Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 7 nedarbo mėnesio asmuo turės priimti bet kokį darbą, nesvarbu, koks jo išsilavinimas ar patirtis. Net ir už minimumą. Dukart per pusę metų atsisakius siūlomo darbo, žmogus bus braukiamas iš bedarbių sąrašų: tai yra, neteks sveikatos draudimo, mokės už gydymą ir praras nedarbo išmokas, jei jos priklauso pagal įstatymus.

Bet tuo stebisi tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai: kai darbuotojai dirba, jie moka įmokas ir įstatymas jiems leidžia nedarbo socialinio draudimo išmokas gauti iki 9 mėnesių. Ne visi tokia galimybe pasinaudoja, bet naujausi valdžios planai grasina ją atimti.

„Tai yra draudiminis laikotarpis. Tai palikime šituos žmones šiuo laikotarpiu. Žinoma, siūlykime jiems darbus pagal jų kvalifikaciją, bet ne už 60 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet bent jau už 80 proc. Truputį gerbkime savo žmones. Kodėl žmogus, gavęs 1000 eurų, turėtų eiti dirbti už 600 eurų? Jis ir savo įsipareigojimus tikriausiai dėliojo pagal 1000 eurų“, – Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Gabrielė Maldutytė.

REKLAMA
REKLAMA

Įdarbins net ir už 40 proc. mažesnį atlyginimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išsikėlė tikslą atskirti dirbti norinčius bedarbius ir piktnaudžiautojus, kurie dirbti nenori ir negali. Dirbti norintieji ir galintieji, pagal naujausius siūlymus, turėtų būti visaip skatinami kuo mikliau palikti bedarbių gretas – turėtų arba įsidarbinti, arba būtų išbraukiami iš bedarbių sąrašų, jeigu dukart per pusę metų atsisakytų siūlomo tinkamo darbo arba pažeistų atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.

Šiuo atveju svarbiausia tai, kaip valdžia supranta tinkamą darbą. Taigi pirmus 6 mėnesius, kai žmogus nedirba, jis negalėtų dukart atsisakyti darbo pasiūlymo, kuris jam tiktų pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir buvusią darbo patirtį, nors būtų siūloma tik 60 proc. dydžio alga, kurią tas žmogus paskutinius tris mėnesius gavo sename darbe. Tik tiek, kad siūlomas atlyginimas negalėtų būti mažesnis nei minimalus.

REKLAMA
REKLAMA

Kitaip tariant, Užimtumo tarnyba parinks darbo pasiūlymą pagal žmogaus išsilavinimą ir buvusią patirtį, atsižvelgs, kad vykimui į darbą ir iš darbo nereikėtų gaišti daugiau nei dviejų valandų per dieną, kad darbas tiktų pagal sveikatą ir kad išlaidos kelionei nekainuotų daugiau nei 15 proc. atlyginimo, bet neleis daugiau nei vieną kartą atsisakyti pasiūlymo, nors alga bus net 40 proc. mažesnė nei buvusiame darbe.

Dar daugiau – nuo 7 mėnesio bedarbis, nenorėdamas skristi iš Užimtumo tarnybos sąrašų, turės sutikti su bet kokiu darbo pasiūlymu, net jei jis neatitiks kvalifikacijos, išsilavinimo ar buvusios darbo patirties bei bus apmokamas tik minimaliu atlyginimu. Bus atsižvelgiama tik į sveikatą, kad kelionės į darbą neužimtų daugiau nei dviejų valandų ir kad kelionių kaina neviršytų 15 proc. atlyginimo.

REKLAMA
REKLAMA

Išbraukus žmogų iš bedarbių sąrašo dėl to, kad jis atsisakė tinkamo darbo arba pažeidė savarankiško darbo paieškos tvarką, toks asmuo netektų nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri priklauso visiems, mokėjusiems įmokas, ir prarastų nemokamą sveikatos draudimą, taigi eidamas net pas šeimos gydytoją turėtų susimokėti.

Bedarbiai iš bedarbių gretų būtų greičiau išbraukiami ir įtarus, kad dirba šešėlyje. Jei tik gaunama valstybės institucijų informacija apie nelegalias pajamas, toks žmogus būtų šalinamas iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašų. Ministerija pripažįsta, kad nelegaliai dirbti kartais skatina skolos antstoliams, todėl Užimtumo tarnyba ketina netgi konsultuoti skolininkus, kaip tvarkytis su antstoliais. 

Pasiūlymu stebisi net verslas

Jei dėl šešėlyje dirbančių asmenų išbraukimo iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašų sutinka daugiau ar mažiau visi, tai dėl nedarbo išmoką gaunančių žmonių spirginimo kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, kad ir už mažesnį atlyginimą, nuomonės labai išsiskyrė, o ministerijai prieštarauti ėmė ne tik profesinės sąjungos, bet ir darbdaviai.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog Lietuva neturėtų būti pigios darbo jėgos šalimi, tačiau noras trūks plyš įdarbinti žmones, kad ir už 60 proc. buvusio atlyginimo, tarsi lemia judėjimą priešinga kryptimi. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas pristatydamas siūlymus pats pažymėjo, kad lietuviai per metus dirba maždaug 100 valandų daugiau nei 35 išsivysčiusių šalių vidurkis, bet darbo užmokesčio kaštai už valandą darbuotojui tris kartus mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Mažiau už valandą nei Lietuvoje mokama tik Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje. 

„Susidaro vaizdas, kad šis įstatymo projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai diirbtų dar daugiau ir už mažiau“, – sako I. Ruginienė. 

Ji pažymėjo, kad vidutinis darbo paieškų laikotarpis yra apie metai, ypač sunku rasti darbą buvo pandemijos laikotarpiu, nes vyravo didelis netikrumas, verslas stabdė plėtrą. 

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį pažymėjo, kad grasinimas išbraukti bedarbius iš Užimtumo tarnybos sąrašų, jei per 6 mėnesius dukart nesutinka priimti darbo pasiūlymo už 60 proc. buvusios algos, realiai atima galimybę pasinaudoti nedarbo draudimo išmokomis, kurios priklauso 9 mėnesius.

„Jeigu žmogus, būdamas darbuotoju, moka draudimo įmokas, ir prarastų darbą, tai jam priklauso 9 mėnesių išmoka. Tai dabar kaltinti žmogų, kad jis pasinaudoja savo draudimo išmoka, nėra teisinga“, – sako A. Romanovskis.

„Sakyti, kad tu moki draudimą, bet mes viską darysime, kad tu tuo draudimu negalėtum pasinaudoti, nėra teisinga. Ypatingai žmonėms, kurie uždirba daug. Iš principo, jeigu žmogus yra aukštos kvalifikacijos, daug uždirba ir jūs jam pasiūlote darbą ne tai, kad gerokai mažiau apmokamą, bet ir žemesnės kvalifikacijos, tai natūralu, kad jis per 6 mėnesius gali nesutikti ir nepriimti to pasiūlymo“, – pridūrė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas mano, kad aukštesnių atlyginimų gavėjai, kurie turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas, paprastai per šešis mėnesius susiranda darbą, todėl bėdų kilti neturėtų.

Bet į tai dėmesį atkreipė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė A.G. Maldutytė. Pasak jos, Lietuvoje nedarbo draudimo išmoka darbo netekusiam arba iš jo išėjusiam žmogui ilgiausiai mokama 9 mėnesius, vadinasi, tiek ir turėtų trukti saugus laikotarpis, kai išmoką gaunančiam žmogui nėra grasinama, kad jis bus išmestas iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašų arba kad jam bus siūlomas bet koks darbas, kad ir už minimumą.

„Tai yra draudiminis laikotarpis. Tai palikime šituos žmones šiuo laikotarpiu. Žinoma, siūlykime jiems darbus pagal jų kvalifikaciją, bet ne už 60 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet bent jau už 80 proc. Truputį gerbkime savo žmones. Kodėl žmogus, gavęs 1000 eurų, turėtų eiti dirbti už 600 eurų? Jis ir savo įsipareigojimus tikriausiai dėliojo pagal 1000 eurų. Kol jis yra draustas, jam tas laikotarpis turi būti saugus, jis turi galėti išbūti ir atrasti tą savo poziciją. Nes ne vien pinigai kitą kartą lemia, lemia ir darbdavio įvaizdis, visokie gandai, kaip darbdavys elgiasi su darbuotojais. Aš gal pas kažkurį darbdavį irgi nenorėčiau dirbti. Visokių žmonių yra. Ir tas 60 proc. man atrodo per žema riba, ypač tuo laikotarpiu, kai žmogus yra draustas, nes juk draudžiasi visą gyvenimą“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė A.G. Maldutytė.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas pažymi, kad geresnio darbo geriau ieškoti tuomet, kai žmogus dirba kad ir mažiau apmokamą darbą nei būnant Užimtumo tarnyboje.

„Turėkime omeny, kad mes kalbame ne apie žmones, kurie dirba, o apie žmones, kurie jau nedirba. Tai reiškia, kad jie neturi jokių darbinių pajamų ir tai vis tiek būtų didesnės pajamos nei jie turi tuo metu, bet mes žiūrime, už kiek žmogus dirbo anksčiau. Šiuo atveju manome, bet kokie tyrimai ir studijos parodys, kad dirbti pagal kvalifikaciją net ir už mažesnį atlyginimą yra naudingiau nei nedirbti. Jeigu žmogui randame darbą, kuris atitinka jo patirtį ir kvalifikaciją, net jeigu atlyginimas mažesnis nei ankstesniame darbe, yra naudingiau priimti šitą darbą ir jau dirbant, gaunant atlyginimą ieškotis darbo už aukštesnį atlyginimą“, - Trišalės tarybos posėdyje teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Bus du bedarbių sąrašai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešai pristatė užimtumo sistemos pertvarką. Pagrindine užduotimi ministerija išsikėlė darbo ieškančių žmonių ir dirbti nepasirengusių asmenų atsijojimą į du skirtingus sąrašus.

Pirmiesiems užimtumo specialistai galėtų sėkmingai teikti pasiūlymus, nors tai, ką siūlo Užimtumo tarnyba, gero atlyginimo nežada. Pusė darbo vietų, kurias teikia Užimtumo tarnyba, gali garantuoti tik 560 eurų „į rankas“ per mėnesį. Be to, kaip visuomet, ieškoma labai daug tolimųjų reisų vairuotojų. 

REKLAMA
REKLAMA

Kiti žmonės būtų išskirti į atskirą sąrašą ir įgytų nedirbančio darbo rinkai nepasirengusio asmens statusą. Realiame gyvenime nedirbančio ir darbo rinkai nepasirengusio asmens statusas reikštų, kad niekas tokiam žmogui nesiūlytų darbo pasiūlymų, jam nereiktų jų atsisakinėti, bet savivaldybėse būtų teikiamos paslaugos, kurių tokiam asmeniui reikia: galbūt tai būtų gydymasis dėl priklausomybės, galbūt kitos paslaugos.

Tiesa, ne visos savivaldybės yra sėkmingai išvysčiusios paslaugas gyventojams, todėl gali nutikti taip, kad toks žmogus pateks į niekur ir toliau sėkmingai vegetuos. Kitose savivaldybėse kiekvienas bedarbis yra „matomas“ ir jam padedama. Bet tokie žmonės vis tiek bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl galės nemokamai lankytis pas gydytojus. Palikti sveikatos draudimą šiems žmonėms nutarta įvertinus, kad neturėdami pajamų jie gali prikaupti skolų „Sodrai“, o tai niekaip nepadidins noro legaliai įsidarbinti. 

Atskyrusi nedirbančius ir darbui nepasirengusius žmones nuo pasirengusiųjų dirbti valdžia statistiškai sumažins registruotą nedarbą, o Užimtumo tarnybos specialistai nebesikamuos siūlydami darbą žmonėms, kurie nėra pajėgūs pasiūlymo priimti. Taigi galbūt sumažės jų darbo krūvis, o idealiu atveju – pakils paslaugos kokybė.

Gairės:

Rašyti komentarą...
K
Kutvėlų vyriausybė
2021-11-22 19:27:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
bando baudžiavą atgaivinti?
Atsakyti
-6

L
Lietuvis
2021-11-22 19:34:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo,matau kad reikia emigruoti kuo greičiau.
Atsakyti
-9

M
Marija
2021-11-22 20:08:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ar valdžia prižiūrės mano vaikus kol aš dirbsiu?! Turiu darbo patirties bet eisiu iš darbo.... per šį rudenį dėl vaikų ligų darbe buvau vos kelios savaitės..... tai kokia nauda eiti į darba jei dirbti negali.... valdžia privalo atsižvelgti į mamas... ne visos uždirba tiek kad sergančiam vaikui samdyti auklę, o galų gale ta auklė ligoninėje negulės su vaiku ir pas gyditojus nenuves..... Vėjai ..
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (114)
K Kutvėlų vyriausybė 2021-11-22 19:27:11
bando baudžiavą atgaivinti?
Atsakyti
-6
L Lietuvis 2021-11-22 19:34:07
Jo,matau kad reikia emigruoti kuo greičiau.
Atsakyti
-9
M Marija 2021-11-22 20:08:45
O ar valdžia prižiūrės mano vaikus kol aš dirbsiu?! Turiu darbo patirties bet eisiu iš darbo.... per šį rudenį dėl vaikų ligų darbe buvau vos kelios savaitės..... tai kokia nauda eiti į darba jei dirbti negali.... valdžia privalo atsižvelgti į mamas... ne visos uždirba tiek kad sergančiam vaikui samdyti auklę, o galų gale ta auklė ligoninėje negulės su vaiku ir pas gyditojus nenuves..... Vėjai ..
Atsakyti
-6
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų