Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali. Dukart atsisakys – tuomet lauk iš bedarbių sąrašų, o su tuo praras nedarbo socialinio draudimo išmoką, jei ji priklauso pagal stažą, bei sveikatos draudimą.

REKLAMA
REKLAMA

Darbo rinkos ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad pertvarkymų kryptis yra labai teisinga, bet darbą praradę žmonės neturėtų būti verčiami sutikti su 40 proc. mažesniu darbo užmokesčiu nei buvęs atlyginimas ir turėtų išlaikyti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką visus 9 mėnesius, nes tai priklauso pagal įstatymą – juk darbuotojai dirbdami moka įmokas.

Bus du sąrašai: bedarbių ir negalinčių dirbti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešai pristatė darbo rinkos ir užimtumo pertvarką, tačiau detalesni pakeitimai matyti parengtuose teisės aktuose, su kuriais susipažino portalas tv3.lt. 

Pagrindine užduotimi ministerija išsikėlė darbo ieškančių žmonių ir dirbti nepasirengusių asmenų atsijojimą į du skirtingus sąrašus. Pirmiesiems užimtumo specialistai galėtų sėkmingai teikti pasiūlymus, nors tai, ką siūlo Užimtumo tarnyba, gero atlyginimo nežada. Pusė darbo vietų, kurias teikia Užimtumo tarnyba, gali garantuoti tik 560 eurų „į rankas“ per mėnesį. Be to, kaip visuomet, ieškoma labai daug tolimųjų reisų vairuotojų. 

REKLAMA
REKLAMA

Kiti žmonės būtų išskirti į atskirą sąrašą ir įgytų nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusą. Realiame gyvenime nedirbančio ir darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas reikštų, kad niekas tokiam žmogui nesiūlytų darbo pasiūlymų, jam nereiktų jų atsisakinėti, bet savivaldybėse būtų teikiamos paslaugos, kurių tokiam asmeniui reikia: galbūt tai būtų gydymasis dėl priklausomybės, galbūt kitos paslaugos.

Tiesa, ne visos savivaldybės yra sėkmingai išvysčiusios paslaugas gyventojams, todėl gali nutikti taip, kad toks žmogus pateks į niekur ir toliau sėkmingai vegetuos. Kitose savivaldybėse kiekvienas bedarbis yra „matomas“ ir jam padedama. Bet tokie žmonės vis tiek bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl galės nemokamai lankytis pas gydytojus.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas „Lietuvos Caritas“ organizuotoje konferencijoje sakė, kad pokyčiai labiausiai palies tuos žmones, kurie ilgą laiką nesusirado darbo, nors buvo registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Absoliutus rekordininkas yra vienas asmuo, kuris net 18 metų buvo registruots bedarbiu ir niekad formaliai nesusirado darbo. Taip pat esama žmonių, kurie nesusiranda darbo po 10 metų.

Atskyrusi nedirbančius ir darbui nepasirengusius žmones nuo pasirengusiųjų dirbti valdžia statistiškai sumažins registruotą nedarbą, o Užimtumo tarnybos specialistai nebesikamuos siūlydami darbą žmonėms, kurie nėra pajėgūs pasiūlymo priimti. Taigi galbūt sumažės jų darbo krūvis, o idealiu atveju – pakils paslaugos kokybė. Tačiau, kaip pažymi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, įstatymo projekte – ne vienas kabliukas. 

REKLAMA
REKLAMA

Darys spaudimą sutikti su darbo pasiūlymu

Pagal siūlomas pataisas registruoti bedarbiai bus visaip skatinami kuo mikliau palikti bedarbių gretas – turės arba įsidarbinti, arba bus išbraukti iš bedarbių sąrašų, jeigu dukart per pusę metų atsisakys siūlomo tinkamo darbo, pažeis atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Beje, panaši tvarka galioja ir dabar, tik nebuvo aiškaus nustatymo, per kiek laiko ir kiek kartų pasiūlymas atmetamas – buvo tik prašoma pateikti svarbias priežastis, kurios trukdo priimti darbo pasiūlymą.  

Nauja yra tai, kad keičiasi apibrėžimas, kas yra žmogui tinkamas darbas pagal valdžios supratimą. Taigi pirmus 6 mėnesius, kai žmogus nedirba, jis negalės dukart atsisakyti darbo pasiūlymo, kuris jam tiks pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir buvusią darbo patirtį, nors ir siūlys tik 60 proc. algos, kurią tas žmogus paskutinius tris mėnesius gavo sename darbe, tik tiek kad siūlomas atlyginimas negalės būti mažesnis nei minimalus.  

REKLAMA
REKLAMA

Kitaip tariant, Užimtumo tarnyba parinks darbo pasiūlymą pagal žmogaus išsilavinimą ir buvusią patirtį, atsižvelgs, kad vykimui į darbą ir iš darbo nereikėtų gaišti daugiau nei dviejų valandų per dieną, kad darbas tiktų pagal sveikatą ir kad išlaidos kelionei nekainuotų daugiau nei 15 proc. atlyginimo, bet neleis daugiau nei vieną kartą atsisakyti pasiūlymo, nors alga bus net 40 proc. mažesnė nei buvusiame darbe.

„Geriausiai būtų, kad žmonės patys ieškotųsi darbo ir naudotųsi savais kanalais. Tai čia pirmas punktas. Bet antras punktas, sutinku, kad 60 proc. buvusio atlyginimo yra pakankamai didelis sumažėjimas. Manau, kad per pirmuosius tris mėnesius būtų galima leisti, kad ta riba būtų 75-80 proc., o tuomet dar po kelių mėnesių būtų galima sumažinti reikalavimus. Bet tikrai pritarčiau, kad 60 proc. buvusio atlyginimo – tai pakankamai didelis sumažėjimas“, – teigė darbo rinkos ekspertas, profesorius B. Gruževskis.

REKLAMA
REKLAMA

Antra vertus, profesorius sako, kad pusė metų – nėra trumpas laiko tarpas. Pirmus du mėnesius žmogus galbūt neieškos darbo iš streso arba iš nusivylimo, bet paskui vis tiek galėtų pradėti rodyti aktyvumą ir ieškotis veiklos.

Pasak B. Gruževskio, bedarbiai visose šalyse skatinami kuo greičiau susirasti darbą arba sutikti su pateikiamu darbo pasiūlymu, nes ilgainiui be darbo esantis žmogus stagnuoja.

„Iš vienos pusės aš pritariu, kad darbo vieta už 40 proc. mažesnę algą yra smūgis, bet iš kitos pusės tai yra žmogaus pasyvumo pasekmė. Žinoma, gali būti situacijų, kai darbo vietų nebus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirbo administratoriumi dideliame viešbutyje, bet pandemijos sąlygomis žmones iš viešbučių daug kur atleido, kai kur patys savininkai tapo administratoriais, nes taupo pinigus, tai kalbos nėra – tokio paties lygmens darbo gali ir nesurasti. Bet žmogus turi ir pats ieškotis, nes žino savo sritį, aplinką, o Užimtumo tarnyba turi tuos pasiūlymus, kuriuos turi“, – pabrėžia B. Gruževskis.

REKLAMA
REKLAMA

Dar daugiau – nuo septinto mėnesio bedarbis, nenorėdamas skristi iš Užimtumo tarnybos sąrašų, turės sutikti su bet kokiu darbo pasiūlymu, net jei jis neatitiks kvalifikacijos, išsilavinimo ar buvusios darbo patirties bei bus apmokamas tik minimaliu atlyginimu. Bus atsižvelgiama tik į sveikatą, kad kelionės į darbą neužimtų daugiau nei dviejų valandų ir kad kelionių kaina neviršytų 15 proc. atlyginimo.

Išbraukus žmogų iš bedarbių sąrašo dėl to, kad jis atsisakė tinkamo darbo arba pažeidė savarankiško darbo paieškos tvarką, toks asmuo neteks nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri priklauso visiems, mokėjusiems įmokas, ir praras nemokamą sveikatos draudimą, taigi eidamas net pas šeimos gydytoją turės susimokėti.

