Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje. 

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje. 

REKLAMA

Fiksuojant ir po daugiau nei 3 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną nieko nebestebina tiek greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių eilės prie kovidinių ligoninių priėmimo skyrių vartų, tiek ir gyventojų skundai dėl laiku negaunamos pagalbos.

Šeimos gydytojai savo ruožtu pabrėžia, kad nemažos dalies tokių kritinių situacijų padėtų išvengti glaudesnis gydytojo ir sergančiojo COVID-19 kontaktas.

REKLAMA

Be reikalo kviečia greitąją

Kaip portalui tv3.lt teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė, šiuo metu aktyvios diskusijos vyksta ir su ministerija, kad šeimos gydytojai per mažai konsultuoja pacientus.

„Nemažai pacientų nesikreipia į šeimos gydytoją, bet bando gydytis patys, išsigandę būklės pablogėjimo vyksta į ligoninę ar kviečia GMP nesant tam indikacijų – paprasčiausiai karščiuojant, bet nesant dusuliui ir kitiems simptomams.

To rezultatas – eilės. Pacientai, kurie yra pakankamai stabilios būklės, bet nesikreipia į šeimos gydytoją, o į GMP, jie tą pagalbą kaip ir gauna, bet kiti pacientai dėl apgulties nespėja laiku gauti pagalbos ir į stacionarą papuola pakankamai blogos būklės“, – pažymėjo ji.

Visos galimybės padėti

Pašnekovė akcentavo, kad sužinoję apie ligą žmonės pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, aktyviau su juo kontaktuoti.

REKLAMA
REKLAMA

„Greičiausiai žmonės net nesikreipia, bando gydytis patys arba važiuoja į priėmimo skyrių galvodami, kad taip bus greičiau. Bet kontaktuojant su šeimos gydytoju yra visos galimybės gauti pagalbą – išsitirti karščiavimo klinikose, gydytojai turi galimybes priimti pas save apžiūrėti pacientus. Tikrai nemažai įstaigų yra susidėlioję srautus, išsikviečia karščiuojančius pacientus, nebūtinai sergančius kovidu, yra specialūs apžiūros kabinetai, su atskiru kabinetu. 

Būna ir atskiras srautas paskirtas su karščiuojančiais pacientais, kada gydytojai dirba su aukštesnio lygio apsaugos priemonėmis. Būtina aktyviai bendrauti su gydytoju ir jau jis nuspręs, kada ir ar reikia kviesti GMP“, – kalbėjo G. Baršauskienė.

Nežino, kad pacientai susirgo COVID-19

Ji priminė, kad dar praeitą žiemą, kai nebuvo skiepų ir situacija buvo sudėtingesnė, buvo išpirkti saturometrai (pulsoksimetrai), tam, kad patys pacientai galėtų įvertinti deguonies kiekį kraujyje.

„Ir dabar tą galima padaryti, bet yra įstaigų, kurios pacientams tiesiog dalino, skolino ligos atveju.  Taip, rekomendacijų, algoritmų, kaip reikėtų gydyti pacientus namuose, nėra, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Bet šeimos gydytojas gali ne tik vitaminus paskirti, bet ir medikamentus, atlikti tyrimus ir įvertinti būklę“, – pridūrė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Nors visos galimybės sudarytos, pašnekovė svarstė, kiek žmonių tuo naudojasi, mat jei pats pacientas nesikreipia į gydytoją, jis pats nepaskambins, nes apie paciento būklę informacijos negauna.  

„Jei dar pavasarį šeimos gydytojai gaudavo informaciją apie jų apylinkėje sergančius pacientus, tai šiuo metu to nėra. Tad jei patys pacientai nesikreipia į šeimos gydytojus, tai jie niekuo pacientams padėti ir negali, nes nežino, kad jie serga COVID-19“, – sakė ji.

Kuo svarbios pirmos 5 dienos

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, nors intensyviai dedamos visos pastangos, kad lovų ligoninėse nepritrūktų, augantis COVID-19 pacientų skaičius išties kelia nerimą.  Čia jis atkreipė dėmesį, kad ne mažiau už vakcinavimąsi svarbios ir kitos prevencinės priemonės.

„Lovų skaičius būtų plečiamas atraminėse ligoninėse ir jų tikrai nepritrūks. Taip pat pradedame peržiūrėti kriterijus, kad žmonės anksčiau būtų guldomi į ligoninę. Nes matome ir mokslininkų duomenis, kad labai svarbu pirmomis penkiomis dienomis, įvertinus gretutines ligas ir panašiai, pradėti gydyti, nelaukti, kol atsiras sunkūs klinikiniai požymiai, kai kris deguonies įsotinimas ir panašiai“, – pažymėjo parlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad be skiepų labai svarbios ir kitos profilaktinės priemonės.

„Atsiranda mokslininkų rekomendacijų, kad labai svarbus ir prevencinis žmogaus parengimas, ypač jei jis vyresnio amžiaus, ligotas. Be abejo, pirmas dalykas yra vakcinacija. Bet gal ir patys žmonės galėtų daryti, ir medikai pradėti rekomenduoti tam tikras prevencines priemones.

Mokslininkai pabrėžia, kad labai svarbu tinkamas vitaminų D, E, C įsotinimas. Ir tuo keliu turime eiti, žmonės, kurie turi didesnę riziką, galbūt kai kurių vitaminų vartojimą rinktis“, – pažymėjo jis.

Uždelsus gydymo metodų pasirinkimas mažėja 

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis taip pat akcentavo, kad uždelsus kreiptis į gydytojus ir susirgus sunkia ligos forma, gydymo metodų pasirinkimas tampa gana ribotas. Deja, tokiais atvejais neišvengiama ir pačių liūdniausių išeičių. 

„Dauguma sėkmingų gydymo metodų yra taikoma anksti. Kuo liga yra sunkesnė, kuo ligonis vėliau patenka į ligoninę ir juo labiau intensyviąją terapiją, tuo mažiau lieka sėkmingų gydymo taktikų su gera prognoze. Todėl reiktų viską kreipti į prevenciją ir intensyvų pacientų sekimą, gydymą, terapiją, kol jie serga lengvomis ar vidutinėmis ligos formomis“, – yra pasakojęs jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas neslėpė, kad daug pacientų praserga lengva forma ir pasveiksta gydydamiesi namuose. Tačiau čia labai svarbus vaidmuo tenka ir šeimos gydytojams.

T. Tamošuičio manymu, jei šeimos gydytojas turi galimybes kontroliuoti ligos eigą ar bent pasiteirauti paciento, kaip jaučiasi, ar nukrito temperatūra, informuoti pacientą, kokius simptomus stebėti, tai yra neįkainojamas dalykas. „Toks kontaktas su gydytoju bent infekcijos pradžioje yra būtinas ir tikrai gelbstintis gyvybes“, – pridūrė jis.

Į namus vyksta ir mobilios brigados

Portalas tv3.lt primena, kad pagalbą suteikti ambulatoriškai besigydantiems pacientams gali ir mobilios šeimos gydytojų brigados.

Tokią pagalbą gali gauti rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys arba žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Mobilios komandos paslaugos būtų teikiamos jų namuose arba socialinės globos namuose, kuriuose jie gyvena. 

„Gydytojai gali vykti į namus, bet pacientams turi būti patvirtinta liga. Jei šeimos gydytojui atrodo, kad ta būklė yra neaiški, kai pacientas ar gydytojas negali įvertinti būklės, pacientas negali atvykti į gydymo  įstaigą, tada siunčiama tokia mobili komanda. 

REKLAMA
REKLAMA

Bet jos komandos funkcijos yra ribotos, ji gali atvykti, pamatuoti kraujo spaudimą, deguonies saturaciją (įsotinimą) ir jei ji mažesnė nei 94, iškviesti GMP. Kitu atveju informuojamas šeimos gydytojas ir jis toliau seka būklę“, – komentavo G. Baršauskienė.

Kartu ji pažymėjo, kad visgi yra vakcina ir pacientai turėtų skiepytis: „Taip, nuo ligos vakcina neapsaugo, bet gelbėja nuo sunkių ligos komplikacijų, mažiau žmonių patektų į stacionarą ir būtų mažiau spaudimo visai sistemai.“ 

per 2 metus viska, o dabar aiskina kaip elgtis??? prigasdino su mirtim, zmogus suserga lengvai ir panikuoja kad numirs.... von lauk tokia valdzia, perversmas bresta , oi bresta
Kol žmogus nepradeda dusti,tol jo niekas nepriima į ligoninę,o paskui sako per vėlai atvykot,jau komplikacijos.
Kai ,,gydoma'' telefonu, tai pastarojo laikotarpio mirčių skaičius labai adekvatus ir dar per mažas. Matyt, vis dar per gajūs tie lietuviai? Ar ne, ponai, (nu)gydytojai?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų