Redakcija rekomenduoja

Netoli Lietuvos sienos kylant Astravo atominei elektrinei ir baiminantis galimos branduolinės nelaimės ne taip seniai ne tik surengti specialūs mokymai, bet ir pagaliau sulaukta jodo tablečių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad ne visiems jas reikėtų skubėti vartoti „stačia galva“. Įvykus branduolinei nelaimei ir į orą pasklidus daug radioaktyviojo jodo, kalio jodido tabletės padėtų neigiamam poveikiui „užbėgti už akių“, mat taip skydliaukė pasotinama jodo ir jo nebeima iš išorės.

Šiemet Vilniuje  apie 3,4 tūkst. vaikų liko už brūkšnio ir nepateko į savivaldybės darželius. Kaune eilėje vis dar stovi 700 vaikų, o Klaipėdoje – beveik 400. Didžiųjų miestų savivaldybės teigia, kad sudėtingiausia situacija yra su lopšelinukais ir daugiausiai vietų trūksta vaikams nuo 2 iki 3 metų. Savivaldybių atstovai tv3.lt papasakojo, kaip stengiasi išspręsti situaciją ir išvardino miestų mikrorajonus, kur labiausiai trūksta darželių. Vilniuje – už brūkšnio apie 3 tūkst.

Būsimąją kraujagyslių chirurgę Urtę Builytę daug kas prisimena kaip tą jaunąją gydytoją, kuriai kartu su kitais medikais stojus į pirmas gretas ginant sveikatos priežiūros darbuotojų interesus, premjeras Saulius Skvernelis tiesiog pasiūlė išvažiuoti. Tą ji ir padariusi. Bet grįžo. Tiesa, neatmeta galimybės, kad gali tekti pakelti sparnus ilgesniam laikui, nes mesti medikės karjerą į šiukšliadėžę būtų labai skaudu.

2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė didžiulį nokdauną ir iš tų, kurie griežia pirmaisiais smuikais Vyriausybėje, tapo mažesniaisiais valstiečių koalicijos broliais. Prieš ketverius metus socialdemokratai bandė įtikinti rinkėjus, kad šie leistų jiems tęsti darbus. Be didesnių atlyginimų ir pensijų, socialdemokratai žadėjo ir ilgesnę gyvenimo trukmę, progresinius mokesčius, daugybę lengvatų įsigyti būstą bei padidinti šalies miškingumą.

Medikai su nerimu konstatuoja toliau blogėjančią tautiečių, ypač jaunų vyrų, lytinę sveikatą. Jų teigimu, lytiniu keliu plintančių infekcijų banga laukia ne tik dėl karantino pasekmių, bet ir natūraliai vasarą dėl atsitiktinių romanų padidėjančių tokių pacientų antplūdžio.  Nors prasidėjusi pandemija gerokai apribojo daugelio socialinius kontaktus, suartėti intymiai tai, panašu, nebuvo kliūtis. Netgi priešingai – ilgai sėdint namie noras užsiimti meilės žaidimais kaip tik išaugo.

Sunkių pagirių gydymas, lašelinės į namus, išblaivinimas nuo trumpalaikio ir ilgalaikio alkoholio vartojimo, profesionali gydytojų pagalba nemigos ir nerimo malšinimas po alkoholio vartojimo – tokių ir panašių siūlomų išblaivinimo paslaugų galima rasti įvairių įmonių interneto puslapiuose ar atskirų asmenų skelbimuose. Vis dėlto gydytojai įspėja – tokias paslaugas teikiančiais asmenimis vertėtų pasitikėti toli gražu ne visais atvejais.

Į portalą tv3.lt kreipėsi medicinos paslaugomis nusivylusi vilnietė Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuriai suplanuotas vizitas atlikti tyrimus poliklinikoje netikėtai paplonino kišenę. Elena pasakojo, kad dėl sveikatos problemų gavusi šeimos gydytojos siuntimą pas endokrinologę. Ji pasakiusi, kad reikia padaryti kraujo tyrimus ir patikrinti skydliaukę echoskopu. „Sakė, padarysim FT3 (tam tikro skydliaukės hormono) tyrimą, o kitas nieko neparodo, tai neskirsiu.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus apdovanoti pirmoje kovos su koronavirusu fronto linijoje stovėjusius medikus šie apgailestauja, kad pasibaigus karantinui „užsuktas“ ir žadėtųjų priedų kranelis. Medikų atstovų teigimu, nutraukti papildomas išmokas nėra sąžininga. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį jau apdovanojo Santaros klinikų ir jų koordinuojamų ligoninių medikus.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri pasakojo visiškai suglumusi, kai praėjus beveik metams po vizito vaikų reabilitacijos sanatorijoje sulaukė skambučio, kad jos vaikas ten atliekant procedūras turėjo kontaktą su tuberkulioze sirgusia darbuotoja.  Su dviem vaikais dar pernai rugsėjį siuntimą gydymui sanatorijoje „Palangos gintaras“ gavusi vilnietė Goda (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Vincas Kudirka ir Lietuvos himnu tapęs jo kūrinys „Tautiška giesmė“ yra tautiškumo ir lietuvybės simboliai, kuriuos žino kiekvienas lietuvis. Tačiau V. Kudirka tikrai ne nuo mažumės buvo tautiškumo puoselėtojas, o ir sukūręs „Tautišką giesmę“ neįsivaizdavo, kad šio kūrinio eilutes žinos kiekvienas tautietis. Istorikas Mindaugas Nefas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad V. Kudirka, kaip ir daugelis tuometinių lietuvių, žengusių intelektualo keliu, buvo persismelkęs lenkiška kultūra.

Pastaraisiais metais rinką užkariavo itin populiariu alkoholio pakaitalu tapę nealkoholinis alus, vynas, sidras ir kiti panašūs gėrimai. Vis dėlto gydytojai tokio pasirinkimo girti neskuba ir įspėja, kad tai tikrai nėra saugesnis ar juo labiau sveikesnis pasirinkimas. Lietuvos dietologų draugijos prezidentės, gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit tvirtinimu, alkoholinių gėrimų pakeisti nealkoholiniais lengva ranka tikrai nevertėtų.

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, šalies įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, mat buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Negana to, kai kurių priemonių buvo įsigyta net už 4 kartus didesnę kainą. Kol gydymo įstaigų vadovai ir savivaldybės skundžiasi tvyrojusiu chaosu, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad tokiai pandemijai buvo nepasiruošusi ne viena valstybė.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Nors saulė, vanduo ir įšilęs smėlis dažnam asocijuojasi su vasaros malonumais, specialistai įspėja, kad stokojant apdairumo iš smėlėtų paplūdimių galima parsivežti ir visai netikėtų „dovanų“. Ne tik grybelis ar varginančios žarnyno infekcijos, bet ir įvairios parazitozės – pasirodo, smėlyje gali tūnoti įvairių ligų sukėlėjai.

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai vidiniame balsavime nusprendė, kuriuos bendražygius norėtų matyti sąrašo, vedančio konservatorius į Seimo rinkimus, viršūnėje. Daugiausiai palaikymo sulaukė krikščionių demokratų flango atstovai, o štai liberalesni konservatoriai bendrapartiečių palaikymo sulaukė mažiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad visa tai – natūralūs procesai.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Atėjus vasarai ne vienas tautietis planuoja atostogas ir keliones po Lietuvą. Kas traukia prie Baltijos jūros, kas prie vieno iš ežerų, o kas leidžiasi į kelią pažinti savo šalį. Tačiau šiemet kelionės automobiliu gali sukelti papildomų rūpesčių, nes ne vienas pagrindinis šalies kelias išgyvena remonto laikotarpį. O kur darbininkai ir kelio rekonstrukcijos, ten ir automobilių spūstys.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Sekmadienį Lenkijoje vyksta prezidento rinkimai. Nors prieš keletą mėnesių atrodė, kad valdančiųjų užnugarį turintis dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda be vargo pasieks pergalę, koronaviruso pandemija ir netikėtai atsiradusi konkurencija sumaišė visas kortas.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri teigė buvusi nustebinta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) priėmimo skyriaus darbuotojų žodžių, kad įstaigai būtinas popierinis siuntimas. „Iš kur jį gauti, jei jis yra išrašytas elektroninėje sistemoje, popierinių dabar neišduoda, o pagalbos reikia čia ir dabar?“ – stebėjosi ji. Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Nors Lietuva turi daugiau šventinių dienų, per kurias nereikia eiti į darbą, nei daugelis Europos valstybių, užuominų, kaip būtų galima papildyti laisvadienių sąrašą, yra. Belieka žvilgtelėti į kaimynines valstybes, kurių šventinės nedarbo dienos turi tradicinių ar istorinių ryšių ir su mūsų šalimi. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Pernai užtikrintai teigęs, kad jo vadovaujama partija laimės visus trejus rinkimus, bet pergalės skonio taip ir nepajutęs Ramūnas Karbauskis šiųmečius Seimo rinkimų rezultatus prognozuoja nuosaikiau. Ir nors tebėra neaišku, kam šiemet bus patikėta tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderiu, R. Karbauskis sako šiuo klausimu palaikantis premjerą Saulių Skvernelį, o ne pandemijos metu sparčiai išpopuliarėjusį Aurelijų Verygą.

Lietuvoje gimęs krepšinio talentas – be lietuviško paso. Koronaviruso pandemija sujaukė ne tik Igno Brazdeikio sezoną NBA lygoje, bet ir neleido išsipildyti didžiausiai svajonei. Bent jau, kaip jis pats sako – kol kas. Išskirtiniame interviu TV3 Žinioms krepšininkas papasakojo, kaip teko žaibiškai skubėti namo iš pandemijos židiniu tapusio Niujorko ir begalinį norą atstovauti mūsų šalies rinktinei. Šitaip žaisdamas nugara į krepšį Ignas Brazdeikis pelno pirmuosius taškus NBA lygoje.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Sostinės vadovas Remigijus Šimašius tikina, kad gyvenimas po karantino į ankstesnes vėžes tikriausiai jau niekada nebegrįš, tačiau džiaugėsi tautiečių susitelkimu ir kūrybiškumu. Vilniaus meras atviras – kartais tekdavo pirštu baksnoti į nacionalinės valdžios klaidas, tačiau pripažįsta, kad dėl kai kurių savo pareiškimų turėtų atsiprašyti valdančiųjų valstiečių. Vilniaus miesto meras R. Šimašius buvo vienas dažniausiai matomų veidų ir girdimų balsų per karantiną ir koronaviruso krizę.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Net pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo, jos nėra gavę iki šiol, o trečdalis iš jų net nebuvo užregistruoti konsultacijai – šias ir kitas šių dienų bėdas sveikatos sektoriuje atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) iniciatyva atlikta apklausa. „Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos.

Vasara kaip dabar, taip ir anksčiau, reiškė keliones, atostogas ir poilsį. Tiesa, sovietiniais laikais, kaip ir karantino metu, šiomis dienomis važiuoti į užsienį žmonės negalėjo, taigi, rūpinosi kaip ir kur pailsėti greta namų. Kelialapiai į poilsio namus Palangoje ar Šventojoje nebuvo dalijami lengva ranka, o atidirbę privalomą „kvotą“ šeimos kolektyviniame sode arba kaimo daržuose, jauni ir vyresni čiupdavo kuprines, palapines ir patraukdavo į gamtą.

Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą.

21 tūkst. gyventojų netrukus sulauks laiškų, kviečiančių nepatingėti ir mokslininkams duoti savo kraujo iš piršto. Taip geriausi šalies mokslininkai ketina nustatyti, kiek iš tikrųjų žmonių Lietuvoje galėjo persirgti Covid-19 ir net nepajusti simptomų. Taip pat populiacijos tyrimas, kurį ketinama pradėti liepą, padės įvertinti tarp gyventojų jau susiformavusį imuniteto šiai infekcijai lygį.

Nors karantinas jau atšaukiamas, gydymo įstaigos teigia dar negreitai galėsiančios grįžti į įprasto darbo vėžes. „Mūsų ligoninės nepritaikytos formuoti atskirus pacientų srautus, o visos Lietuvos problema, kad neturime pakankamai gydytojų infektologų“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Galimas JAV karių išvedimas iš Vokietijos pasėjo nerimo sėklą. Spėliojama, ką tai reiškia ir ar Rusija tokio žingsnio nesupras, kaip paslaugos jai. Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos yra ramios, bet štai politikos ir saugumo ekspertai – nevieningi. Situacija, pasak jų, gali pasisukti visaip, siunčiama žinutė gali būti suprasta nevienareikšmiškai, o ilgai ir kruopščiai kurta atgrasymo politika imti svyruoti.

Panevėžietė Kristina Jakšienė pasakojo likusi apstulbusi, kokios pagalbos miesto ligoninėje sulaukė čia atvežusi insulto ištiktą mamą. Jos teigimu, medikai ne tik neskubėjo tinkamai teikti pagalbos, reikalavo atvežti sauskelnių ir kitų higienos priemonių, tačiau neleido jų perduoti. Moteris guodėsi, kad nuo birželio 4 d. tik šį ketvirtadienį gavusi informacijos apie mamos sveikatos būklę. Ligoninė gi teigia, kad jokio raštiško skundo dėl šios situacijos nėra gavusi.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Artėjantys Seimo rinkimai ir Astravo atominės elektrinės atidarymo data šiuos du, regis, tolimus įvykius netikėtinai suartino. Opozicijoje esantys konservatoriai kasdien vis aršiau kritikuoja valdančiuosius ir prezidentą dėl nesugebėjimo blokuoti atominės elektrinės Baltarusijoje atidarymo, o valdantieji sprendžia sunkius elektros nepirkimo-derybų su kaimynais rebusus ir vengia eskaluoti elektrinės klausimą.

Vairuotoją papiktino savavališkas kito automobilio ekipažo elgesys. Neprisistatę asmenys, dėvėję kasdienius drabužius, blokavo kelią, apžiūrinėjo sustabdytos transporto priemonės vidų, priekaištavo, kad vairuotojas nesustojo iškart. Situaciją užfiksavęs žmogus įtarė, kad susidūrė su pasieniečiais ir piktinosi jų savivale. Patys pasieniečiai tikina, kad nieko bendro su užfiksuota situacija neturi ir ragina kreiptis į policiją.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.