žvalgyba

Lietuvos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Elegijus Paulavičius teigia, kad Rusija turi resursų tęsti tokio pats intensyvumo karą prieš Ukrainą dar bent 2 metus. Apie tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius prakalbo abiem Lietuvos žvalgybos institucijoms pristatant Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į Ukrainą vykstantys ir paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams teikiantys Lietuvos piliečiai, ypač jei priartėja prie konflikto zonos, gali pakliūti į Rusijos žvalgybos rankas, patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

Lietuviškas startuolis, viešai pasigyręs naujai vystoma vaizdo atpažinimo technologija, vos neužkibo ant Kinijos karinės žvalgybos kabliuko, tačiau įmonę išgelbėjo tik prigimtinis vadovo apdairumas ir tai, jog pasitarė su partneriais iš Nyderlandų. Tokią nuasmenintą istoriją naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Lietuvos žvalgyba.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija gali inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių atžvilgiu dėl nukeliamų sovietinių paminklų.

Rusijos branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ negali užtikrinti jos technologijų patikimumo ir saugumo – tai įrodo Baltarusijos Astravo atominės elektrinėje (AE) 2022 metais įvykę incidentai, keliantys grėsmę branduolinei saugai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia šalies žvalgyba.

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

Lietuvos karinė žvalgyba yra realizavusi sėkmingų operacijų, apie jas tikimasi informuoti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje yra pakankamai įtemptas darbas, tai susiję, pirmiausia, su išorės grėsmėmis. Ir yra labai sėkmingų realizuotų operacijų, apie kurias, matyt, šiais metais tai jau tikrai išgirsime viešai.

Lietuvos žvalgybios institucijos ketvirtadienį pristatys tradicinį grėsmių nacionaliniam saugumi vertinimą. Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis. Jame pirmą kartą atsispindinės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skaičiuoja, kad laikas yra jo pusėje ir ketina tęsti karą, galbūt net daugelį metų, sako JAV žvalgai. Vis dėlto, anot jų, nėra tikėtina, kad rusams pavyks pasiekti didesnių teritorinių laimėjimų. Rusija tikriausiai nenori tiesioginio karinio konflikto su JAV ir NATO, tačiau jo tikimybė išlieka, sako JAV žvalgai, rašo CNN.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kviečia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Bus išklausytos žvalgybos tarnybų 2022 metų veiklos ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Žvalgybinių duomenų dėl galimo Rusijos puolimo nėra, bet pavojus yra realus, nes situacija gali pasikeisti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip ministras komentavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio pasisakymą, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiverždama į Baltijos šalis.

Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.  „Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė sekantis aukštai virš JAV teritorijos skriejantį Kinijos šnipinėjimo balioną, atsinaujinus įtampai tarp abiejų valstybių kelios dienos prieš retą amerikiečių diplomatijos vadovo apsilankymą Pekine. JAV prezidento Joe Bideno prašymu gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir kariuomenės vadai svarstė galimybę numušti balioną, bet nusprendė, kad tai sukeltų pavojų žmonėms, ketvirtadienį reporteriams sakė gynybos aukšto rango pareigūnas.

Kai prie pagrindinės Chersono ligoninės trumpam stabtelėjo vyresnio amžiaus moteris, tolumoje girdėjosi nenutrūkstami paleidžiamų šūvių garsai. Šalia jos gulėjo pirkinių krepšys su keliais buteliais vandens, kuriuos ji ką tik pripildė Dniepro upės pakrantėje. „Buvo geriau, kai čia buvo rusai, – leidiniui „Foreign Policy“ sakė ji.

Net du NATO žvalgybos lėktuvai šiuo metu suka ratus Lenkijos ir Baltarusijos, o taip pat Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai galimai susiję su Baltarusijoje kaupiamomis Rusijos karinėmis pajėgomis bei karine technika. Vokietijoje dislokuotas „Boeing E-8C Joint STARS“ žvalgybinis lėktuvas iš pradžių apsuko ratą palei Lietuvos–Baltarusijos sieną, o šiuo metu suka ratus Lenkijos–Baltarusijos pasienyje. Kitas NATO lėktuvas tuo metu stebi pietinę Lenkijos pasienio su Ukraina dalį.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Serbija paskyrė Aleksandarą Vuliną, prieštaringai vertinamą ir ryšių su Kremliumi turintį buvusį vidaus reikalų ministrą, vadovauti šios Balkanų šalies žvalgybos tarnybai, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas RTS. Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pagal opozicijos parlamentarų kreipimąsi pradeda nagrinėti bylą dėl žvalgybos kontrolieriaus. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, į pirmą posėdį pakviesti Seimo nariai Agnė Širinskienė bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kaip specialistai – Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius.

Rusija, patyrusi didelių karinio jūrų laivyno nuostolių, greičiausiai nepasieks proveržio Ukrainos rytuose esančiame Donecke, mano Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba, rašo „Sky news“. Apie tai JK gynybos ministerija komentavo sekmadienį. Ministerijos pranešime teigiama, kad Donecko srityje esančiuose Pavlivkos ir Vuhledaro miestuose per pastarąsias dvi savaites vyko intensyvūs mūšiai, tačiau vaizdas žemėlapyje pasikeitė nedaug.

Praeitą mėnesį Norvegijos institucijos sulaikė Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, kuris, apsimetinėdamas akademiku iš Brazilijos, slapta dirbo jų šalyje. Dar dramatiškesnis šnipinėjimo skandalas sukrėtė Švediją: du Irane gimę broliai, kurių vienas netgi yra dirbęs Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti kelerius metus šnipinėję Rusijos naudai.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Iranas nori pagrobti arba nužudyti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius asmenis, kuriuos laiko „režimo priešais“; šiais metais išaiškinta mažiausiai 10 tokių sąmokslų, trečiadienį pareiškė Britanijos vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi mažiausiai tris dublerius, skelbia „Freedom“.  Pasak jo, visiems jiems buvo atliktos plastinės operacijos, kad jie būtų panašūs į V. Putiną.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su pastaruoju metu šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą. Anksčiau trečiadienį Norvegijos policija paskelbė sulaikiusi rusą – prezidento Vladimiro Putino artimo patikėtinio sūnų – ir apkaltino jį neteisėtu drono skraidinimu Svalbardo salyne, esančiame geopolitiškai svarbiame Arkties regione.

Sekmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad tiems, kurie padės Ukrainai sugauti ir į nelaisvę uždaryti buvusį Donbaso separatistu vadą Igorį Girkiną, bus skiriama 100 tūkst. JAV dolerių vertės premija. Šią žinią „Facebook“ paskyroje paskelbė gynybos ministerijos atstovai. Priduriama, kad vienas iš žinomiausių rusų teroristų nusprendė ir vėl dalyvauti kare prieš Ukrainą.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrai sutarė didinti budrumą ir žvalgybinės informacijos apsikeitimą Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą regionuose siekiama po praėjusios savaitės dujotiekio „Nord Stream“ sprogimų. „Smerkiame neseniai įvykdytus išpuolius prieš „Nord Stream“ dujotiekį. Visi suprantame, kas už to stovi.

Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime. JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Aukštesnės klasės dviejų asmenų kambarys viename prašmatniausių Miuncheno viešbučių buvo rezervuotas vienai moteriai iš Rusijos. „Mandarin Oriental“ didžiuojasi savo penkių žvaigždučių įvertinimu bei prabangiu baru ant stogo ir savo svečiams žada „nesenstantį ir įmantrų žavesį“, kartu su „aukščiausio lygio aptarnavimu“. Tai tokia aplinka, kurioje net paties įtakingiausio žmogaus Rusijoje dukra gali pasijausti lyg namuose.

Rusijos įgyvendintas Ukrainos užpuolimas buvo grįstas klaidingais žvalgybiniais duomenimis. Pasitikėdama jais Rusijos politinė vadovybė tikėjosi nesulaukti didelio pasipriešinimo Ukrainoje, tačiau tikrovė buvo priešinga, o karas tęsiasi jau pusę metų.  „The Washington Post“ kelis mėnesius vykdė Rusijos žvalgybinės veiklos Ukrainoje tyrimą ir padarė penkias svarbiausias išvadas.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šiais metais nei Rusija, nei Ukraina, tikėtina, nepasieks reikšmingų karinių pergalių, BBC pareiškė Didžiosios Britanijos kariuomenės žvalgybos vadas, generolas-leitenantas Genas Hockenhullas. Jis taip pat pažymėjo, kad šiame kare jį nustebino Vakarų šalių vienybė ir prastas Rusijos kariuomenės pasirodymas. Jis pažymėjo, kad britų žvalgyba įdėmiai stebi situaciją fronte ir vertina rusų galimybes panaudoti branduolinį ginklą.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Po penkių mėnesių  invazijos į Ukrainą Rusija aktyviai formuoja naujus batalionus ir kuria dar vieną korpusą. Tai pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky, praneša „Radio Svoboda“. Kaip pažymėjo pareigūnas, iki liepos pabaigos Rusijos Federacija planuoja suformuoti 16 naujų batalionų. „Įsakymą formuoti tokius batalionus gavo apie 50 Rusijos Federacijos subjektų, skaičius svyruoja – 500-600 žmonių.

Žvalgyba sužinojo, kaip okupantai užmaskuoja šovinius, skirtus pristatyti į Chersono sritį. Nauji amunicijos sandėliai įrengiami civiliniuose pastatuose – kultūros ir švietimo įstaigose, pažymėjo Ukrainos gynybos ministerija, skelbia UNIAN.ua. Rusai, prisidengdami humanitarine pagalba, pradėjo importuoti amuniciją į Chersono sritį. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.

Rusijos žvalgyba bando verbuoti pareigūnus Latvijos pasienio regionuose. Apie tai praneša Latvijos VSD, rašo rus.delfi.lv.   Jų žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos yra suinteresuotos sužinoti šalies valstybės paslaptis ar kitus riboto naudojimo duomenis. Tokia informacija ateityje galėtų būti panaudota atnaujinant Rusijos Federacijos operatyvinius planus, jei situacija peraugtų į platesnį karinį konfliktą.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.