Kaip švelniai pažadinti vaiką? Miego režimo atkūrimas po atostogų ir švenčių

Dėl to itin svarbu laiku pradėti formuoti aiškų ir stabilų miego režimą bei pasirūpinti švelniu, bet nuosekliu žadinimu. Tinkamai parinkti rytiniai įpročiai leidžia vaikams lengviau atsibusti, greičiau adaptuotis ir vėl atrasti pusiausvyrą tarp poilsio bei dienos veiklų. 

Grįžti prie režimo

Idealiomis aplinkybėmis vaiko, lankančio darželį ar mokyklą, dienos režimas ir namuose turi būti maksimaliai artimas mokymosi įstaigai, nes būtent režimas yra geros savijautos bei nuotaikos pagrindas. Būtent jis vaikystėje formuoja sąlyginius refleksus ir įpročius. Vaikai, kurių diena griežtai suplanuota, mažiau kenčia dėl pervargimo, streso, nervinio išsekimo. Be to, pagal grafiką gyvenantiems mažyliams geriau sekasi mokslai.

Tačiau po kelių šventinių dienų ar atostogų bet koks režimas dažniausia griūva kartu išderindamas ir vaiko vidinį biologinį laikrodį. Sutrikus miego ir būdravimo režimui vaiko neįmanoma rytais prikelti nei riksmais, nei įkalbinėjimais, nei papirkinėjimais. Kaip tuomet grąžinti atžalą į senąsias vėžes ir padaryti tai neskausmingai?

Palaipsniui ir iš anksto

Ištraukti vaiką aštuntą ryto iš lovos, prievarta išjudinti ir pradėti jam į burną kimšti košę. Paskui – kuo aktyvesni žaidimai, pasivaikščiojimas ir pokaičio miegas nuo pirmos iki trečios valandos. Trečią valandą lygiai taip pat išpurtyti vaiką iš patalų pagal tą pačią schemą ir vėl prievarta jį ten įgrūsti devintą valandą vakaro. Jei šis, paskutinis, etapas sekasi itin sunkiai, reikia kitą dieną neleisti miegoti pietų, bet suteikti galimybę vaikui išdarinėti viską, ko tik nori.

Po trijų parų tokio košmaro sistema paprastai vėl pradeda veikti.

Bet specialistai moko, kad grįžimas prie senojo dienos režimo turi būti sklandus ir laipsniškas. Ruošti vaiką „rūsčiai kasdienybei“ reikėtų pradėti iki švenčių ar atostogų pabaigos likus kelioms dienoms, kad jo organizmas spėtų adaptuotis prie būtinybės vėl laikytis griežtos tvarkos.  

Tokiomis aplinkybėmis itin svarbi tampa miego trukmė. Kaip jau žinote, vaikams norma yra 10 valandų. Tačiau pastebėta, kad šviesiuoju metų laiku vaikai miega valanda trumpiau. Tad nedideli miego trukmės svyravimai yra visiškai natūralus dalykas, jei tik tai neatsiliepia mažylio savijautai ir nuotaikai.

Nemokšiško žadinimo iškankinti

Daugelis tėvų vaikus ne tik žadina, bet ir migdo ne taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, dauguma tėvų šventai tiki, kad jau jų vaiko tai tikrai niekas neprivers miegoti pietų. Kelis kartus patys pabandę jį paguldyti į lovą vidurdienį ir patyrę visišką nesėkmę, tėvai galiausiai visiškai numoja ranka į pokaičio miegą.

Tačiau dienos miegas nepaprastai svarbus visaverčiam ir harmoningam vaiko vystymuisi – tiek emociniam, tiek ir fiziologiniam. Todėl jūsų, kaip tėvų, pareiga yra organizuoti savo atžalai tokį aktyvų laiko leidimą, kad vaikas kaip reikiant pavargtų ir užmigtų vos galvytę ant pagalvės padėjęs.

Jeigu, nepaisant visų pastangų, įtikinti vaiką atsigulti pogulio nepavyko, vakare turėtumėte nusiųsti jį į lovą pusantros dviem valandom anksčiau.

Bet svarbiausia, išmokite suprasti savo mieguistus vaikus. Miegant sulėtėja visų vidaus organų veikla – taip pat ir galvos smegenų. Tad nubusti per akimirksnį vaikui nepavyktų net labai norint. Nubusti, dėmesiui sutelkti reikalingas tam tikras laikas. Štai kodėl specialistai ir sako: žadinti vaikus rytais yra atskiras mokslas.

Tam, kad nubudimas taptų maloniu procesu, o vaikas iš lovelės išsiropštų visada geros nuotaikos, reikalinga išmani metodika.

Rytais mamos ir tėčiai privalo laikytis griežto grafiko, kad spėtų ir pusryčius patiekti, ir vaiką aprengti, ir patys dar į darbą susiruošti. Todėl vaiko atsisakymas šokti iš patalo tą pačią akimirką, kai buvo liepta, ir klusniai vykdyti visus nurodymus, gali išvesti iš pusiausvyros net kantriausius tėvus. Tad, kam slėpti, retkarčiais tėvai ir balsą pakelia, ir jėga iš lovos juos ištempia.

Bet supraskite, kad ašaros ir nuoširdi nuoskauda yra natūrali vaiko reakcija, kai, pramerkęs akis, jis vietoj mylinčios besišypsančios mamos pamato susinervinusią furiją. Galiausiai visi šeimos nariai rytą namus palieka sudirgę, bjaurios nuotaikos, nelaimingi ir jausdami užslėptą kaltę vienas prieš kitą.

Nubudimo taisyklės

Svarbiausia yra švelnumas ir jokios prievartos. Nederėtų įsiveržti į vaiko kambarį it viesului su šauksmais. Į miegamąjį įeikite tyliai, truputį po jį pavaikščiokite, kad mažylis per miegus pajustų, jog jis nebėra vienas patalpoje.

Jei už lango vis dar tamsu, užteks įjungti švelnią naktinę lemputę. Jeigu mėgstate keltis su muzika, geriau rinktis lėta ir ramią melodiją. Tam puikiai tiks ir natūralūs gamtos garsai.

Ko išvis visomis aplinkybėmis reikėtų vengti, tai traukti nuo vaiko antklodę ar pagalvę, purtyti už rankų, kojų (jau nekalbant apie veidp šlakstymą vandeniu). Prisėskite ant lovos krašto, švelniai paglostykite ranką ar pėdą. Mamos ar tėčio balsas negali būti ne tik kad šiurkštus, bet net pernelyg garsus. Tyliai pradėkite pasakoti mažyliui, kad saulutė jau nubudo, už lango paukšteliai čiulba, taigi ir jam atėjo metas keltis. Tada suteikite vaikui truputį laiko pasirąžyti ir psichologiškai pasiruošti nubusti.

Pirmasis dalykas, kurį rytais turėtų pamatyti mažylis pramerkęs akis, – bet koks geltonos spalvos daiktas. Manoma, kad ši spalva teigiamai veikia organizmo energijos atsargas.

Savo mažylio „baterijai“ įkrauti galite naudoti kad ir geltonos spalvos pliušinį žaislą. Kai kurie ekspertai pataria šalia vaiko lovelės laikyti dubenį su citrusiniais vaisiais. Mat ryškios sodrios spalvos skatina malonumo hormonų endorfinų išsiskyrimą.  

Puikiai nuteikia ir bendri rytiniai užsiėmimai. Paprašykite savo atžalos, pavyzdžiui, padėti padengti pusryčių stalą: sukelti nešvarius indus į plautuvę, sudėti produktus atgal į šaldytuvą ir panašiai. Maži vaikai dievina padėti suaugusiesiems – nepamirškite to.

Jokių staigių judesių

Labiausiai paplitusi klaida, kurią daro daug tėvų, – vaikų pabudimui jie skiria per mažai laiko. Iš pradžių jiems gaila trikdyti mažylio miegą, o kai jau nelieka kitos išeities, be ceremonijų tempia jį iš šiltos lovos ir reikalauja greitai, sočiai pavalgyti, ir žvaliu žingsneliu keliauti į darželį, nes tėvai per juos vėluoja į darbą.

Specialistai aiškina, kad nuo vaiko prabudimo iki tikro kėlimosi turėtų praeiti ne mažiau kaip 5–10 minučių.

Visi gerai žinome, kad jeigu iš ryto išlipsime iš lovos „ne ta koja“, visa diena bus nei šiokia, nei tokia. Tik ne visi žinome, jog tas pats dėsnis galioja ir mūsų mažiesiems – ir gal net labiau nei suaugusiesiems.