Bedarbiai iš bedarbių gretų bus greičiau išbraukiami ir įtarus, kad dirba šešėlyje. Jei tik bus gaunama valstybės institucijų informacija apie nelegalias pajamas, toks žmogus bus šalinamas iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašų. Ministerija pripažįsta, kad nelegaliai dirbti kartais skatina skolos antstoliams, todėl Užimtumo tarnyba ketina netgi konsultuoti skolininkus, kaip tvarkytis su antstoliais. 

REKLAMA
REKLAMA

Niekas nebegalės gauti nedarbo išmokos 9 mėnesius?

Bet yra viena bėda: paprastai darbo netekę žmonės, kurie anksčiau dirbo ir sukaupė reikiamą nedarbo socialinio draudimo stažą turi teisę gauti nedarbo išmoką. Ji gali būti mokama 9 mėnesius ir kas tris mėnesius nuosekliai mažėja. Tokią išmoka gauna tik žmonės, kurie dirbdami mokėjo įmokas „Sodrai“. Paprastai nedaug Užimtumo tarnybos bedarbių šias išmokas gauna ir juolab jos negauna ilgą laiką nedirbę žmonės.

„Sodros“ duomenys rodo, kad rugsėjo mėnesį nedarbo išmokas gavo 65,6 tūkst. žmonių, kurie anksčiau dirbo ir mokėjo įmokas. Vidutinė išmoka rugsėjo mėnesį siekė 412 eurų. Vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – 4,7 mėnesio.

Kadangi bus daromas didžiulis spaudimas darbo neturintiems asmenims sutikti su darbo pasiūlymu per pirmus 6 mėnesius net ir už mažesnę algą nei buvusi, tai dauguma bedarbių negalės pasinaudoti galimybe gauti viso laikotarpio išmokas, už kurias mokėjo įmokas dirbdami.

REKLAMA
REKLAMA

Taip tarsi parodoma, kad valstybė nėra suinteresuota, jog darbo netekę žmonės išnaudotų visas išmokas, kurios jiems priklauso.

„Čia turėtų būti aiškiai suderinta: jeigu žmogus turi teisę gauti išmoką 9 mėnesius, tai tiems, kuriems tokia išmoka priklauso, neturi būti taikomos sankcijos dėl išbraukimo iš sąrašų. Šitas nėra aptarta. Bet aš vis tik manau, kad tai yra garantija, juk žmogus moka įmokas. Jam turi siūlyti darbo vietas, jis galėtų atsisakyti, galėtų neatsisakyti, bet jam tas garantijų mažinimas per išmokos mokėjimo laikotarpį negali būti taikomas. Tai prieštarautų socialinio draudimo principams, nes jūs turite pilną teisę maksimaliai gauti garantijas, už kurias sumokėjote“, – mano profesorius B. Gruževskis.

Už kiekvieną neterminuotai dirbantį asmenį nedarbo draudimui kas mėnesį mokama 1,31 proc. nuo atlyginimo ant popieriaus, o už dirbantį terminuotai – 2,03 proc. 

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas mano, kad problemos nebus, nes dažniausiai nedarbo išmoką gaunantys žmonės darbą susiranda greičiau nei per šešis mėnesius. Vadinasi, realybėje iš esmės neliks žmonių, kurie galės pasinaudoti išmokomis tiek, kiek nustatyta pagal įstatymą. 

Darbuotojų trūksta? Daugiavaikė mama neranda darbo

Visuotinai sutinkama, kad nedarbo laikotarpis turi neigiamos įtakos daugeliui žmonių. Kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo labiau nyksta jo pasiryžimas ieškoti darbo, menksta kompetencijos, tampa sunkiau prisitaikyti prie pokyčių, priprantama prie lėtesnio gyvenimo tempo. Todėl visos valstybės siekia padidinti žmonių norą dirbti ir sumažinti paskatas patogiai būti bedarbiu.

Šiuo metu darbdaviai kalba apie didžiulį darbuotojų trūkumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori atsijoti piktnaudžiautojus arba negalinčius dirbti, tuo tarpu „Lietuvos Caritas“ konferencijoje prisistačiusi daugiavaikė mama Justina pasakojo ilgiau nei metus negalinti rasti darbo, nes visus darbdavius gąsdina faktas, kad moteris turi daug vaikų. 

REKLAMA
REKLAMA

Justina iš viso turi dešimt atžalų, bet trys vaikai jau suaugę. Ji norėtų dirbti tradiciniu darbo laiku, nes tuo metu nepilnamečiai jos vaikai yra arba mokykloje, arba darželyje, bet darbo paieškos užtruko dėl neigiamų darbdavių nuostatų. 

„Ne tai, kad tu netiktum kaip darbuotojas, bet visi akcentuoja vaikus, kad tu juos turi. Ir tai labai sunku. Jau sutarti beveik dėl darbo ir tuomet kyla klausimas, o kiek jūs auginat vaikų? Pasakau, kad esu daugiavaikė. Kai įvardinu, kad tu turiu dešimt vaikų, tai būna tokia reakcija: „Kada tu čia dirbsi?“. Atrodo, kad tu tik namuose turi suktis. Bet aš turiu laiko dirbti nuo 8 iki 17 valandos, kol mano vaikai darželyje ir mokykloje. Nesu be rankų be kojų, galiu dirbti. Iš esmės visur pasakoma, kad aš turiu tuos vaikučius. Tai praktiškai diskriminacija. Atrodo, ir dirbtum, ir uždirbtum, būtum ne tik mama, bet ir darbuotoja, galėčiau mokesčius mokėti, grįžti į rinką, pagerinti savo finansinę būklę, užsidirbti pensijai, vaikams parodyti pavyzdį, bet šiai dienai yra šitaip ir niekam neįdomu“, – pastebi Justina. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak moters, visi darbdaviai baiminasi, kad vaikai dažnai sirgs ir kad ji prašysis mamadienių, kurie priklauso pagal įstatymus: „Bet juk niekas negali pasakyti, kiek vaikai sirgs. Esu sveikas, pajėgus dirbti žmogus, bet vien tai, kad auginu vaikus, manęs nenori. Tai įžeidžia mane kaip žmogų.“

Nėra aišku, ar pagal savo siūlymus ministerija Justiną įrašytų į sąrašus kaip nepasirengusią darbo rinkai, ar ji liktų bedarbių, kurie ieško darbo, sąrašuose. Jeigu liktų prie ieškančiųjų, tuomet nuo septinto mėnesio turėtų priimti iš esmės bet kokį darbo pasiūlymą, tik jis turėtų tikti pagal sveikatą, neturėtų užimti daugiau nei dviejų valandų kelionei į darbo ir iš darbo bei neturėtų viršyti 15 proc. nuo atlyginimo šioms kelionėms. Ar tai būtų pamaininis darbas, kuris Justinai netiktų, lieka neaišku. 

Išmėtys žmones, o paslaugų nepadaugės

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė A. Adomavičienė akcentuoja, kad darbo nerandančius žmones mūsų visuomenė linkusi smerkti, esą jie yra kalti, kad nedirba, ir galimai piktnaudžiauja sistema. Ji pastebėjo, kad tokia pati nuostata akivaizdi ir naujose Užimtumo įstatymo pataisose, kurių tikslas yra išgaudyti piktnaudžiautojus ar dirbančius šešėlyje, bet retai atsižvelgiama į atvejus, kai pati sistema arba darbdaviai stumia į žmones šešėlį arba nedarbą.

„Mes iškart uždedam tokį štampą, kad žmonės, kurie nedirba, tarsi patys yra dėl visko kalti ir dėl to juos reikia išmėtyti. Taip, jei tai tikrasis šešėlis ir žmogus gauna iš reguliarias šešėlines pajamas, tai reikia su tuo tvarkytis. Bet iš žmonių pasakojimų mes matome, kad yra įmonės, kurios tiesiog nesamdo darbuotojų pagal darbo sutartis. Jos pasisamdo vieną kitą darbuotoją, o visiems likusiems neduoda darbo sutarčių ir sako: „Dirbkit taip, mes jums mokėsime grynais“. Žmogus norėtų dirbti legaliai, dauguma žmonių supranta, kad jie taip nesukaups pensijos, bet patys darbdaviai, ypač regionuose, pastato žmones į tokią padėtį. Šioje vietoje negerai kaltinti ir bausti vien tuos žmones“, – sako A. Adomavičienė. 

Pašnekovė pažymi, kad labai nemažai žmonių sutinka su šešėlinėmis darbo sąlygomis dėl turimų įsiskolinimų antstoliams. O jeigu asmuo pradeda legalią individualią veiklą, tai pačiam susitvarkyti su mokesčiais ir dar valdyti įsiskolinimus tampa pernelyg sudėtinga. Remiantis dokumentais galima matyti, kad Užimtumo tarnyba planuoja teikti konsultavimo paslaugas įsiskolinimų turintiems žmonėms, bet jeigu asmuo bus pašalintas iš institucijos sąrašų kaip gaudavęs šešėlinių pajamų, tuomet tokios konsultacijos asmeniui bus neprieinamos. 

A. Adomavičienė taip pat baiminasi, kad nemažai žmonių bus pašalinti iš Užimtumo tarnybos sąrašų arba perdėti į darbo rinkai nepasirengusių žmonių sąrašą, bet nuo to paslaugų savivaldybėse nepadaugės ir jų kokybė nepagerės. 

„Nuo to, kad mes pakeisime Užimtumo įstatymą, paslaugų neatsiras. Jeigu žmonės pateks į darbo rinkai nepasirengusių žmonių sąrašą ir jų bus daug, tarkime, dešimtimis tūkstančių, tai nėra sistemos, kad galėtume teikti paslaugas tokiams dideliam kiekiui žmonių. Užimtumo tarnybos paslaugos tokiems žmonėms netinka. Savivaldybės niekada gyvenime negalvojo apie tokių paslaugų teikimą ir yra tik 30 savivaldybių, kurios turi atvejo vadybininkus, teikiančius šias paslaugas. Yra nevyriausybinės organizacijos, kurios tokias paslaugas teikia ir kurių rodikliai yra labai geri. Bet jos irgi ne visoje Lietuvoje. Daugelį metų tokios paslaugos net nebuvo plečiamos“, – pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. 

Pašnekovė sako, kad reikia atsikratyti idėjos, jog darbo rinkai nepasirengęs žmogus gali būti skubiai paturbintas ir iškart išsiųstas į Užimtumo tarnybą, kuri jau siūlys darbą: realybėje viskas vyksta labai vingiuotai, o ne linijiniu būdu. Su asmeniu dirbama, jam teikiamos paslaugos, bet tuo pat metu jam turi būti leidžiama trumpai pasibandyti kokioje nors darbo vietoje. 

„Nėra, kad pataisiau žmogų ir išsiunčiau dirbti. Kartais žmogus atrodo beviltiškas, bet nueina į praktiką ir pasirodo, kad visai gali dirbti. Tada jam nebereikia tiek daug paslaugų ar motyvavimo. O būna atvejų, kad siūlai ir viena, ir kita, bet žmogus įsidarbina, po kelių dienų vėl iškrenta. Socialinės paslaugos turi būti labai kompleksiškos, apimti kai kada ir šeimos narius, nes reikia palikti vaikus kažkur, reikia, kad kažkas prižiūrėtų namuose esantį neįgalų asmenį“, – sako A. Adomavičienė.  

Gairės:

Rašyti komentarą...
?
?
2021-11-17 12:16:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Grįžta jau ne sovietai , ne stalinizmas , o pati tikriausia vergovė !
Atsakyti
-5

B
Bira
2021-11-17 12:20:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ką daryti žmogui iš kaimo kai darbą siūlo už 30 km ir esi be mašinos,nevairuojantis?
Atsakyti
-5

S
Spiglys
2021-11-17 12:07:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Su 40 procentų alga, aš galiu, tik ateiti į darbą ir miegoti.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (164)
? ? 2021-11-17 12:16:24
Grįžta jau ne sovietai , ne stalinizmas , o pati tikriausia vergovė !
Atsakyti
-5
B Bira 2021-11-17 12:20:55
O ką daryti žmogui iš kaimo kai darbą siūlo už 30 km ir esi be mašinos,nevairuojantis?
Atsakyti
-5
S Spiglys 2021-11-17 12:07:06
Su 40 procentų alga, aš galiu, tik ateiti į darbą ir miegoti.
Atsakyti
-6
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų