žvalgyba

Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti tarptautines sankcijas, nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Ketvirtadienį Seime Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet jį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms, jų žvalgybų tarnybų veiklai. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į asmenis, judėjimus ar reiškinius, turinčius įtakos saugumui šalies viduje.

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką. Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“. „2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas.

Skripalius nuodijusio Rusijos karinės žvalgybos specialiojo dalinio žudikas ir šnipas Vilniuje sėdėjo greta profesoriaus Vytauto Landsbergio „Laisvosios Rusijos forumo“ renginyje. Ši istorija nutiko 2017-aisiais, ją dabar atskleidė leidinio „The Insider“ tyrimas. Tačiau, pasak ekspertų, Lietuvos institucijos iš jos turi ką pasimokyti ir dabar.

Rusija tikisi, kad pergalė prieš Ukrainą padės jai atgauti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų kontrolę. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai kalbama Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vadovo Oleksandro Lytvynenkos autoriniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas leidinyje „The Economist“ ir tarnybos tinklalapyje.

Estų Saugumo policijos departamentas (KaPo) antradienį pranešė šio mėnesio pradžioje sulaikęs Rusijos pilietį, įtariamą žvalgybine veikla prieš Estiją ir parama žvalgybinei veiklai. Jis sulaikytas sausio 3-iąją. Šis asmuo identifikuotas kaip Viačeslavas Morozovas, iki sulaikymo dirbęs Tartu universitete. „Valstybės agresorės žvalgybos tarnybų susidomėjimas Estija išlieka didelis“, – pranešime žiniasklaidai, perduotame BNS, teigė Saugumo policijos generalinis direktorius Margo Palossonas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas sako manantis, kad prokuratūra padarė viską, kas buvo įmanoma, norint apsaugoti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėją.

Lietuvoje esančius baltarusių opozicijos ir verslo atstovus bandoma verbuoti per socialinius tinklus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius VSD Darius Jauniškis. „Mes dabar matome bandymą verbuoti moderniomis priemonėmis, t. y. per socialinius tinklus. Sakykime, Baltarusijos opozicijos atstovai ar verslo atstovai, esantys čia, yra verbuojami ir jiems yra daroma įtaka būtent Baltarusijos KGB ir Baltarusijos to vadinamojo GUBOPIK, kurį aš minėjau.

Šaltinis vienos Europos šalies žvalgybos institucijoje teigia, kad viena iš pagrindinių prieš kelis mėnesius į Rusijos ambasadą Pekine atsiųsto aukšto rango pareigūno užduočių buvo rinkti žvalgybinę informaciją, kad tinkamu metu būtų iššauktas konfliktas Taivano sąsiauryje.

Europos saugumo pareigūnai pastebi didėjančią riziką, kad po prasidėjusio karo tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ grupuotės, radikalaus islamo šalininkai gali kelti kur kas didesnę grėsmę skirtingose valstybėse.

Kibernetinių technologijų specialistas, trumpai dirbęs JAV nacionalinio saugumo agentūroje (NSA), pirmadienį pripažino savo kaltę dėl bandymo šnipinėti Rusijos naudai, pranešė Teisingumo departamentas. 31 metų Jareh Sebastianas Dalke didžiulėje ir galingoje Jungtinių Valstijų vyriausybės žvalgybos agentūroje dirbo mažiau nei keturias savaites – praėjusių metų birželio pabaigoje jis staiga išėjo iš darbo, motyvuodamas šeimyninėmis problemomis.

Frankfurto knygų mugėje šiemet savo stendą turi ir leidykla „Baltosios gulbės“, kurią 2017 metais Lietuvos žvalgyba įtraukė į grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, ketvirtadienį skelbia portalas „15min“. Lietuvos žvalgyba leidyklą kaip keliančią grėsmę įvardijo dėl to, kad leidžia žymaus Rusijos radikalo Nikolajaus Starkovo idėjas. Sovietų diktatoriui Josifui Stalinui simpatizuojantis konspirologas teigia kovojantis prieš „anglosaksų sąmokslą“ ir įvairias Vakarų įtakos apraiškas Rusijoje.

Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis. Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.

Pavasarį darbą pradėjęs žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus šią savaitę susitiko su Suomijos kolega, turinčiu galimybę ne tik prižiūrėti žvalgų veiklą, bet ir stabdyti jų veiksmus. Suomių ombudsmenas Kimmo Hakonenas šią galią vadina prevenciniu įrankiu, darančiu instituciją efektyvesnę. Lietuvos pareigūnai šios šalies pavyzdžiu sekti neskuba, tačiau pokyčių galimybės ateityje taip pat neatmeta.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) viešai kreipėsi į rusus, kurie „pavargo būti melagiais“. Jungtinių Valstijų žvalgai ragina Rusijos Federacijos piliečius saugiais kanalais dalintis svarbia informacija. CŽA sukūrė naują reklaminę kampaniją, kurioje praneša apie saugius ir konfidencialius komunikacijos kanalus informantams iš Rusijos Federacijos.

Juodojoje jūroje tebesitęsiant didelei įtampai, aplink strategiškai svarbias dujų ir naftos gavybos platformas tarp Krymo ir Odesos pastaruoju metu vyko jūrų ir oro pajėgų susirėmimai, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje. „Praėjusią savaitę Rusijos naikintuvas apšaudė nedidelį Ukrainos karinį laivą, veikusį netoli vienos platformos jūros šiaurės vakaruose“, –  sakoma socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neabejojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negavusią baltarusių aktyvistę Olgą Karač ir pažymi, jog su ja asmeniškai nebendravęs. „Tiesą sakant, net neatsiminčiau dabar kada paskutinį kartą buvome susitikę. Galbūt kai netgi dirbau opozicijoje. Dar buvusioje kadencijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.

Būna ir taip – kol vieni patys veržiasi į prezidento postą, kiti to visai nenori, bet sulaukia raginimų imtis lyderystės. Internete atsirado peticija, kurią pasirašę tautiečiai prašo į prezidentus vėl kandidatuoti Dalią Grybauskaitę. Nors ji ne kartą tvirtino, kad trečią kartą rinkimuose nedalyvaus, peticiją sukūręs tinklaraštininkas Ričardas Savukynas mano, kad Grybauskaitė dar gali persigalvoti. O kai kurie čia įžvelgia neva pačios eksprezidentės sugalvotą viešųjų ryšių akciją.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Tikėtina, kad Ukrainos pastangos sukaupti kuro atsargų bus sėkmingos ir užtikrins pakankamas degalų atsargas žiemai, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje. „Ukraina veiksmingai sutelkė savo kasybos sektorių, kad išlaikytų gavybą ir užtikrintų nenutrūkstamą anglių tiekimą šiluminėms elektrinėms žiemą, o didelės dujų atsargos yra papildomas rezervas“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Kariuomenė iki metų pabaigos planuoja atlikti 100 tiltų ir viadukų inžinerinę žvalgybą. „Inžinerinės žvalgybos metu renkami techniniai duomenys: bendras tilto ir viaduko plotis bei ilgis, važiuojamosios dalies plotis, perdangos matmenys“, – rašoma kariuomenės BNS pateiktame komentare. Pirmasis žvalgybos etapas vyko šią savaitę – apžiūrėti 25 tiltai ir viadukai, esantys Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų bei Vilniaus rajonų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybėse.

Užsienio reikalų ministerija griežtina toną: jei anksčiau buvo švelniai rekomenduojama Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, tai dabar Lietuvos valstybės institucijos prie sienos pakabino plakatus, kuriuose skelbia, jog kelionės į Baltarusiją kenkia sveikatai ir gyvybei, siūloma nerizikuoti saugumu ir nekeliauti, nes galima ir nesugrįžti.  Taip Lietuva reaguoja į Baltarusijos pratęstą bevizį režimą 2023-iesiems metams Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams.

Lietuvos ir užsienio policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, neteisėtai išsivežusių tris savo vaikus iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“. Sutuoktiniai, kuriems teismas apribojo tėvystės teises, save laiko suverenais. Jie nepripažįsta Lietuvos įstatymų, neturi dokumentų, o šią filosofiją bando primesti savo vaikams, neleisdami jų į mokyklas, gydymo įstaigas. Tokių žmonių Lietuvoje yra keli šimtai.

Per 55-ąsias Prahos pavasario metines Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas susėdo su „Politico“ žurnaliste pakalbėti apie Rusiją, „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną, Kiniją ir dirbtinį intelektą šnipinėjimo srityje. Šiame interviu, o su žiniasklaida Richardas Moore'as kalba retai, jis paskelbė menkai užslėptą kvietimą rusams, nusivylusiems savo vadovybe, bendradarbiauti.

Jungtinės Valstijos penktadienį suėmė iš Estijos išduotą įtariamą rusų žvalgybos agentą, Joe Bideno administracijai rengiantis galimam Rusijoje laikomų amerikiečių iškeitimui. Vadimas Konoščenokas buvo sulaikytas Estijoje praėjusių metų pabaigoje, kai bandė išvykti į Rusiją veždamas puslaidininkių ir amerikiečių gamybos šaudmenų snaiperių šautuvams, nurodoma jam pateiktuose kaltinimuose.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime pirmadienį teigė, kad Rusija beveik neabejotinai susiduria su medicininio aprūpinimo krize mūšio lauke, ir per jau 17 mėnesį trunkantį karą vidutiniškai kasdien netenka apie 400 karių. Dėl karių antplūdžio tikriausiai sutriko kai kurių Rusijos civilinių medicinos paslaugų teikimas, ypač pasienio regionuose netoli Ukrainos, sakoma pranešime.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga neplanuoja tirti vadinamosios pranešėjo istorijos, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų patikrą, tačiau ketina vertinti jos pamokas, teigia jos vadovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

JAV teisingumo departamentas antradienį paskelbė neutralizavęs sudėtingą kenkėjiškos programinės įrangos tinklą, kurį Rusijos saugumo agentūra FSB du dešimtmečius naudojo šnipinėjimui 50 šalių, įskaitant vieną NATO sąjungininkę.

Tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, o informacija apie patikros rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, jokia informacija apie patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota“, – antradienį Seime atsakydamas į Seimo narų klausimus patvirtino D. Jauniškis.

Karą Ukrainoje inicijavusi Rusija provokacijoms dažnai pasirenka simbolines datas, todėl Ukrainos žvalgyba neatmeta, kad Rusijos saugumo agentūros galėtų jas planuoti gegužės 9 d. ir Rusijos Federacijos, ir Baltarusijos teritorijoje. Rusija gegužės 9-ąją mini Pergalės dieną. Ir nors šiemet daugelyje Rusijos miestų atšaukti tradiciniai iškilmingi paradai, šalyje antradienį vis tiek vyks daug šventinių renginių, įskaitant ir paradą Maskvoje.

Norvegijos žvalgybos tarnyba penktadienį pareiškė, kad išsiuntus iš šalies 15 Rusijos ambasados darbuotojų, įtariamų buvus žvalgybos pareigūnais, gerokai sumažėjo Rusijos šnipinėjimo rizika, tačiau visiškai pašalinta ji nebuvo.

Jeigu bent dalis nutekintos JAV žvalgybos informacijos yra tikra, tai rodo itin aukštą pagrindinių mūsų sąjungininkų žvalgybos lygį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. Taip jis komentavo internete pasirodžiusius dokumentus, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat slapti Jungtinių Valstijų sąjungininkų vertinimai.

Iš nutekintų JAV dokumentų galima manyti, kad už rusų lėktuvo A-50U atakos Baltarusijoje stovi Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) agentai. Apie tai skelbia „The Economist“, rašo „Ukrainska pravda“. „Vasario 26 dieną SBU pareigūnai gavo stulbinamą išvadą. Jų pačių agentai Baltarusijoje nepaisė įsakymo ir anksčiau tą pačią dieną atakavo Rusijos žvalgybinį lėktuvą (A-50U – red. past.)“ – cituojamas pranešimas. Teigiama, kad apie Ukrainos agentų veiksmus amerikiečiai sužinojo pasiklausę pokalbių.

Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti.  Šie dokumentai – dalis didesnio informacijos nutekėjimo, kurį Pentagonas pavadino itin rimtu pavojumi nacionaliniam saugumui. Be to, tai sukėlė Vašingtonui nemenką diplomatinį galvos skausmą, dokumentams, regis, rodant, kad JAV šnipinėja artimas sąjungininkes, įskaitant Pietų Korėją ir Izraelį.

Jei informacija apie galimą itin slaptų Jungtinių Valstijų žvalgybos dokumentų nutekėjimą yra tikra, tai pakenktų ir Lietuvos saugumui, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo internete pasirodžiusias dešimtis galimai JAV dokumentų nuotraukų, apimančias vertinimus ir slaptas žvalgybos ataskaitas, kuriose kalbama ne tik apie Ukrainą ir Rusiją, bet ir apie itin jautrias JAV sąjungininkių analizes.

Dėl Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimo ir atsisakymo išduoti vizas Maskvos žvalgybos operacijos kaimyninėje Suomijoje per pastaruosius metus gerokai susilpnėjo, ketvirtadienį pranešė suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO). SUPO pareiškime sakoma, kad Rusijos žvalgyba Suomijoje buvo „užspausta“, nes 2022 metais tarnybai pavyko sutrukdyti šnipinėjimo operacijoms. „Pernai Rusijos žvalgybos stotis [Suomijoje] sumažėjo maždaug perpus“, – sakė SUPO direktorius Antti Pelttari.

Ketvirtadienį virš Lietuvos pastebėtas ratus sukantis lėktuvas, kuris galimai pakilo iš Zoknių aerodromo. Skaitytojas Rimantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė, kad, stebėdamas lėktuvų skrydžius internetiniame puslapyje „Flightradar24.com“, jis pastebėjo Lietuvos teritorijoje ratus besukantį lėktuvą.  Nors detalios informacijos „Flightradar24.com“ apie CL60 lėktuvo skrydžio maršrutą nepateikia, galima matyti, kad CL60 galimai pakilo iš Zoknių aerodromo.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Rusija Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje planuoja plataus masto provokaciją, skelbia UNIAN.   Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato, pagrindinis Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas turėtų atvykti į Baltarusiją, kad išsamiai nušviestų provokaciją. Kovo 11-ąją planuojama organizuoti tiesioginę transliaciją per televiziją ir radiją iš įvykio vietos Rusijos propagandinei žiniasklaidai.  „Tam į Baltarusijos teritoriją atvyksta kelios rusų grupės.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Paaiškėjo, kas galėtų tapti Lietuvos žvalgybos kontrolieriumi – tai Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus. Kandidatą feisbuke atskleidė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Šiandien registravau dr. Nortauto Statkaus kandidatūrą į LR žvalgybos kontrolierius.

Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sumažina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai, teigia karinės žvalgybos vadas. „Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos.

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako esantis pasiruošęs atsakyti į Seimo narių klausimus, jei šie nuspręstų aiškintis žvalgybos darbo aplinkybes prezidento rinkimų metu. „Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – ketvirtadienį Prezidentūroje pristatydamas grėsmių ataskaitą sakė žvalgybos vadovas.

Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.