš mūsų dabartinės Konstitucijos pakankamai yra akivaizdus“, – aiškino P. Ragauskas.

Gali prireikti referendumo

„Turime suprasti, kad kas liečia homoseksualius santykius, situacija tikrai yra pasikeitusi. Buvo laikai, kai tokie santykiai buvo kriminalizuoti, man pačiai teko tokiose bylose ginti žmones. Tie laikai jau seniai praėjo ir turime suprasti šių dienų realijas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Meškauskaitė.

REKLAMA

Pasak advokatės, EŽTT jau ne kartą yra išaiškinęs privataus gyvenimo sampratą, į kurią įeina ir artimi ryšiai tarp homoseksualių asmenų.

„Bet pažodžiui skaitant Konstituciją, ji akivaizdžiai sako, kas yra santuoka. Jeigu norima šią nuostatą keisti, čia jau reikėtų tautos valios, kuri galėtų būtų pareiškiama referendumo būdu, tada galbūt žmonės apsispręstų, ar jie nori keisti Konstituciją, ar ne“, – teigė pašnekovė.

Jos tvirtinimu, KT būtų sudėtinga išaiškinti konstitucinę santuokos sampratą kaip nors kitaip, nei sąjungą tarp vyro ir moters.

L. Meškauskaitės teigimu, kalbant apie partnerystę, šioje temoje yra daugybę neišspręstų klausimų, kas yra partnerystės institutas. Visgi, kaip pažymėjo pašnekovė, negalima ignoruoti dabartinės situacijos.

„Čia galimi įvairūs variantai, bet mes turime suprasti realijas, kad šis traukinukas važiuoja ir šiandien gyvenimas yra įvairiapusiškesnis. Mes negalime ignoruoti homoseksualių asmenų poreikių. Tik, aišku, tų poreikių ribos turi būti sprendžiamos“, – tvirtino advokatė.

Pasak L. Meškauskaitės, partnerystę galima labai įvairiai suprasti. Jei tai suprantama, kaip alternatyva santuokai, tada tam reikia žmonių apsisprendimo – referendumo.

„O galima partnerystę suprasti kaip civilinės teisės institutą. Tai jau būtų įstatymo leidystės apsisprendimas ir KT išaiškinimai [apie šeimą] galioja. <...> Klausimas, kaip Partnerystės įstatymas bus suformulavęs šį teisės institutą. Jis gali būti kaip alternatyva santuokai, čia vienas variantas, arba jis gali būti kaip civilinis ryšys dviejų žmonių“, – aiškino advokatė.

Lietuva įpareigota įteisinti LGBT asmenų santykius?

P. Ragauskas priminė, kad partnerystės įteisinimas Civiliniame kodekse numatytas jau keletą dešimtmečių.

„Iki šiol tai realiai nepadaryta, registracijos tvarka nenustatyta“, – sakė jis.

Pasak jo, EŽTT yra pasisakęs, kad tos pačios lyties asmenys turi teisę į tai, kad jų santykiai tam tikru mastu būtų pripažįstami ir įteisinami kažkokia tai forma.

REKLAMA

„Pozityvi valstybės pareiga užtikrinti šiems asmenims tam tikrą teisinį tikrumą ir tam tikrą teisinę ramybę. Mūsų KT, aš taip įsivaizduoju, toli nuo to neitų.

Ir paties EŽTT pozicija sukuria tam tikrų įpareigojimų Lietuvos valstybei. Tiesiogiai lyg tai jokios bylos nebuvo, kur kažkas panašaus būtų pasakyta.

Bet žiūrint į perspektyvą, gali atsirasti ir taip, kad atsiras ir konkrečios bylos, kur bus pakankamai specifiškai įforminti tokie reikalavimai, kaip mes turime, pavyzdžiui, Rolando Pakso atveju su jo kandidatavimo ribojimais“, – pasakojo P. Ragauskas.

Referendumą surengti galime, bet ar reikia?

Kalbėdamas apie galimybę keisti konstitucinę šeimos sampratą, teisininkas pažymėjo, kad pirmas ir keturioliktas Konstitucijos skirsniai keičiami tik referendumu, dėl visų kitų skirsnių būtinas Seimo valios išreiškimas. Šeima apibrėžiama Konstitucijos trečiame skirsnyje.

„Iš principo tai nešalina referendumo galimybės. Bet aš įsivaizduoju, kad referendumą, šios dienos kontekste, suinteresuoti rengti referendumą būtų tik tie, kurie yra prieš įteisinimą vienalyčių santykių.

Jeigu kas nors nori tokių santykių įteisinimų, klausti referendume tautos būtų neracionalus variantas, nes peržengti tą referendumo slenkstį yra labai sudėtinga. Žiūrėkite, pas mus per rinkimus, kur vis tiek reikšmingas dalykas, žmonių nesusirenka tiek, kiek reikėtų referendume priimti sprendimą“, – aiškino P. Ragauskas.

„Rengti referendumą galima. Ar prasminga? Tai priklauso nuo to, kokio tikslo yra siekiama“, – pridūrė jis.

P. Ragauskas teigė, kad Seimas gali įteisinti LGBT asmenų santykius, jei, teisininko žodžiais, matytų norą ir poreikį.

„Seimo nariai yra renkami žmonės ir jie žiūri, iš kur vėjas pučia. <...> Panašu, kad tas lūžis tuoj tuoj gali įvykti. Jeigu mes žiūrime į tas tendencijas visuomenėje, kaip požiūris į homoseksualius asmenis ir jų teises keitėsi per pastaruosius 15–20 metų, tai tikrai ne už kalnų ir tie laikai, kai netgi referendume šis klausimas gali būti išspręstas palankiai homoseksualiems asmenims“, – įsitikinęs P. Ragauskas.

REKLAMA

„Dienos pjūvyje“ P. Ragauskas ir L. Meškauskaitė taip pat aptarė, ar galimybių pasas ir šiuo metu galiojantys ribojimai neprieštarauja Konstitucijai. Visą laidą galite rasti vaizdo įraše, kuris yra straipsnio pradžioje.

Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau aprašė, kokius pakeitimus Partnerystės įstatyme numatė T. V. Raskevičius. Jo teigimu, patobulintas įstatymo projektas bus maksimaliai panašus į savo pirmtaką.


Rašyti komentarą...
D
Darius
2021-10-31 16:01:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
KODĖL SISTEMINĖ LT "ŽINIASKLAIDA" TAIP AGRESYVIAI PERŠA LIETUVAI PEDALIZMĄ ???
Atsakyti
-1

F
Fartas
2021-10-31 16:24:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai niekaip nedera ir negali derėti su konstitucija.Žinot,o man už tikruosius pedikus yra daug šlykštesni tie,kurie juos palaiko,nors patys ir nėra pedikai.Tie tikrieji,tai ką jau čia padarysi.O šitie,kur skledžia pedopropagandą yra daug baisesni.Bjauru,kad dabar iškrypimą,bandoma pateikti kaip subkultūrą,o tai labai paveikia jaunimą,linkųsį maištauti.
Atsakyti
-3

V
Vardas
2021-10-31 15:12:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Geriau apie helovyną rašykit nei apie šituos išsigimusius degradus!!
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (33)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų