„Jeigu mes siekiame geresnės tėčio ar mamos integracijos po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką, kad tėveliai neužsisėdėtų namuose, kaip sako projekto rengėjai, tai tuomet pagrindinė problema, kurios šis projektas nesprendžia, kur palikti vaiką? Nes šiandien, sutikime, pakankamai sunku gauti valstybinį darželį vaikui iki trejų metų. Vietų katastrofiškai trūksta“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė I. Ruginienė.
„Tada lieka išeitis arba rinktis privatų darželį, arba rinktis auklę, jeigu neturi senelių, kurie gali prižiūrėti tavo vaiką. Bet už kokius pinigus rinktis šitą būdą? Tai beveik tampa neįmanoma tiems, kurie uždirba vidutines pajamas ar mažiau. Jeigu mes ir suteiksime daugiau laisvo laiko ar mažiau darbo valandų tėveliams, kurie turi mažamečius vaikus, tai ar jie iš tiesų galės pasinaudoti tokia proga, nes jie neturės, kur palikti vaikų“, – pridūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Kaip žinoma, Seimo pirmininkė pateikė siūlymą viešajame sektoriuje išbandyti 4 darbo dienų savaitės normą tėvams, kurie augina vaikus iki trejų metų. Taip esą siekiama paskatinti mamas ar tėčius anksčiau grįžti į darbo rinką iš vaiko priežiūros atostogų mainais į 4 darbo dienas, vietoje 5, paliekant tą patį atlyginimą. Klausimas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, bet socialiniai partneriai nuomonės dar nepateikė.
Tačiau klausimų kyla įvairių: kodėl siūlymas taikomas tik viešajam sektoriui, ką darbdaviams reikės daryti su darbuotojais, kurie buvo priimti terminuotam laikotarpiui pakeisti į vaiko priežiūros atostogas išėjusią mamą ar tėtį, ar bus papildomai apmokama darbuotojams, kurie turės „padengti“ trumpiau dirbančias mamas ir tėčius.
Lietuvoje mamos ir tėčiai vaiko priežiūros atostogų gali išeiti iki mažyliui sukanka treji metai, bet pirmieji dveji metai yra apmokami iš „Sodros“, o tretieji metai – neapmokami: tais metais darbdavys tik išsaugo mamos ar tėčio darbo vietą, o vaiką prižiūrintis vienas tėvų yra valstybės lėšomis draudžiamas socialiniu draudimu.
„Mes irgi Seimo pirmininkės klausėme, o kaip tai veiks praktiškai? Mes žinome, kad darbdavys dabar terminuotai priima žmogų, kuris pakeičia mamą, išėjusią į motinystę. Kaip bus su tuo darbuotoju? Ar darbdavys turės jį atleisti anksčiau termino? Ar mes turėsime jį dalinai laikyti? Taip pat klausimas kyla: jūs žinote, kad dabar iki trejų metų mamos gali išeiti į motinystę. Tai de facto dabar gausis, kad visi dabar eis trejus metus dirbti su vaiku, aš taip pavadinčiau. Ir tuo pačiu praėjus dvejiems metams galės grįžti į darbą gaunant tą patį atlyginimą, tik mažiau dirbant. Tai čia yra daugybė klausimų su šiuo modeliu“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė svarstė, kad pasiūlymas pasitarnaus daugeliu aspektų. Viena vertus, tai didintų viešojo sektoriaus patrauklumą darbuotojams. Kita vertus, šiame sektoriuje jau dabar dirba daug moterų, kurioms aktualu suderinti darbą ir šeimą. Jo teigimu, siūlymas padeda spręsti ir vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus – šie skirtumai didžiausi ties 25-44 metais, o būtent tada kuriamos šeimos, auginami vaikai.
Be to, politikas teigia, kad šį siūlymą reikia matyti ir kitų siūlymų kontekste. Pavyzdžiui, Lietuvoje ketinama keisti vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo modelį numatant neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reiškia, kad tėčiai privalėtų išeiti tam tikrą mėnesių skaičių prižiūrėti savo vaiko, o jeigu nuspręstų to nedaryti, šeima prarastų tų mėnesių išmokas. Toks modelis turės būti įtvirtinamas pagal Europos Sąjungos direktyvą, siekiant labiau įtraukti vyrus į vaikų priežiūrą ir prisiimti daugiau įsipareigojimų.
Klausiamas, kodėl apskritai nei Lietuvoje, nei pasaulyje neplinta 4 dienų darbo savaitės taisyklė, nors kai kurios įmonės pereina prie tokios darbo normos, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas svarstė, kad taip nutiks tik tuomet, kai tai bus ekonomiškai naudinga.
„Pagrindinis klausimas yra našumo. Kol kas mes, deja, bet našumo srityje esame labiausiai atsilikę Europos Sąjungoje. Mes galime ginčytis, ar čia darbdaviai kalti, ar darbuotojai, bet tokia yra faktinė situacija. Tai tikriausiai labiausiai ir stabdo nuo to, kad galėtume daugiau ilsėtis ir mažiau dirbti“, – teigė A. Romanovskis.
