Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Nors epidemiologiniame šalies žemėlapyje ir įžvelgiama pozityvių ženklų dėl pandemijos pagreičio lėtėjimo, vis garsiau prabylama apie trečio karantino neišvengiamybę. Anot ministro Arūno Dulkio, jo gali prireikti saugant sveikatos sistemą. Ekspertai gi visko juodomis spalvomis dažyti neskuba ir viltis deda į vakcinacijos spartinimą.

Nors prieš metus antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas esant kelis kartus mažesniems sergamumo rodikliams, su dar vienu visuotiniu užsidarymu neskubama. Visgi sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nubrėžė aiškią ribą, kuri rodytų, kad griežtesnių priemonių išvengti nepavyktų. 

„Žinutė būtų tokia, jeigu mes pasiektume maždaug pacientų skaičių reanimacijose apie 240, tai jau būtų signalas, kad sistema nebegali teikti planinių ir kitokių paslaugų  ir turėtų pereiti į būtinosios pagalbos režimą ir ties šituo momentu galėtų eiti kalba, kad jau reikia tikro karantino priemonių“,  – interviu LRT antradienį sakė ministras.

Anot A. Dulkio, esant tokiai situacijai Vyriausybė svarstytų galimybę riboti renginius, veiklas ir žmonių judėjimą. Antradienio Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse gydomi 1914 COVID-19 sergančių žmonių, 143 iš jų – reanimacijoje.

Tiesa, ministras pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis situaciją reanimacijų skyriuose kol kas pavyko stabilizuoti. „Paskutinės trys savaitės rodo, kad mes su virusu, varžybų žodynu kalbant, žaidžiam taškas į tašką, bet mes vis dar pirmaujam ir dar pergalė mūsų pusėje“, – palygino jis.

Karantinas nebūtų ilgam?

Savo ruožtu vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė tvirtino, kada net ir jei karantino prireiktų, jis nebūtų ilgalaikis.

„Jei jis toks ir būtų, tai, matyt, būtų labai ribotą laiką, kad pasiekti būtų galima teigiamą efektą“, – BNS dėstė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Anot L. Ašoklienės, šiuo metu turimas pagrindinis ginklas – vakcinos, tad žmonės skatinami skiepytis, jog nesirgtų, o jei ir užsikrėstų, kad liga būtų lengvos formos. Visgi dėl šiųmetės prastesnės situacijos kaltinama tiek plintanti užkrečiamesnė delta atmaina, tiek pandeminis nuovargis ir didesnis žmonių atsipalaidavimas.

„Su laiku mažėja ir pačių vakcinų efektyvumas, todėl ir turime kalbėti apie sustiprinančios dozės svarbą“, – sakė epidemiologė.

Scenarijus priklauso nuo paskiepytųjų skaičiaus

Paklausta, kada galėtų būti pasiektas pandemijos pikas ir ar matanti tokių COVID-19 valdymo priemonių kaip karantinas poreikį, VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė pažymėjo, kad tai labiausiai priklausys nuo skiepijimo apimčių. 

„Tai gana keblus klausimas, turbūt galima būtų pasakyti, kad pandemija jau turėjo keletą pikų, taip ir vadiname, antra, trečia, dabar turime ketvirtą bangą. Taigi tuos pikus vieną paskui kitą ir išgyvename.

„Kuo procentas aukštesnis, tuo situacija yra geriau valdoma. Bet visą laiką šalia turi būti ir infekcijų kontrolės priemonės. Šie dalykai eina ranka rankon.“

Pažiūrėjus į pandemijos scenarijus, kuriuos pateikia mokslininkai, tai scenarijai šalyse labai priklauso nuo paskiepytųjų procento. Kuo procentas aukštesnis, tuo situacija yra geriau valdoma. Bet visą laiką šalia turi būti ir infekcijų kontrolės priemonės. Šie dalykai eina ranka rankon“, – Vyriausybės konferencijoje komentavo ji.

Palyginimui ji pateikė dviejų šalių situaciją. „Štai Ispanija, kur yra virš 80 proc. populiacijos paskiepyta ir gana griežti infekcijų kontrolės reikalavimai, ten situacija geriausiai valdoma, vertinant naujų atvejų, hospitalizacijų, mirčių skaičių. 

REKLAMA
REKLAMA

Ir kaip priešprieša buvo iliustruotas Rumunijos pavyzdys, kur gyventojų skaičius yra panašus, bet tik 38 proc. populiacijos paskiepyta, menkai pritaikytos visos infekcijų kontrolės priemonės. Ir situacija praktiškai yra sunkiai valdoma arba nevaldoma“, – lygino profesorė.

Delta atmaina dar gali „parodyti ragus“?

Anot L. Jančorienės, analogiškai jei mums nesiseks išlaikyti vakcinacijos apimčių arba jas didinti, neišvengiamai reikės griežtinti ir infekcijų kontrolės priemones.

„Kitaip situacija bus sunkiai valdoma. Ir kadangi labai sudėtinga prikviesti tuos, kurie dar nesiskiepijo, reikia dėti akcentą į revakcinaciją kaip labai svarbų elementą palaikant imunitetą.  

Tose šalyse, kur yra aukštos vakcinacijos apimtys, paprastai žymiai mažesnė rizika formuotis viruso atmainoms ir joms plisti. Didžiausi viruso atmainų donorai – šalys, kuriose yra žemos vakcinacijos apimtys. Taigi infekcijų kontrolės priemonės susijusios su tuo, kaip sėkmingai pavyks vykdyti vakcinacijos programas“, – aiškino gydytoja.

Profesorė teigė nesiimanti spręsti, kiek griežtesnės infekcijų kontrolės priemonės pas mus būtų reikalingos, tačiau priminė, kad jos yra gerai žinomos – žmonių judėjimo apribojimas, kaukių naudojimas, atstumo laikymasis, renginių ribojimas ir t.t.

Kartu L. Jančorienė užsiminė, kad nors susidaro toks įspūdis, kad delta atmaina labai stipriai įsitvirtino daugelyje šalių, tiek kalbant apie Europą ir visą pasaulį, neatmetama, kad ji dar gali „parodyti savo ragus“.

„Delta atmaina gali ilgokai išsilaikyti. Kokia bus prognozės į ateitį, ar delta atmaina piktybiškės, keisis, ar mirštamumas didės, sunku pasakyti, bet yra ir tokių pesimistinių prognozių, kad ji gali dar parodyti savo ragus“, – pastebėjo ji. 

REKLAMA
REKLAMA

Visai kita situacija dėl medikų 

Savo ruožtu Centro poliklinikos vadovas, NEPT narys Kęstutis Štaras teigė norintis išlikti optimistu ir besiviliantis, kad tokių priemonių kaip karantinas neprireiks.

„Manau, kad iki tokio lygio, koks buvo praėjusiais metais, nelabai tikėtina, kad bus prieita. Vis dėlto daugelis yra pasiskiepijusių. Kita vertus, praėjusiais metais labai didelė krizė sveikatos sektoriuje buvo dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Kol dar nebuvo vakcinos, nemažai medikų sirgo ir trūko tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Tad mums reikėjo užtikrinti bent minimalų paslaugų teikimą pacientams“, – situaciją prisiminė pašnekovas.

Anot jo, jei šiandien personalas ir serga, dažniausiai iškrenta trumpesniam laikui, liga praeina lengvesne forma: „Pavyzdžiui, kad ir mūsų įstaigoje, vertinant absoliučiais skaičiais, būna pavieniai susirgimai. Taigi tiek ambulatorinėje, tiek stacionarinėje grandyje turėtų užtektų žmogiškųjų išteklių.“

„O tai teikia vilties, kad ir kitose savivaldybėse situacija gerės. Šiaip esu optimistas ir galvoju, kad tokių priemonių neprisireiks.“

Kaip tikino K. Štaras, šiuo metu apskritai ambulatorinėje grandyje paslaugos jau praktiškai teikiamos įprastu būdu, viena bėda – atsirado naujų paslaugų poreikis.

„Pavyzdžiui, pasikonsultavimas dėl vakcinos, tas pats testavimas, vakcinavimas – skambučių centras yra perkraunamas įvairiais klausimais. Šeimos gydytojams dėl to irgi tenka papildomas krūvis – vyresniems pacientams reikia didesnio išaiškinimo, kaip veiks vakcina ir panašiai. Todėl atrodytų, kad paslaugų prieinamumas pablogėjo, bet tai yra dėl šių papildomų darbų“, – pastebėjo jis, tačiau pridūrė, kad tai nebūtų pretekstas kažkokiems pandemijos valdymo griežtinimams įvesti.

REKLAMA
REKLAMA

Svarstomi griežtinimai dėl kaukių atrodo logiški

Vyriausybėje užsimenama ne tik apie karantino galimybę, bet ir daug realesnius artimesnius sprendimus – įpareigojimą po kontakto izoliuotis ir pasiskiepijusiems asmenis, taip pat – įpareigoti dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius.

Anot K. Štaro, jei atvejai toliau augtų, gal izoliavimosi tvarkos griežtinimas ir turėtų pagrindo, bet daug pozityviau nuteikia tai, kad situacija dalyje savivaldybių, kurios pradėjo pirmos „juoduoti“, jau gerėja.

„O tai teikia vilties, kad ir kitose savivaldybėse situacija gerės. Šiaip esu optimistas ir galvoju, kad tokių priemonių neprisireiks“, – sakė K. Štaras.

Tuo metu svarstymą griežtinti kaukių dėvėjimo taisykles pašnekovas buvo labiau linkęs palaikyti: „Manau, apie tai galima kalbėti, pavyzdžiui, Austrijoje, yra privalu turėti respiratorius. Taigi galvojant apie žiemos sezoną, kai plis ir kitos infekcinės virusinės ligos, asmeninės apsaugos priemonės padėtų mažinti bendrą sergamumą oro lašeliniu būdu perduodamos ligomis.“

Jis taip pat sutiko, kad reikia pradėti diskutuoti ir dėl galimybių paso galiojimo laiko. „Reikia, kad savo žodį ir epidemiologai, statistikai, analitikai, kurie prognozuoja ligos plitimą, tartų. Reikia žiūrėti, ir kokia situacija bus su atmainomis, jeigu atsirastų „piktesnių“, vėl reikės iš naujo daug ką vertinti“, – sakė K. Štaras.

Pašnekovas pridūrė besitikintis, kad bet kuriuo atveju Kalėdos turėtų būti su švelnesniais ribojimais nei pernai. „Juo labiau kad ir šventinių dienų nebus tiek daug, tad bus ir mažiau keliavimo. Taip pat reikės įvertinti Vėlinių savaitgalio poveikį – ar didesnis gyventojų mobilumas pakėlė užkrato lygį. Tai bus labai svarbus rodiklis ir priimant ateities sprendimus“, – pabrėžė Centro poliklinikos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Efektui pajausti mažiausiai reikia 2 savaičių

LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas savo ruožtu portalui tv3.lt yra išsakęs abejonių, kad be griežtesnių ribojimų pavyks išsisukti.

„Prieš šią pandemiją yra du kovos būdai – vakcinacija ir nefarmacinės priemonės. Kuo daugiau yra vakcinų, tuo mažiau lieka vietos visoms kitoms nefarmacinėms priemonėmis. Bet kadangi pas mus vakcinų dar nėra tiek daug, tai dar reikia nefarmacinių priemonių. 

Yra toks karantino indeksas, tai vertinant pagal jį, Lietuva turi vieną mažiausių. Tai reiškia, kad tarp Europos Sąjungos šalių tų priemonių taikome ne tiek ir daug. Taigi, savaime supranta, kad mums greičiausiai reikės daugiau nefarmacinių priemonių, kad ta kreivė perlūžtų“, – dar neseniai komentavo NEPT narys. 

Ar bus toks karantinas, koks buvo pernai metais, M. Stankūnas teigė negalintis pasakyti. Akivaizdu, kad įvedus griežtą karantiną situacija pagerėtų, klausimas tik, kokia to būtų socialinė, ekonominė kaina.  

Be kita ko, tam, kad bet kokia priemonė pradėtų rodyti efektą, reikia bent 2 savaičių. „Tai jei mes norėtume kalbėti apie karantiną, tai kalbėkime atvirai, tam reikėtų mėnesio“, – pridūrė jis. 

Pradėti nuo renginių

Taip pat sutikęs, kad bent be tam tikrų dalinių ribojimų greičiausiai apsieiti nepavyks, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pirmiausiai siūlė pradėti nuo renginių, kur ribojimai turėtų lieti visus – tiek pasiskiepijusius ar persirgusius.

„Renginių laiko trumpinimas, žmonių skaičiaus mažinimas bent kuriam laikui turėtų liesti visus asmenis – tiek pasiskiepijusius. Nes, kaip matome, yra ir nemažas užsikrėtimų skaičius tarp pasiskiepijusių. 

REKLAMA
REKLAMA

Nenuostabu, kad tarp jų yra daugiau aktyvių, judančių žmonių ir iš tų kelių tūkstančių užsikėtimų per dieną 40 proc. būna ir pasiskiepijusių. Aišku, kai žvelgiame į hospitalizacijos rodiklius, ten procentas gerokai keičiasi, pasiskiepijusių yra ženkliai mažiau, mirčių – dar mažiau“, – portalui tv3.lt yra sakęs J. Augutis.

Jis pridūrė, kad gera žinia ta, kad to gal nereikėtų labai ilgam laikui: „Galbūt užtektų dviejų savaičių ar panašaus laiko, kad situacija pradėtų keistis į geresnę pusę.“

Gairės:

Rašyti komentarą...
R
R
2021-11-10 07:21:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Logikos nerasta Jo jo dar paverskim ir vaikus eksperementiniais triusiais.
Atsakyti
-1

A
2021-11-10 06:28:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Liaudį durinat... Jau prieš pusmeti buvo pasakyta, kad lapkritį 3 karantinas bus... :D
Atsakyti
-1

M
Matas
2021-11-10 08:35:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dabar jau apie karantiną pradeda kalbėti. Reikėjo iš anksto galvoti ir nors dvi savaites mokinius perkelti į nuotolinį. O dabar ateis po atostogų tai aišku ,kad užsikrėtimų ženkliai padaugės. Valdžia tyčia taip daro, kad šventės būtų namuose
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
R R 2021-11-10 07:21:22
@Logikos nerasta Jo jo dar paverskim ir vaikus eksperementiniais triusiais.
Atsakyti
-1
A 2021-11-10 06:28:51
Liaudį durinat... Jau prieš pusmeti buvo pasakyta, kad lapkritį 3 karantinas bus... :D
Atsakyti
-1
M Matas 2021-11-10 08:35:51
Dabar jau apie karantiną pradeda kalbėti. Reikėjo iš anksto galvoti ir nors dvi savaites mokinius perkelti į nuotolinį. O dabar ateis po atostogų tai aišku ,kad užsikrėtimų ženkliai padaugės. Valdžia tyčia taip daro, kad šventės būtų namuose
Atsakyti
-1
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų