žvalgyba

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas planavo susitikti su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u per jo rugpjūčio 25 d. vizitą Maskvoje, tačiau sužinojęs kelionės tikslą susitikimą atšaukė, nepriklausomam Rusijos tiriamosios žurnalistikos leidiniui „Agentstvo“ teigė Kremliui artimas šaltinis. Šaltinio teigimu, J. Ratcliffe'as paragino Rusijos vadovybę kuo greičiau susitarti dėl karo su Ukraina pabaigos.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino esminę šalies žvalgybos tarnybų pertvarką, kurią įgyvendinus joms bus suteikti nauji plataus masto įgaliojimai vykdyti slaptąsias operacijas ir imtis veiksmų prieš užsienio grėsmes. Vidaus reikalų ministras Alexanderas Dobrindtas paskelbė apie „naują erą“, atsiveriančią Vokietijos slaptosioms tarnyboms, kurių veikla iki šiol buvo daugiausia sutelkta į žvalgybos informacijos rinkimą.

Lenkijos žvalgyba užima devintą vietą Europoje, praneša Prancūzijos žiniasklaida. Šis reitingas, kuriame buvo vertinamos tiek civilinės, tiek karinės žvalgybos tarnybos 21 Europos šalyje, buvo parengtas pasikonsultavus su 60 žvalgybos ekspertų iš 25 skirtingų šalių. Lenkijai užimant devintą vietą, jos žvalgybos tinklas lenkia tokius regiono kaimynus kaip Rumunija ir Čekija, o tai sustiprina didėjančią Varšuvos svarbą Europos saugumo srityje.

Latvijos gynybos sektorius kol kas neaptiko jokių požymių, kad galėtų būti rengiami išpuoliai prieš konkrečius kritinės infrastruktūros objektus Latvijoje, šiandien Latvijos radijui pasakė Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga sako neplanuojanti tyrimo dėl prieš du dešimtmečius Lietuvoje galbūt veikusio Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo, bet žada inicijuoti tarpinstitucinį dialogą. „Žvalgybos kontrolieriai vertina, kad šiuo metu nėra paaiškėjusių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jiems inicijuoti tyrimą“, – BNS pateiktame komentare nurodė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vyresnysis patarėjas Justas Gaidys.

Seimas antradienį ketina apsispręsti dėl Vytauto Valentinavičiaus kandidatūros į žvalgybos kontrolierius. Seimo pirmininkas Juozas Olekas praėjusį ketvirtadienį parlamentui pristatė V. Valentinavičiaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius.  Jo kandidatūrai pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tiesa, konservatorė Ingrida Šimonytė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas parlamente Vytautas Sinica balsuodami susilaikė.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus sako tęsiantis patikrinimą dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vidaus saugumo ir mobingo prevencijos po to, kai dėl galimų darbuotojų teisių pažeidimų pernai buvo nušalintas AOTD vadas Elegijus Paulavičius.

Latvijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MIDD) metiniame grėsmių vertinime ir 2025 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad karo atveju Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų užduotis būtų pristabdyti priešininkus, kol bus dislokuotos pagrindinės Rusijos pajėgos. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų organizavimas ir mokymas pirmiausia orientuoti į gebėjimą užtikrinti savo šalies gynybą.

Europos Komisija, atsižvelgdama į dabartinę geopolitinę padėtį, svarsto galimybę įsteigti savo žvalgybos padalinį, sakė už viešąjį administravimą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.

Kinija neplanuoja kitais metais įsiveržti į Taivaną, o kontrolę savivaldžioje saloje siekia perimti nenaudodama jėgos, teigiama trečiadienį paskelbtoje metinėje JAV žvalgybos ataskaitoje. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą grasino panaudoti jėgą salos kontrolei perimti, pastaraisiais metais didindamas karinį spaudimą ir rengdamas pratybas aplink salą.

Žvalgybos institucijoms pažymint, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, jos atstovai teigia, kad šis ryšys yra kanoninis. Kartu Bažnyčios atstovai tikina, kad per jų veiklą skleidžiamas Kristaus mokymas, o ne ideologinė Rusijos įtaka. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato.

Lietuvos karinė žvalgyba visiems optimistams, kurie tikisi, kad Rusijos karo mašina sustos, siūlo neturėti tokių iliuzijų. Nors Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, tai nemažina Kremliaus noro tęsti karą. Nors ir lėčiau, bet Rusija didina karinius pajėgumus. Tuo pačiu metu organizuoja išpuolius Lietuvoje. Tik kaip su tuo sekasi kovoti mūsų žvalgyboms, lieka neaišku – nei VSD, nei karinė žvalgyba negali visuomenei atsakyti, kiek rusų operacijų jau užkardė ir kiek šnipų sulaikė.

Siekdami apeiti tarptautines sankcijas ir perimti Vakarų valstybių karo pramonei kuriamas technologijas, Kremliaus ir Minsko režimai naudojasi Lietuvoje įkurtomis bendrovėmis, tarp jų – įmonėmis „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“, teigiama naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Sumažėjęs Vakarų spaudimas Maskvai, paliaubos ar taikos paskelbimas pagreitintų Rusijos pasiruošimą konfliktui su NATO, skelbiama šių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Skaičiuojama, kad taikos atveju Rusija ilgalaikėje perspektyvoje – per 6 ar 10 metų – būtų visiškai pasiruošusi konvenciniam karui su NATO.

Ryšių su Rusija, Baltarusija ar Kinija turintys, grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai be perstojo siekia įgyvendinti savo interesus Lietuvos ar kitų Baltijos šalių strateginėse srityse, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Baltarusijos režimas, ieškodamas būdų kovoti su politiniais oponentais pasitelkia ekstremistų sąrašus. Į juos įtraukiami bet kokie opozicinę veiklą vykdantys ar A. Lukašenką ir jo politiką kritikuojantys asmenys. Šiuo metodu, anot žvalgybos institucijų, siekiama ne tik kovoti su oponentais, bet ir bauginti bei kontroliuoti visuomenę.  Visa tai paviešinta Lietuvos žvalgybos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Lietuvos vaikai susidomi ekstremizmu – tai parodė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Lietuvos žvalgybos pareigūnai fiksavo bandymus šalyje įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu. Tokia veikla, žvalgybos duomenimis, susidomi ir 10 metų vaikai. Tarnybų vertinimu, nihilistinio neonacizmo ir panašių dešiniojo ekstremizmo smurtinių ideologijų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) verbuoja į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius. Tą patyrė Olegas (vardas pakeistas – red. past.), kurį mandagiai užkalbino užsislėpę FSB pareigūnai. Istorija paviešinta Lietuvos žvalgybos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Išėjęs į pareigūno pensiją, Lietuvos Respublikos pilietis Olegas vertėsi smulkiąja automobilių detalių prekyba ir verslo reikalais pradėjo lankytis Kaliningrado srityje.

Lietuvos žvalgyba skelbia pagrindines grėsmes Lietuvos saugumui. Įvardijamos trys šalys: Rusija, Baltarusija ir Kinija. Į dvi iš jų Lietuvos piliečiams ypač nerekomenduojama važiuoti, mat priešiškų šalių institucijos mūsų žmones stebi ir verbuoja. Kovo 6 d. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paskelbė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Pastarosiomis savaitėmis apipaišyti paminklai Vilniuje rodo, kad priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms pavyksta užverbuoti asmenų nusikalstamai veiklai, sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Mindaugas Mažonas. „Skrajučių dar nei teisėsauga, nei mes fiziškai neužfiksavome bent jau Vilniaus mieste ar kituose Lietuvos miestuose, bet, kaip matome, ant paminklų jau buvo panašių užduočių atlikta, panašių užrašų užrašyta“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis.

Lenkijoje 50-metis vyras apkaltintas dirbęs užsienio žvalgybai prieš Lenkiją, rašo „RMF24“. Vyras išreiškė norą prisijungti prie Rusijos karinės žvalgybos tarnybos ir vykdyti žvalgybos užduotis. Šios užduotys, be kita ko, turėjo apimti informacijos apie Rzeszów-Jasionka oro uosto saugumą rinkimą. Informacija galėjo būti svarbi planuojant pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Lenkijos prokurorai penktadienį pranešė, kad pateikė kaltinimus dviem ukrainiečiams ir trims baltarusiams dėl darbo užsienio žvalgybos tarnybai. Lenkijos nacionalinė prokuratūra tiksliai nenurodė, su kuria valstybe susijęs šis atvejis.

Žvalgybos kontrolierių įstaigai iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vėl nesulaukus skundų, kurių pagrindu buvo nušalintas karinės žvalgybos vadas pulkininkas Elegijus Paulavičius, į situaciją bus gilinamasi atliekant kontrolinį Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vidaus kontrolės organizavimo patikrinimą. „Dėl E. Paulavičiaus buvo neplaninis (patikrinimas – BNS), jį prijungėme prie kontrolinio patikrinimo, kurį planavome atlikti rudenį.

Naujuoju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovu paskirtas pulkininkas Mindaugas Mažonas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, pareigas jis pradės eiti pirmadienį.  „Rugpjūčio 18 d. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) direktoriaus pareigas eiti pradės pulkininkas M. Mažonas“, – rašoma pranešime.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sveikina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir buvusio karinės žvalgybos vado Elegijaus Paulavičiaus pasiektą susitarimą dėl pastarojo likimo tarnyboje. Prezidentūros teigimu, per ateinančias 2 savaites turėtų būti paskirtas naujas karinės žvalgybos vadovas. „Labai sveikiname tokį susitarimą. Konfliktas buvo tikrai nemalonus.

Lietuvos žvalgyba stebi aktyvią Baltarusijos KGB kampaniją, kuria per socialinius tinklus siekiama verbuoti užsienyje reziduojančius Baltarusijos piliečius, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Anot departamento, padaugėjo į Baltarusijos opozicijos atstovės Sviatlanos Cichanouskajos biurą nukreiptų operacijų.

Naujienų portalo LRT duomenimis, naujuoju karinės žvalgybos vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. Šiuo metu M. Mažonas eina atašė Jungtinėms Amerikos Valstijoms (KAV) ir Kanadai pareigas. Prieš tai, nuo 2018 iki 2023 m., jis vadovavo SOP.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Eligijus Paulavičius sako, kad ministrė Dovilė Šakalienė jį perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. „Mane ne nušalino, o perkėlė į rezervą Krašto apsaugos ministerijoje“, – trečiadienį Eltai teigė E. Paulavičius.  „Nuo šiandien esu perkeltas į profesinės karo tarnybos rezervą“, – pridūrė kadenciją baigiantis AOTD direktorius.

Rusijai plečiant savo branduolines bazes netoli Europos, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuvos žvalgybai aktuali situacija yra žinoma ir ji neturėtų kelti nerimo. „Aš norėčiau pasakyti, jog mūsų žvalgyba ir mes žinome šiek tiek daugiau, matyt, nei švedai, ir tą informaciją tikrai mūsų specialiosios tarnybos, žvalgybos tarnybos valdo, ją pateikia valstybės vadovams.

Didžiausią grėsmę Estijos konstitucinei santvarkai ir toliau kelia agresyvūs Rusijos užsienio politikos tikslai, o jų siekiant vis dažniau ir intensyviau taikomasi į jaunimą, sakoma pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) metinėje apžvalgoje. „Bendrai kalbant, propagandos skatinamas priešiškumas viešosiose erdvėse sumažėjo, bet kurstymas ir pastangos daryti įtaką vis labiau perkeliamos į virtualią sferą.

Į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus kandidatuojantis Remigijus Bridikis tikina, kad žvalgybos institucijoms reikalinga galimybė tam tikrais atvejais sekti asmenis be teisėjo sankcijos.  „Labai išskirtiniai atvejai, bet tai mums gali kainuoti laiką, mūsų reakciją, gebėjimą užkardyti procesus (...). Praleista situacija gali būti nedovanotina, su didesnėmis pasekmėmis“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Bridikis.

Siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, siūloma suteikti daugiau įgaliojimų žvalgybos institucijoms, sudaryti joms galimybes operatyviau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir kylančius iššūkius. Tai numatančias Žvalgybos įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Jeigu Seimas įstatymo pataisoms pritartų, nesulaukus teismo sprendimo, pagal žvalgybos institucijos vadovo nutarimus, galėtų būti pradėti tam tikri su žmogaus sekimu susiję veiksmai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią savaitę registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti žvalgybai pradėti su asmenų sekimu susijusius veiksmus dar iki kreipimosi į teismą dėl tai leidžiančios sankcijos ir kitaip išplėsti šių institucijų galias.

Blogiausias scenarijus būtų, jei Rusijai būtų panaikintos sankcijos tiems komponentams, kurie padeda kurti ginkluotę, sako žvalgybos institucijos. Taip Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento (AOTD) vadovai kalba penktadienį pristatydami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Ketvirtadienį JAV žvalgybos ir nacionalinio saugumo agentūros perspėjo JAV įmones išlikti budriomis, nes Maskva gali surengti sabotažus, rašo „Bloomberg“. Anot JAV pareigūnų, reikėtų saugotis veikėjų, kurie gali rengti sabotažus prieš įmones JAV ir užsienyje. Perspėja dėl sabotažo Maskva siekia susilpninti paramą Ukrainai, todėl gali verbuoti įmonių darbuotojus arba pasiųsti pašalinius asmenis, kurie išgautų informaciją iš darbuotojų.

Jungtinėje Karalystėje (JK) pastaruoju metu itin padaugėjo su Rusija ir Iranu siejamų pasikėsinimų nužudyti, priešiškoms valstybėms verbuojant nusikaltėlius, kad šie „atliktų juodą darbą“, antradienį pareiškė britų vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausiame pranešime apie padėtį Ukrainoje paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija vis labiau centralizuoja vadovavimą nereguliariosioms prorusiškoms pajėgoms, greičiausiai ketindama jas pasitelkti Ukrainai pulti.

Kremlius ir toliau ima „žvanginti branduoliniais ginklais“ tuo metu, kai Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos, tarytum nevalingai mėgindamas daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. ISW priminė, jog gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad raketiniai Pietų karinės apygardos daliniai pradėjo pirmą nestrateginių (taktinių) branduolinių ginklų pratybų etapą.

Jungtinės Karalystės policija pirmadienį pranešė, kad pateikė kaltinimus trims vyrams dėl įtariamos pagalbos Honkongo žvalgybos tarnyboms. „Atliekant šį tyrimą visoje Anglijoje buvo atlikta nemažai areštų ir kratų, – sakė Metropoliteno kovos su terorizmu policijos vadovas Dominicas Murphy. Trys vyrai buvo apkaltinti pagalba užsienio žvalgybos tarnybai ir užsienio kišimusi, pažeidžiant 2023 metais priimtą Nacionalinio saugumo įstatymą.

Reaguodamas į politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paskelbtus tektus, Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Žvalgybos kontrolierių. Pasak jo, tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kas nutekino informaciją M. Laurinavičiui, bei sureaguoti į, anot T. Gailiaus, skelbiamą šmeižtą apie jo ryšius su Rusija.  „Visų pirma, siekiu apsaugoti savo ir žmonos, vaikų teises į asmens duomenų, gyvenimo neliečiamumą.

Užėmusi Rytų Ukrainos Avdijivkos miestą, Rusijos kariuomenė sparčiau veržiasi į priekį, sakoma penktadienį paskelbtoje atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. „Rusijos sausumos pajėgos (...) sukūrė siaurą pleištą gilyn į Ukrainos teritoriją, kad įeitų į Očeretynės gyvenvietę, esančią maždaug už 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime.

Ukrainos kontržvalgyba sulaikė dar devynis kolaborantus, priklausiusius vadinamajai „rinkimų komisijai Nr. 826“, rusų sudarytai tuo metu užgrobtame Chersono srities Berislavo rajone, pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba SBU. Pranešta, kad jau identifikuota jų vadovė slapstosi nuo teisingumo laikinai okupuotoje teritorijoje. Per tyrimą paaiškėjo, kad paskirta eiti pareigas, ji organizavo neteisėtą Rusijos referendumą dėl regiono „įstojimo“ į Rusiją.

Pirmadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad atsistatydino karinės žvalgybos vadovas, prisiėmęs atsakomybę už nesėkmes, atvedusias prie precedento neturinčio spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio.

Žvalgybos kontrolierius planuoja šiemet atlikti žvalgybos tarnybų veiksmų per rinkimų kampanijas patikrinimą. Šį patikrinimą Nortautas Statkus suplanavo atsižvelgdamas į prieš penkerius metus susidariusią situaciją, kai per prezidento rinkimus tikrinti tuometinio kandidato Gitano Nausėdos komandos nariai ir rėmėjai.

Rusijos valdžios institucijos siekia 2024 metais pasamdyti apie 400 tūkst. kontraktininkų, kad palaikytų savo pajėgas Ukrainoje, kurios patyrė didžiulių nuostolių. Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė platformoje „X“ paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje. Rusija ir toliau šaukia karius kiekvieną pavasarį ir rudenį; pavasarinis šaukimas prasidėjo 2024 metų balandžio 1 dieną. Šį pavasarį planuojama pašaukti apie 150 tūkst.

Kremlius sureagavo į vakarykštį Gitano Nausėdos pareiškimą, kad Vladimiro Putino Lietuvoje niekas nebijo. V. Putino atstovas pareiškė, kad bijoti ir nereikia. Tik gerbti ir klausytis. O Lietuvos žvalgyba perspėja, kad artimiausiomis dienomis ir vėl galime pamatyti rusų provokacijų. Saugumo vadovas sako, kad rusai įvairias provokacijas ir išpuolius aktyviau rengia jau metus, o pastaruoju metu situacija kaista.

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Ketvirtadienį visuomenei pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus.

Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos. Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla. Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.