Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

„Projekto svarstymas vyksta ypatingai nesaugiu, įtemptu laiku, kai diskusijos, susijusios su žvalgybos veiklos kontrolės būtinybe, gali paskatinti visuomenės, tarptautinių partnerių nepagrįstas abejones mūsų žvalgybos institucijoms. Turėdamos priešiškų tikslų tokia situacija gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos“, – mano G. Nausėdos patarėjas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas ir buvęs laikinasis Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Gediminas Grina irgi svarstė panašiai: jei atstovautų Rusijos pusei, džiaugtųsi dėl kuriamos Žvalgybos kontrolierių įstaigos. Jis prognozuoja, jog ilgainiui partneriai ims nebepasitikėti Lietuvos žvalgyba, nebesidalins informacija ir mūsų struktūros taps butaforija „kaip ir pusė Europos žvalgybų“.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš Rusijos vietoje, labai apsidžiaugčiau, kai bus paskirtas tas žmogus“, – teigė pašnekovas.

Grina: tai sena konservatorių fantazija

Visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimui Seimas yra pritaręs po svarstymo, todėl iki idėjos tapimo kūnu beliko vienas balsavimas parlamente. O tuomet prezidentas Gitanas Nausėda svarstys, ar įstatymą vetuoti, ar sutikti su juo. Parlamente praktiškai neabejojama, kad šalies vadovas įstatymą vetuos, todėl valdantiesiems tektų surinkti ne mažiau nei 71 balsą, norint veto atmesti.

Tačiau egzistuoja visiškai reali tikimybė, kad Seimas prezidentą nurungs, nes pagrindinis Žvalgybos kontrolierių įstaigos apologetas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sugebėjo suvienyti iš esmės visus politikus iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Dauguma politikų iš kitų komitetų nėra susipažinę su pagrindinėmis nacionalinio saugumo problemomis ir sprendimo būdais, todėl balsuodami paprastai klauso kolegų, kurie tai išmano arba teigia išmanantys.

REKLAMA
REKLAMA

Buvęs Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas G. Grina teigia, jog uždėti žvalgybai apynasrį yra sena konservatorių svajonė dar nuo tų laikų, kai nacionalinio saugumo srityje dominavo dabartinė europarlamentarė Rasa Juknevičienė. „Prieš dešimt metų šį dalyką kėlė R. Juknevičienė, todėl ir sakau, kad čia yra sena Tėvynės sąjungos fantazija“, –  pažymi G. Grina.  

Politinės įtakos žvalgybą prižiūrintiems kontrolieriams baiminasi ir prezidento patarėjas D. Kuliešius, nors pats idėjos autorius L. Kasčiūnas Žvalgybos kontrolierių įstaigą, jei ji būtų įkurta, vadina ugniasiene tarp politikų ir žvalgybos.

Daugiausia baimių dėl politinės įtakos kelia dviejų kontrolierių skyrimo tvarka. Pagal šiuo metu sutartą projektą abu kontrolierius Seimo pirmininko teikimu skirtų visas Seimas – bet tik pritarus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Žmogaus teisių komitetui. Komitetų dalyvavimas skiriant ombudsmeną išties naujas reiškinys. Suburti daugumą komitete nėra sudėtinga, taip būtų galima lengvai užkirsti kelią į pareigas nepatinkantiems asmenims. Juolab, kad dauguma komitetų posėdžių, kurie nėra slapti, vyksta Seimo nariams virtualiai „lakstant“ po įvairias konferencijas, kur reikia tarti pasveikinimo žodžius.

REKLAMA
REKLAMA

„Projekte matome nuostatas, kurios kelia abejonių dėl žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumo, kurios sudaro prielaidas politinei įtakai. Abejonių kelia kontrolierių skyrimo ir įgaliojimų nutraukimo procedūros ir pagrindai, sąsajos su Seimo komitetais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad trūksta aiškumo dėl plačių įgaliojimų, įskaitant ir teisę sužinoti įslaptintą informaciją, įgyvendinimo ir naudojimo. Galimos politinės įtakos regimybė, informacijos praradimo, netinkamo paviešinimo tikimybė griautų Lietuvos visuomenės ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą Lietuvos žvalgybos institucijomis, tuo pačiu silpnintų nacionalinio saugumo pajėgumus, neprisidėtų prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos“, – sako D. Kuliešius.

Kurs naują įstaigą, kai galima sustiprinti esamą

Prezidento patarėjas D. Kuliešius apskritai teigia labai abejojantis atskiros ir tik žvalgybos kontrolei skirtos institucijos sukūrimu bei pasigendantis argumentų, kas kontrolės sistemoje neveikia dabar, kad reikia kurti visiškai naują struktūrą. Visiškai tokią pat išvadą buvo padariusi speciali buvusio premjero Sauliaus Skvernelio laikais suburta darbo grupė, pasiūliusi suteikti papildomus įgaliojimus Seimo kontrolierių įstaigai ir atsisakiusi minties kurti naujas įstaigas.

REKLAMA
REKLAMA

„Neaišku, kodėl geresnės žmogaus teisių apsaugos nebūtų galima pasiekti vertinant kitas galimas sprendimų alternatyvas, pavyzdžiui, atitinkamai koreguojant su Seimo kontrolierių veikla susijusį įstatyminį reglamentavimą“, – sako D. Kuliešius.

Šiuo metu Lietuvoje, jeigu kyla įtarimų dėl neteisėtos žvalgybos institucijų veiklos, tyrimus atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet žmonių skundus tiria Seimo kontrolierių įstaiga. Norint įkurti naują instituciją, reikės susiaurinti Seimo kontrolierių įstaigos galias, o tai gali tapti pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą, mat ši įstaiga ir jos funkcijos apibrėžtos pagrindiniame šalies įstatyme. Tai pastebi ir prezidento patarėjas D. Kuliešius.

Per dešimt metų Seimo kontrolierių įstaiga yra sulaukusi iš viso 16 skundų dėl žvalgybos pareigūnų ar kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų veiklos, bet grynai dėl žvalgybos pareigūnų buvo pateikti 2 skundai.

REKLAMA
REKLAMA

„Vienas iš dviejų buvo Seimo kontrolieriaus tyrimas dėl „MG Baltic“. Aš tikrai labai nuodugniai tą tyrimą skaičiau, net ir užjuodintas vietas, bei manau, kad tas tyrimas buvo labai gerai padarytas. Kas paskui kokias išvadas pasidaro, čia jau kitas dalykas, bet tyrimas tikrai buvo gerai padarytas“, – teigia G. Grina.

G. Grina pasakoja iš pradžių į mintį apie naują instituciją žiūrėjęs neutraliai – gal kaip į beprasmišką, bet nebūtinai žalingą dalyką. Tačiau šiuo metu jo nuomonė apie kuriamą naująją Žvalgybos kontrolierių įstaigą kinta į blogąją pusę: „Žinant mūsų politinę aplinką, tai nieko gero nenusimato. Užtenka, kas vyksta su Valstybės saugumo departamento direktoriais, tai nesunku įsivaizduoti, kad vyks su kontrolieriumi“.

Paklaustas, kas gi vyksta su direktoriais ir kas gali nutikti su kontrolieriais, G. Grina išplėtė savo mintį: „Valstybės saugumo departamentas vis dar neišlipa iš politinės veiklos. Geriausiai tą parodo, kad politikai labai mėgsta kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, ieškoti kliauzų prieš politinius priešininkus, nors departamentas užsiėmęs visiškai kitais darbais ir dalyvauti politinėse nesąmonėse neturi kada. Bet, deja, realybėje taip yra“.

REKLAMA
REKLAMA

G. Grina neabejoja, kad plačios žvalgybos kontrolierių teisės gauti informaciją lems, jog užsienio partneriai nebepasitikės Lietuvos žvalgybos tarnybomis, nes baiminsis informacijos nutekėjimo.

Pagal sumanymą žvalgybos kontrolieriai išties turėtų labai plačias galimybes susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai bus būtina pareigoms atlikti, bet jokiu būdu negalėtų sužinoti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybės bei gauti užsienio partnerių informacijos. Bet G. Grinos nuomone, pastaroji nuostata, kad kontrolierius negalės prieiti prie užsienio partnerių duomenų, neapsaugos nuo nepasitikėjimo, nes pasitikėjimas kyla ne iš teisės aktų, o iš emocijos.

„Žvalgybos tarnybos bendrauja pasitikėjmo principu. Kadangi mes esame maži, mus mūsų partneriai prašukuoja iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Jeigu jie matys, kad čia pas mus visi, kas netingi, gali tą tarnybą kontroliuoti, kas su mumis norės bendradarbiauti? Tiesiog užsienio partneriai nieko neduos, nes nepasitikės“, – mano pašnekovas.  

REKLAMA
REKLAMA

Be to, pasak pašnekovo, Lietuvos žvalgybos institucijos dirbs ne užkardydamos priešo veiksmus, o įtikinėdamos, kad nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių principų.

„Kartais juokaujama, kad kiekvienas politikas labai žiūri, ar tik jo neseka. Tai įsivaizduokit, atsiranda nauja institucija ir ji atsakinės į tokius įtarimus, nes koks nors politikas atsibus iš ryto ir jam pasirodys, jog departamentas jį seka. Jis parašys raštą ombudsmenui ir ombudsmenas iškart kitą raštą į Valstybės saugumo departamentą, ar jūs kartais nesekat to politiko“, – teigia G. Grina.

Kainuos iki 295 tūkst. eurų per metus

Pagal šiuo metu Seime aptartą įstatymo projektą, būtų steigiama visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga su 2 kontrolieriais. Iš pradžių norėta turėti vieną kontrolierių ir vieną pavaduotoją, bet buvo susizgribta, kad pagal keliamus reikalavimus pavaduotojas nelabai skirsis nuo kontrolieriaus, todėl apsistota ties 2 kontrolieriais, kurie galėtų vienas kitą pavaduoti.

REKLAMA
REKLAMA

Iš dokumentų matyti, kad naują įstaigą sudaryti galėtų 2 kontrolieriai ir 5 darbuotojai. Naujos įstaigos išlaikymas, pirminiais duomenimis, galėtų kainuoti iki 295 tūkst. eurų per metus.

Abu kontrolierius penkerių metų kadencijai skirtų Seimas kandidatūrą pateikus Seimo pirmininkui ir jeigu pritartų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas.

Kontrolieriumi galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau nei 10 metų patirties vykdant su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusią veiklą. Kontrolierius taip pat turės gauti leidimą susipažinti su aukščiausio slaptumo informacija, į šias pareigas negalės pretenduoti žmogus, kuris iki skyrimo dienos 5 metus ėjo bet kokias valstybės politiko pareigas.

Žvalgybos kontrolieriai pagal sumanymą turėtų prižiūrėti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Iš esmės žvalgybos kontrolieriai turėtų labai plačias galimybes susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai bus būtina pareigoms atlikti, išskyrus negalėtų jokiu būdu sužinoti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybės bei gauti užsienio partnerių informacijos.

REKLAMA
REKLAMA

Į žvalgybos kontrolierius su skundais ir pranešimais dėl nederamos žvalgybos pareigūnų ar institucijų veiklos galėtų kreiptis paprasti piliečiai bei patys žvalgybos pareigūnai, tyrimus kontrolieriai galėtų atlikti ir savo iniciatyva, būtų tiriami ir Seimo narių, kitų institucijų ar pareigūnų perduoti skundai, jeigu tik jie atitiktų reikalavimus.

Lietuvoje žvalgybos institucijos yra dvi – Valstybės saugumo departamentas, užsiimantis civiline žvalgyba ir kontržvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, tai yra karinė žvalgyba ir kontržvalgyba, veikianti po Krašto apsaugos ministerijos sparnu.

Tačiau politikai iš tiesų siekia pažaboti ne visas žvalgybos institucijas, nes karinė žvalgyba jiems mažai rūpi, bet Valstybės saugumo departamentą. Viena vertus, departamentas išties yra gana nepriklausomas, nes departamento direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas, pavaduotojus – direktoriaus teikimu irgi prezidentas. Taigi atskaitomybė yra dviguba – prezidentui bei Seimui. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus ir pavaduotojų skyrimas grynai priklauso nuo krašto apsaugos ministro.

REKLAMA
REKLAMA

Antra vertus, tai yra tam tikras politinis ping-pongas. Prezidentas G. Nausėda, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu, prieš dvejus metus pasiūlė šiek tiek praplėsti žvalgybos institucijų galias.

Šalies vadovo pasiūlytose Žvalgybos įstatymo pataisose buvo sutvarkyti kai kurie žvalgybos pareigūnų darbo, socialinių garantijų aspektai, bet taip pat atsirado siūlymas leisti žvalgybos institucijoms be teismo leidimo gauti iš bankų informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas, mokėjimo kortelių panaudojimą, iškviesti žmones į prevencinius pokalbius, leisti žvalgybos pareigūnams tikrinti asmenų dokumentus, jeigu to reikia, ne tik naudoti, bet ir gaminti priedangai reikalingus dokumentus.

Anuomet, kai projektas buvo pasiūlytas, daugiausia dėmesio sulaukė leidimas iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kuriame žmogui būtų paaiškinama situacija, jeigu jį bandoma įtraukti į valstybei priešišką veiklą. Šitoks pokalbis žmogui, beįsitraukiančiam į šnipų žaidimus, galėtų būti paskata nutraukti savo veiklą, suprasti, kad jis yra „matomas“. Panašūs pokalbiai natūraliai vyksta ir dabar, jeigu asmuo sutinka išklausyti, bet jie nėra privalomi.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas argumentuoja, jog žvalgybos kontrolierių reikia tam, kad būtų sustiprinta žvalgybos institucijų kontrolė, nes ateityje svarstoma sustiprinti ir galias.

Trečia vertus, Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimas gali būti suprantamas ir kaip „pranešėjo skandalo“ pasekmė. Kaip žinoma, 2019 metais į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką kreipėsi dabar jau buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris pateikė duomenis, kad vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones, diplomatą Vygaudą Ušacką.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis portalo 15min.lt studijoje yra sakęs, kad aiškinantis nedraugiškų valstybių įtaką rinkimams Lietuvoje buvo tikrinamos visų kandidatų komandos, V. Ušacko bendražygiai kviesti prevencinių pokalbių, tačiau jis kategoriškai neigė, kad kas nors galėjo būti sekamas.

Tačiau politikai tai suvokė kaip didžiulę problemą: esą žvalgybos tarnybos, o konkrečiai Valstybės saugumo departamentas, yra praktiškai nekontroliuojamos.


Rašyti komentarą...
B
Baltarusija puikiai gyveno
2021-12-02 07:11:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol mes su savo intrigom neistumem į Rusijos glėbį . Tai kam dirba neva laisvės siekejai ??
Atsakyti
-1

J
Jau
2021-12-02 07:27:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įstūmėm. Rusija mums turėtų padėkoti
Atsakyti
0

B
Bim bam
2021-12-02 09:11:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koncervai, landsbergis , laisves partija , ateis karma ir mirs jie visi nuo maro , tada skelpsim dar viena nepriklausomybes diena
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
Kol mes su savo intrigom neistumem į Rusijos glėbį . Tai kam dirba neva laisvės siekejai ??
Įstūmėm. Rusija mums turėtų padėkoti
Koncervai, landsbergis , laisves partija , ateis karma ir mirs jie visi nuo maro , tada skelpsim dar viena nepriklausomybes diena
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų