Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti. 

Valdžia jau planuoja Lietuvoje esantiems migrantams po metų nuo registracijos leisti dirbti ir laisvai judėti Lietuvoje, o po dvejų metų šie žmonės galėtų kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. O tai – legalus būdas judėti po Europos Sąjungą.

REKLAMA
REKLAMA

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad tokie pakeitimai siūlomi atsižvelgus į realybę: jeigu nėra galimybių žmonių išsiųsti, negalima jų amžinai laikyti uždarytų apgyvendinimo centruose.

Tokie pakeitimai yra numatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimuose, kuriems Seimas jau yra pritaręs po pateikimo. Norint, kad teisės aktas įsigaliotų, reikia dar dviejų balsavimų Seimo plenarinių posėdžių salėje ir prezidento parašo.

Realybė tokia: jeigu neišsiųsime, teks leisti dirbti ir gyventi

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai – daug platesni nei vien tik leidimas dirbti nesugebant išsiųsti migrantų namo. Vyriausybė siekia stabilizuoti procesą visais atžvilgiais ir sudėlioti procedūras.  

Pavyzdžiui, naujuose pakeitimuose išskiriamos „neteisėtų migrantų“ ir „prieglobsčio prašytojų“ sąvokos. Sąvokų išskyrimas reiškia, kad žmonės gali būti traktuojami skirtingai ir turėti skirtingas teises, priklausomai nuo to, kuriai kategorijai priskiriami.

Neteisėtas migrantas – tai asmuo, kuriam prieglobstis nesuteiktas arba kuris jo nė neprašo. Toks žmogus teoriškai turėtų būti išsiųstas iš Lietuvos, bet praktika rodo, kad tai sudėtinga, ypač jeigu kilmės valstybė nėra pasirašiusi readmisijos susitarimo ir nepriima savo piliečių, kurie nesutinka grįžti savanoriškai.

Prieglobsčio prašytojas – žmogus, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir jis yra svarstomas. Jis negali būti išsiųstas iš Lietuvos, kol jo prieglobsčio prašymas svarstomas Migracijos departamente ar teismuose.

Naujais pakeitimais norima prailginti galimybę apriboti migrantų judėjimo laisvę. Šiuo metu migrantų judėjimo laisvė apribota iki 6 mėnesių, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė nori pailginti judėjimo laisvės apribojimų trukmę, bet ne visiems. Migrantui atvykus jo judėjimo laisvė būtų apribojama iki 6 mėnesių, kaip ir dabar. Po to dėl kiekvieno asmens būtų sprendžiama atskirai: jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba manys, kad žmogus gali slėptis, bėgti, tuomet jis dar 6 mėnesiams būtų laikomas užsieniečių apgyvendimo centre be teisės judėti.

Išskirtiniais atvejais gali būti kreipiamasi į teismą dėl ilgesnio judėjimo apribojimo, bet maksimalus terminas būtų 24 mėnesiai.

Kai teisės aktas buvo svarstomas Seime, dauguma parlamentarų nerimavo, kad po pirmųjų 6 mėnesių Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba toliau pusę metų galės riboti migrantų judėjimo laisvę – esą tai prieštarauja principui, jog sulaikymas įmanomas tik teismo sprendimu. Valdžia atkerta, kad sprendimą kiekvienas asmuo galės skųsti teismui, todėl viskas čia yra gerai. Šiuo atveju Vyriausybė pakeitė procedūrą taip, kad į teismą turės kreiptis migrantas, nepatenkintas judėjimo laisvės apribojimu, o ne valstybės institucijos, norinčios apriboti migrantų judėjimą.

„Negavus statuso teisiškai vienintelis variantas yra išsiųsti jį į kilmės šalį, bet, na, realybė yra tokia, kad ne su visomis šalimis yra sudarytos readmisijos sutartys ir galimybės su tam tikromis šalimis labai menkos. Tokiu būdu ieškant galimybių išsiųsti dvi institucijos – arba Migracijos departamentas, arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba – savo administraciniais sprendimais dar galės iki 6 mėnesių papildomai apriboti jų judėjimą“, – sako A. Abramavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau vienas iš esminių pakeitimų prieglobsčio negavusiam arba jo net neprašiusiam užsieniečiui, kurio nepavyksta išsiųsti – teisės dirbti suteikimas po 12 mėnesių po registracijos informacinėje sistemoje arba vadinamojo „tolerancijos statuso“ suteikimas.

Tai reiškia, kad prieglobsčio negavę ar jo net neprašę migrantai tikriausiai apie metus praleistų uždaryti apgyvendinimo vietose, tačiau jeigu jų šalys nesutiks jų priimti, o jie patys spyriosis ir neišvyks savo noru – savo tikslą jie pasieks: liks Lietuvoje su teise dirbti ir laisvai judėti mūsų šalyje, bet ne Europos Sąjungoje.

„Turbūt realybė yra tokia, kad jeigu per tuos dvylika mėnesių, mes nesugebame jų išsiųsti, kilmės šalys nepriima, deja, Irakas, tokia ir yra, tai mes lyg tai žvelgiame realybei į akis. Ir tam tikros Vakarų šalys, jos taiko vadinamą tolerancijos statusą. Tolerancijos statusas lyg tai leidžia, realiai įvertina, kad žmogus toks yra mūsų visuomenės dalis praktiškai. Ir vėl tikrai apriboti jo judėjimą ir laikyti tam tikrose apgyvendinimo vietose turbūt irgi nėra per daug humaniška“, – teigia vidaus reikalų viceministras.

O po dvejų metų nuo registracijos, jei vis dar nebus išsiųsti, jau galėsis prašytis teisės laikinai gyventi Lietuvoje, kas suteikia teisę judėti ir Europos Sąjungoje.

„Negalint jų išsiųsti po dvidešimt keturių mėnesių mes vėl turėsime susitaikyti su realybe ir suteikti bent jau metams jiems leidimą laikinai gyventi“, – pridūrė A. Abramavičius.

Kasčiūnas nelabai sužavėtas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Užimtumo tarnyba bus pasirengusi teikti paslaugas migrantams, kurie įgis Lietuvoje teisę dirbti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei būtų priimtas Vidaus reikalų ministerijos teikiamo įstatymo projektas, būtume pasirengę ir parengę sprendimus, kokiu būdu prieglobsčio negavę migrantai galėtų dirbti Lietuvoje“, – sako M. Navickienė.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio negavę arba jo net nepaprašę žmonės neturi galimybės į integracijos programą, kuri paprastai pasiekiama prieglobstį gavusiems žmonėms. Tai reiškia, kad per visą laiką, kol yra uždaryti apgyvendinimo centruose, migrantai nesusipažįsta su vakarietiška kultūra ir nepramoksta lietuvių kalbos. 

Bet, pavyzdžiui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas yra įsitikinęs, kad net jeigu prieglobsčio negavę, bet neišsiųsti migrantai ir įgis teisę dirbti Lietuvoje, jie vis tiek bandys nelegaliai išvykti į Vakarų Europos šalis, nes ten dažniausiai būna įsikūrę šių žmonių giminaičiai bei draugai, didelės irakiečių, afganistaniečių ar Afrikos šalių bendruomenės.

„Nelabai tikiu, kad jie norėtų likti Lietuvoje. Jeigu ir liks, tai ne daugiau nei 10 proc. Vis tiek jų diasporos yra Vakarų Europoje: broliai, pusbroliai, tetos, dėdės. Jie važiuoja pas savus. Taigi iš to didelio biznio nebus“, – sako parlamentaras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu svarstė, kad nuostata dėl galimybės migrantams dirbti Lietuvoje negavus prieglobsčio, bet nepavykus jų išsiųsti, yra silpniausia įstatymo pakeitimų grandis.

„Tai nėra ta nuostata, kuri manę labai žavėtų, tiesą sakant. Bet aš ją vertinu bendrame įstatymo pakeitimų kontekste“, – sako politikas.

REKLAMA
REKLAMA

Politikas labiausiai sveikina nuostatą, kuri ilgiau apriboja laisvą migrantų judėjimą Lietuvoje, nes tai esą atstumia potencialius migrantus nuo minčių bandyti patekti į Lietuvą.

Bet L. Kasčiūnas mano, kad nepaisant fakto, jog priėmus naujus pakeitimus tolerancijos statusą gavę migrantai galės dirbti ir judėti Lietuvoje, tačiau realybėje jie tikriausiai nelegaliai „judės ir dirbs“ Vakarų Europoje.

Taip išties gali nutikti: įgiję teisę dirbti Lietuvoje, migrantai formaliai negalėtų judėti Europos Sąjungoje, bet nelegaliai viskas įmanoma. Tačiau jeigu tokius asmenis aptiktų Europos Sąjungos valstybių institucijos, jos grąžintų juos į Lietuvą.

Darbdaviai laukia migrantų darbuotojų: jei tik jie norės

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, paklaustas apie valdžios pasiūlymą leisti migrantams dirbti, jei nepavyks jų išsiųsti, vertino labai teigiamai. Pasak jo, daugumą šių žmonių vienija geresnio gyvenimo siekis, panašus į tokį, kokį jautė lietuviai, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą – tuomet nemažai tautiečių vyko dirbti nelegaliai.

„Jeigu bus toks teisės aktas priimtas, tai aš tiesiog labai džiaugsiuosi, kad mes migracijos politikoje rodome tam tikrą lankstumą. Pavyks-nepavyks – tai kitas klausimas, bet pirmiausia reikia sudaryti galimybę. Ar mes pasinaudosime šia galimybe? Tai, žinoma, darbdaviai versis per galvą. Žinau, kad tie žmonės labai motyvuoti, kaip ir mūsų lietuviai. Šitie žmonės, kurie neranda vietos tame pačiame Irake, jie šio to verti, nes jie nori gyventi kaip žmonės. O tai viena geriausių motyvacijų. Pas mus kiek yra tokių, kuriems nieko nereikia? Žinių nereikia. Kažkaip pragyvensiu ir užtenka. Tenkinami tik baziniai poreikiai, kam čia daugiau stengtis. Tai šia prasme man labai imponuoja irakiečiai. Labai įvairiai žmonės apie juos pasisako, o aš turiu savo nuomonę. Aišku, visokių tarp jų yra, bet didesnė dalis, aš manau, yra normalūs žmonės, ieškantys, kaip susikurti sau geresnį gyvenimą. Mes turime išnaudoti šią galimybę“, – teigia pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

D. Arlauskas sako remiantis daugiakultūriškumą, nes tai suteikia savotiško grožio: jeigu šalyje atsiranda atvykėlių iš kitų kraštų, jie atsiveža savo kulinariją, meną ir panašiai.

„Jei mes išnaudosime jų motyvaciją, nežiūrėsime į juos kaip į kokius džihadistus, kurie susisprogdins, tai viskas įmanoma. Mes pilni baimės ir homofobijos. Turime kažkaip išlaisvėti, kitaip žiūrėti į pasaulį bei žmones“, – reziumavo pašnekovas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis irgi sako, kad verslas pasiruošęs priimti dirbti visus asmenis, kurie turi nori integruotis į darbo rinką bei visuomenę. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvos darbdavių patirtis dažniausiai susijusi su darbuotojais iš trečiųjų šalių, kuriuos verslo įmonės atsiveža specialiai darbui. Labai dažnai tai būna darbuotojai iš Tadžikijos, Kirgizijos ar panašiai.

„Darbdaviai yra įdarbinę daug darbuotojų iš trečiųjų šalių, bet tie žmonės atvyko legaliai, labai aiškiai deklaravo norą dirbti, todėl su jais nėra jokių problemų. Nelegaliai patekę asmenys gali turėti kitų tikslų, tai yra ne dirbti Lietuvoje, o vykti toliau. Taigi pagrindinis dalykas – motyvacija“, – teigė A. Romanovskis.

„Jeigu tie žmonės bus legaliai Lietuvoje, turės galimybę ir noro dirbti, integruotis į mūsų visuomenę, darbo rinką, tai mes jų laukiame. Pagrindiniai iššūkiai tokiais atvejais būna kultūriniai skirtumai ir kiek žmonės yra motyvuoti dirbti bei integruotis“, – pridūrė pašnekovas.

Gairės:

Rašyti komentarą...
T
Taigi
2021-11-15 19:35:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
O po 10 metų jų bus jau keli šimtai tūkst. ir bijosim iš namų išeit. Nei jie dirbs, nei mokysis, bus tik duok duok duok
Atsakyti
-5

A
Arvydas_M
2021-11-15 19:06:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
:))))) kaip ir sakėm leis jiems dirbti, gyventi ir dar atsiveš. Koncervatoriai, čia vienas žodis puikiai viską apibūdinantis. Jeigu jūs nelegaliai kirstumėte sieną, sėstumėte į kaleimą! Tik atsiminkite yra konkretūs žmonės, visa tai padarė, ne Lietuva kalta, o keletas veikėjų.
Atsakyti
-6

a
aha
2021-11-15 19:11:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokie dar darbuotojai is tu pasalpiniu nevykeliu...
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (35)
T Taigi 2021-11-15 19:35:51
O po 10 metų jų bus jau keli šimtai tūkst. ir bijosim iš namų išeit. Nei jie dirbs, nei mokysis, bus tik duok duok duok
Atsakyti
-5
A Arvydas_M 2021-11-15 19:06:12
:))))) kaip ir sakėm leis jiems dirbti, gyventi ir dar atsiveš. Koncervatoriai, čia vienas žodis puikiai viską apibūdinantis. Jeigu jūs nelegaliai kirstumėte sieną, sėstumėte į kaleimą! Tik atsiminkite yra konkretūs žmonės, visa tai padarė, ne Lietuva kalta, o keletas veikėjų.
Atsakyti
-6
a aha 2021-11-15 19:11:08
Kokie dar darbuotojai is tu pasalpiniu nevykeliu...
Atsakyti
-1
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų