Neslėpė nuostabos dėl šeimos gydytojų darbo „telefonu“: nenormalu, jei tai sudaro 75 proc. paslaugų

Besitęsiant pandemijai ir tam tikriems ribojimams gydymo įstaigose, kaip ant mielių daugėja ne tik sergančiųjų COVID-19, bet ir kitų užleistų ligų pacientų. Deja, gyvai medikų apžiūrai prisibeldžia ne visi. Poliklinikos gi teigia, kad srautai darosi nebepakeliami, o ir gydytojų nėra iš kur paimti. Be to, dalis pacientų patys nori tik pokalbio telefonu.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui šią savaitę pratęsus diskusiją apie tai, kaip sumažinti eiles pas šeimos gydytojus, pateikti įspūdingi skaičiai.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) šių metų sausio-rugpjūčio mėnesio duomenimis, kai kuriose įstaigose nuotolinių šeimos gydytojo konsultacijų dalis siekė net 75 proc., o šalies vidurkis yra 46 proc.

Nuotoliu įsigudrino teikti ir odontologines konsultacijas

Įvardijęs tokią statistiką komiteto pirmininkas Antanas Matulas neslėpė nuostabos, kaip tokiu atveju galima kalbėti apie kokybiškas sveikatos paslaugas.

„Štai Šiaulių centro poliklinikoje nuotolinių  konsultacijų už 8 mėnesius yra 75,3 proc. Tai normalu? Manau, nenormalu. Santaros klinikos – virš 72 proc., Centro poliklinika – beveik 72 proc., Telšių rajono pirminio sveikatos priežiūros centro – 69 proc., Jonavos – 69 proc., Kauno miesto poliklinikos – 69 proc., Karoliniškių poliklinikos – 67 proc., Kauno klinikų – 65 proc., Šeškinės poliklinikos – virš 60 proc. 

Kai kurios poliklinikos įsigudrino ir teikia net nuotolines odontologines paslaugas, vienoje Vilniaus miesto poliklinikoje buvo 149 nuotolinės konsultacijos“, – komentuodamas ligonių kasų pateiktą informaciją stebėjosi jis.

Parlamentaras sutiko, kad nuotolinės konsultacijos gali likti, bet, jei jų teikiama po 70 ar 75 proc., jo manymu, teigti, kad tai kokybiška paslauga, to tikriausiai negalima.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi nurodo, kad šiuo metu pirmenybė yra teikiama kontaktinei konsultacijai.

„Nuotolinės paslaugos tikrai nepakeičia kontaktinių paslaugų. Teisės aktuose yra nuostata, kad tuo atvejų, kai yra pasireiškiantys nauji simptomai ar naujas susirgimas, paslauga turi būti teikiama kontaktiniu būdu. Arba jei pacientas motyvuotai paaiškina, kad jis pageidauja gauti kontaktinę konsultaciją“, – nurodė SAM specialistė Brigita Kavaliauskienė.

Pacientų skaičius svyruoja nuo 50 iki 100 

Paprašyta pakomentuoti pateiktus skaičius Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė pabrėžė, kad viena didžiausių problemų – apsikritai didžiulė šeimos gydytojų apgultis.

„Sunku komentuoti šį klausimą vien dėl to, kad po karantino laikotarpio ir dabar esant ekstremaliai situacijai padėtis dėl paslaugų teikimo pasikeitė. Tuomet, kai būdavo tiesioginės konsultacijos, žmonės buvo įpratę ateiti į polikliniką ir prašyti kontaktinės paslaugos. Karantino metu paslaugos išsivystė į pasiekiamumą gydytojo per telefoną.

REKLAMA

„Ką dabar pastebime – bendrai labai didelius skaičius pacientų, kuriuos per dieną tenka aptarnauti šeimos gydytojui – jų skaičius svyruoja nuo 50 iki 100 asmenų.“

Bet ką dabar pastebime – bendrai labai didelius skaičius pacientų, kuriuos per dieną tenka aptarnauti šeimos gydytojui – jų skaičius svyruoja nuo 50 iki 100 asmenų. Tad fiziškai krūvis yra labai didžiulis“, – pasakojo ji.

Nepaisant to, gydymo įstaigos atstovė teigė, kad kiekvienas norintis gauti kontaktines paslaugas turi sąlygas patekti. „Jei tai nenutinka, reikia jau kalbėtis, kur problema“, – pridūrė ji.

Papildomas krūvis – COVID-19 pacientų srautas

L. Jurytė-Zakarauskienė pabrėžė, kad yra sudarytos sąlygos aptarnauti ir karščiuojančius pacientus, įsteigtos mobilios komandos, kurios vyksta pas sergančiuosius COVID-19.

„Juk žinome, koks yra sergamumas COVID-19 liga, pvz., vien Telšiuose antradienį fiksuotas 41 atvejis, juos visus irgi aptarnaujame nuotoliniu būdu – dėl nedarbingumo nustatymo, izoliacijos, taigi tenka papildomas krūvis. 

Kitas svarbus dalykas – higienos normų atitikimas. Mes privalome laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad nebūtų srautų. Bet nepastebėjome, kad dėl to negalėtume priimti kontaktinei konsultacijai. Gyvas konsultacijas žmonės tikrai gauna, dėl to sprendžia konsultuojantis gydytojas“, – kalbėjo ji.

Gydytojų trūksta 

Anot Centro poliklinikos vadovo Kęstučio Štaro, nuotolinių konsultacijų skaičius auga dėl daugelio priežasčių – tam įtakos turi tiek pačių pacientų baimės, tiek žmogiškųjų resursų stygius. 

„Nesikartosiu, kas jau buvo minėta, bet konsultacijų poreikis apskritai yra padidėjęs ir šeimos gydytojai tikrai yra labai apkrauti ir fizinis kontaktas tarp gydytojo ir paciento yra sumažėjęs.

Viena iš problemų dar yra ta, kad pacientai vis dar turi baimių užsikrėsti, prašo patys, kad juos konsultuotų nuotoliniu būdu ir gydytojai tą daro. Kita priežastis – nuo vasaros pas mus įstaigą paliko 5 šeimos gydytojai ir problema yra didžiulė, visas krūvis tenka kitų apylinkių gydytojams ir prieinamumas fiziniam kontaktui yra padidėjęs“, – posėdžio metu komentavo jis.

REKLAMA

K. Štaras priminė, kad taip pat dalis personalo „nubyrėjo“ dėl darbo „Litexpo“ vakcinavimo centrą, kitose vietose organizuojant skiepijimą. 

Siūlo ilginti siuntimo galiojimą

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas taip pat patvirtino, kad šeimos gydytojų krūviai nežmoniškai išaugę, bet dalis pacientų kaip tik nori nuotolinių konsultacijų.

Siūlydamas, kaip būtų galima sumažinti krūvį šeimos gydytojams, jis sakė, kad būtų galima bent 3 mėnesiams prailginti siuntimo pas specialistus galiojimo laiką. 

„Toliau galėtų gelbėti slaugytojų funkcijos praplėtimas, jos galėtų rašyti siuntimą profilaktiniams tyrimams ar slaugytojai diabetologei, kas irgi nukrautų dalį pacientų“, – sakė įstaigos atstovas.

Nebeįžvelgia problemos

Savo ruožtu kitos gydymo įstaigos teigė, kad minimi duomenys jau kiek senstelėję ir situacija gerėja. Štai Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša nurodė, kad, pastarųjų dviejų mėnesių duomenimis, problema dėl nuotolinių konsultacijų jau išspręsta.

„Paskutinius du mėnesius pas mus per valandą trys talonai pas šeimos gydytoją tenka kontaktinei konsultacijai ir vienas – nuotolinis. Tai šitos problemos nebėra, specialistai realiai teikia tik kontaktines konsultacijas“, – aiškino jis.

Poliklinikos vadovas pridūrė, kad neseniai pastebėjęs tendenciją, kad tik dabar susilygino besiregistruojančių nuotolinei konsultacijai. 

„Paradoksalu, bet anksčiau turėdavome ilgesnes eiles nuotolinei paslaugai. Tad nematau čia didelės bėdos, ta statistika gal pavėlavo, gal buvo eilė metų pradžioje, kai buvo ir ribojimai. Bet dabar, manau, problema savaime išsisprendė“, – tikino P. Kibiša.

Apribotas patekimas ir pas specialistus

Pacientų organizacijų atstovai pažymėjo, kad problemos nesiliauja registruojantis pas visus gydytojus. Tiesa, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė visų pirma nusistebėjo, kad pacientas turi motyvuotai pats paaiškinti, kodėl jam reikėtų kontaktinės konsultacijos.

REKLAMA

„Galvoju, kaip pacientams tai turėtume pristatyti. Bet šiaip ką girdime iš pacientų ir su kuo pati susidūriau, tai kai skambini registratūrą, klausia, kokiu reikalu kreipiesi ir iškart sako, kad registruoja nuotolinei konsultacijai – jums nustatytu laiku paskambins šeimos gydytojas. Tai labai dažnai, toje pačioje Šiaulių centro poliklinikoje net nėra pasiūloma galimybė kontaktinei konsultacijai“, – kalbėjo ji.

„Mane stebina tai, kad šeimos gydytojas, nematydamas žmogaus beveik dvejus metus, nepageidauja, kad pacientas pas juos ateitų.“

N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad problemos kyla ne tik dėl nuotolinių konsultacijų pas šeimos gydytoją, bet ir registracijos pas specialistus.

„Dar metų pradžioje teikėme siūlymą, kad būtų pakeistas algoritmas ir šeimos gydytojas, turėdamas įtarimą, kad pacientui gali būti onkologinė liga, jis galėtų tiesiai rašyti siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ar kompiuterinės tomografijos. Dabar tą padaryti gali tik gydytojas specialistas, o pas juo pakliūti sudėtinga“, – apgailestavo ji, primindama, kad onkologinių užleistų susirgimų yra gerokai padaugėję.

Jau beveik dvejus metus gyvai nematė šeimos gydytojo

Antrindama pašnekovei Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pasakojo pati registravusis pas šeimos gydytoją spalio 5 d., tai pirmą kartą e.sveikatos sistemoje buvo galimybė užsiregistruoti kontaktiniu būdu.

„Apsidžiaugiau, nes paskutinį kartą pas ją buvau buvusi 2020 m. vasario pradžioje, tai, sakau, beveik po dviejų metų galėsiu nueiti pas šeimos gydytoją. Bet likus maždaug pusvalandžiui šeimos gydytoja paskambino ir paklausė, kokių vaistų reikia išrašyti... 

Gerai, kad aš pati pasimatuoju kraujo spaudimą ir panašiai, bet yra pacientai, kurie to nesugeba. Mane stebina tai, kad šeimos gydytojas, nematydamas žmogaus beveik dvejus metus, nepageidauja, kad pacientas pas juos ateitų. Matyt, taip labiau sutaupoma laiko“, – kalbėjo ji.

Žada lengvinti naštą šeimos gydytojams

Savo ruožu sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pažymėjo, kad ministerijoje paslaugų prieinamumo klausimas yra operatyvinės svarbos.

REKLAMA

Anot jos, statistika yra statistika, kuri rodo, kad dalis paslaugų jau grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau darbo krūvis žmonėms, dirbantiems su užleistais atvejais pandemijos metu labai padidėjo. Ne mažiau dėmesio pareikalavo skiepijimas ir kiti COVID-19 organizaciniai reikalai.

„Pagrindinės darbo kryptis yra nukreiptos į tai, kaip nukrauti šeimos gydytoją nuo biurokratijos, (...) kaip įgalinti kitus šeimos komandos narius, (...) plėsti gydytojo komandą. 

Taip pat – sveikatos centrų modelis, kurį mes siūlome su bazinių paslaugų paketu, integruojant paslaugas savivaldybėse, pritraukiant specialistus jau yra sisteminis į ateitį klausimas“

Viceministrė kartu paminėjo žadamą dėmesį inovatyvioms paslaugoms, IT tobulinimui, finansavimo klausimams, naujoms gydymo formoms, algoritmams lėtinėms ligoms gydyti ir kt. 


Rašyti komentarą...
p
pilietė
2021-10-22 15:02:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
aš rugpjūčio /rugsėjo mėn.negalėjau prisiskambinti į Centro polikliniką:arba neatsako arba užimta.Lietuvoje ,sako,pati prasčiausia žmonių sveikata,nes daugelis negauna paslaugų ir numoja ranka.Pagyvenę žmonės medikams yra įgrisę iki nuobodybės,nes jų per daug yra.Privačiose gydymo įstaigose paslaugos toli gražu ne visiems pagal kišenę.O čia pandemija,gera dingstis dirbti nuotoliniu būdu,kur dar mažiau atsakomybės.Dauguma nusivylę ir ir nesitiki stebūklų medicinos srityje ir gelbėjasi,kaip išmano.Gaila,kad provincijos žmonės kelis kartus labiau nuskriausti
Atsakyti
0

M
Mokytoja
2021-10-22 15:39:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dirba (kas prisimena) Kašperovskio metodais. Tik tą dar buvo galima ekrane pamatyti.
O kam jiems žmones priimti dar apžiūrėti reikia, nors tai ir retai daro. O čia pakalbėti tel ir viskas
Jie tai bijo kad jų nekužkrėstų. Tai ir mokytojai gali dirbti nuotoliniu. Tegul vaikai sėdi klasėse, mokytojas paskambins. Juk jiems dar didesnė tikimybė užsikrėsti.
Atsakyti
0

T
Tai
2021-10-22 15:10:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Jurate Vadinasi užkalbėjimas,dažniausiai ši metodą naudojo viduramžiais
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų