Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį. Nors oponentai tikina, kad mokesčio kilimas guls ant gyventojų pečių, aplinkos ministras ragina negąsdinti gyventojų ir tikina, kad prielaidų rinkliavų didėjimui nėra.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį. Nors oponentai tikina, kad mokesčio kilimas guls ant gyventojų pečių, aplinkos ministras ragina negąsdinti gyventojų ir tikina, kad prielaidų rinkliavų didėjimui nėra.

REKLAMA

Aplinkos ministerija paruošė ne vieną įstatymo projektą, skirtą įgyvendinti ambicingą planą – Lietuva be atliekų.

„Fundamentalūs pokyčiai apima visą sektorių, mes juos norėjome nuo alfa iki omegos peržvelgti juos“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto surengtuose klausymuose kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

REKLAMA

Jo teigimu, planas yra pereiti prie visiškai žiedinės ekonomikos, kurioje nebėra atliekų, o jos, žaliavų pavidalu, yra grąžinamos atgal į gamybą. Šiuo metu vos 4 proc. Lietuvos atliekų grįžta į gamybą. Europos Sąjungos vidurkis yra 12 proc. ir, anot S. Gentvilo, Lietuvos tikslas yra pasiekti šį rodiklį per artimiausius trejus metus.

Dar vienas išsikeltas tikslas yra pasiekti tai, kad po dešimt metų iš esmės sąvartynuose nebūtų šalinamos atliekos. Ministerija užsibrėžė, kad 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų.

„Lietuva jau gana gerai atrodo Europos Sąjungos kontekste. Mes nemažą dalį savo atliekų, apie 49 proc., perdirbame. Bet turint omenyje, kad vis dar esame priklausomi nuo žaliavų importo ir šitą skaičių stipriai padidina plastiko kai kurie ne visada aiškūs duomenys, tai mes kritiškai kol kas vertiname savo pasiekimus. Tikrai galime ir daugiau darbo vietų sukurti, ir švaresnę šalį palikti“, – tikino S. Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuviai vis dar per mažai rūšiuoja

Aplinkos ministro teigimu, per metus Lietuvoje vidutiniškai susidaro 1,35 mln. tonų komunalinių atliekų.

Žvelgdamas į situaciją regionuose, S. Gentvilas pažymi, kad Klaipėdos regione yra labai daug sudeginama, tačiau mažai perdirbama atliekų, Vilniaus ir Utenos regionai išrūšiuotas atliekas vis dar laiko sąvartynuose.

Tuo metu kiti regionai vis mažina šalinamų atliekų kiekį, tačiau S. Gentvilo tvirtinimu, šalinamų atliekų procentai vis dar yra per dideli.

„Mes aktyviai plečiame su Europos Sąjungos ir valstybiniais pinigais rūšiavimo infrastruktūrą tam, kad kuo mažiau atliekų keliautų į deginimo krosnis ir kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartynus“, – pasakojo ministras.

S. Gentvilas pristatė, kad Lietuvoje išrūšiuojama 30 proc. atliekų, 8 proc. atliekų iškeliauja į kompostą, dar 8 proc. iškeliauja į stambiagabaričių aikšteles, tačiau 54 proc. vis dar keliauja su mišrių atliekų srautu.

REKLAMA
REKLAMA

„Jų atliekų skaičių tikrai turime sumažinti plėsdami pirminio rūšiavimo infrastruktūrą. Tai yra rūšiavimo konteineriai kiemuose, individualiuose valdose ir antrinių žaliavų konteineriai gyventojų kiemuose“, – sakė jis.

Aplinkos ministerija iškėlė tikslą, kad iki 2030 m. paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis siektų net 60 proc.

Kaip pastebėjo S. Gentvilas, vis dar 17 proc. pirminių komunalinių atliekų yra šalinama sąvartynuose.

„Tačiau įvykus šiems pokyčiams, tiek investavus daugiau į atliekų surinkimą, atliekų paruošimą pakartotiniam suvartojimui, plečiant maisto atliekų surinkimą, plečiant pakuočių tvarkymo sistemas savivaldybėse, sudeginto šlako panaudojimą po keliais, o nevežant į sąvartynus, mes norime, kad sąvartynuose vietoje 17 proc. liktų vos 5 proc.“, – pasakojo aplinkos ministras.

Penkis kartus didės sąvartyno mokestis

Seimas lapkričio viduryje po pateikimo pritarė S. Gentvilo pristatytoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2023 metų siūloma didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal įstatymo pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne būtų didinamas nuo 10 iki 50 Eur/t.

Aplinkos ministras tvirtino, kad 50 eurų tarifas už toną nėra didelis ir Lietuva vis tiek liktų pigiausių sąvartynų šalis. Be to, ministras pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse šis mokestis yra didesnis: Latvijoje – 65 Eur/t, Lenkijoje – 61 Eur/t, Estijoje – nuo 2022 m. – 90 Eur/t.

Pasak S. Gentvilo, Europos Komisijos atstovai rekomenduoja, kas sąvartyno taršos mokestis siektų 70–80 eurų už toną.

„Tada atsiranda paskatos ir ekonominis rentabilumas atliekų perdirbimui į žaliavas, vietoje to, kad jos būtų deginamos ir šalinamos, kaip yra dabar ir Lietuvoje, ir kitur“, – kalbėjo ministras.

Gyventojų sąskaitos augti neturėtų

S. Gentvilas tvirtino, kad gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai pakels gyventojų sąskaitas, nėra tiesa.

„Mes tam pagrindo nematome“, – tikino ministras.

Pasak jo, 50 eurų taršos mokestis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros, tokios, kokia vyksta šiandien Kėdainiuose, besiplečiant Zabieliškio sąvartynui, kuris yra plečiamas prieš pačių kėdainiečių ir regiono gyventojų interesus.

REKLAMA
REKLAMA

Padidintas sąvartyno mokestis, ministerijos tvirtinimu, padėtų užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių, sudarytų galimybes pasiekti, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

Teikiamomis pataisomis numatoma į mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą įtraukti ir subjektus, eksploatuojančius organinius tirpiklius (OTN) naudojančius įrenginius. OTN įrenginių savininkai ir veiklų vykdytojai, kurių Lietuvoje šiuo metu 117, būtų priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius, kas paskatintų juos pereiti prie labiau ekologiškų alternatyvų.

Projekto iniciatoriai teigia, kad šios pataisos sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, kurie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins tas ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.

REKLAMA
REKLAMA

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 16 d.

Sako, kad kylančios kainos nemotyvuos gyventojų

Darbo partijos atstovo Aido Gedvilo neįtikino argumentai, kad pakeltas sąvartynų mokestis skatins perdirbti atliekas.

„Tas padidintas mokestis įsikalkuliuos į tarifą gyventojams. Kaip čia atsiras ta motyvacija, kad gyventojai moka, o kylant kainai, jie bus motyvuoti? Juk pačias atliekas tvarkys gi ne gyventojai sąvartynuose“, – samprotavo A. Gedvilas.

S. Gentvilo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl gyventojai anksčiau nerūšiuodavo šiukšlių, yra ta, kad rūšiavimo konteineriai būdavo neišvežami, tad žmonės visas atliekas mesdavo į mišrius konteinerius.

Aplinkos ministras tikino, kad tokių problemų nebebus ir visi rūšiavimo konteineriai bus reguliariai tvarkomi, nes savivaldybės iš valstybės pagaliau gauna finansavimą tvarkyti rūšiavimo „varpelius“.

Pasak ministro, išrūšiuotos pakuotės, kelių tiesimui naudojamas šlakas ir kitos atliekos, kurios grįš į gamybą, nebenuguls į sąvartynus ir joms nebus taikomas taršos mokestis.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia yra dideli srautai. Sąvartynai, viena vertus, nebeaugs. Kita vertus, nebus ką apmokestinti. Mano atsakymas yra toks, kad iš esmės nereikėtų gąsdintis tų didelių sąvartynų taršos mokesčių, nes jie nebeteks apimties, daugelis aplinkų bus išimta iš sąvartynų“, – dėstė S. Gentvilas.

„Mes neturime pagrindo teigti, kad kils rinkliava. Šlakas paimamas nemokamai, pakuotės finansuojamos iš gamintojų ir importuotojų, tai rinkliavos neturėtų kilti, jeigu savivaldybės įgyvendins tą reformą. <...> Sąvartynai turi būti brangiausia alternatyva, kad žaliavos grįžtų į ekonomiką“, – pridūrė jis.

Reguliuos atliekų tvarkymo kainą

Aplinkos ministerija siekia ir apskritai imtis reguliuoti komunalinių atliekų kainą. Kaip teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, komunalinių atliekų tvarkymo sektorius šiuo metu vienintelis viešųjų paslaugų sektorius, kurio kainodara yra nereguliuojama ir nevykdoma jokia priežiūra.

„Ilgainiui susiformavo situacija, kai nemaža dalis komunalinių atliekų tvarkymo viešosios paslaugos yra teikiama natūraliai susiformavus monopolijoms.

REKLAMA
REKLAMA

<...> Dažnai savivaldybės reiškia nepasitenkinimą, nepasitikėjimą regionine sistema ir dėl to yra siūlomas valstybinio reguliatoriaus įsikišimas tam, kad būtų pagrįstumas tiek investicijų, tiek pačių kaštų, kurie patiriami tvarkant atliekas regioniniu principu“, – sakė aplinkos viceministrė.

Pagal įstatymo pakeitimo projektą, savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytomis taisyklėmis, tvirtina regioninę komunalinių atliekų tvarkymo kainą, o savivaldybė nustato vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) savo ruožtu tvirtins regioninę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir nustatys viršutinę atliekų deginimo 1 t įkainio ribą.

Ministerijos atstovų nuomone, tokie pakeitimai leis nustatyti aiškią ir skaidrę regioninę komunalinių atliekų tvarkymo kainą, o visose savivaldybėse atliekų tvarkymo kaina bus skaičiuojama pagal vienodu kriterijus.

Moka juk gyventojai už atliekų tvarkymą, seniai aišku, kad rušiavimas brangiau nei deginimas... Kodėl Gentvilas meluoja? Arba jei teigia, tai tegul teikia pasiūlymus su skiačiais. Nereikia mūsų kvailinti.
Ir kas uzgincys kad jis ne pirstu darytas,matyt kad tevas supiderastejas per sukastus dantis dare va ir pasekmes ne is meiles vaisiaus
Apšikti toki ministra! Visur reketas melas.as net mašinos neperku laukiu ka tas žasinas prigalvos.i kaleima ji ta ministra.5 kartus dides mokesčiai bet gyventojai nepajaus,nu gavno.pezalai bloga darosi.nebereketuokit Lietuvos žmonių darbo grupes,galim pagalvoti kad musu algos 10 tūkstančių ir nepajausim kainu kelimo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų