Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

REKLAMA
REKLAMA

Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Spaudos konferencijoje Lietuvos vadovas teigė, kad susitikime buvo aptarti kriterijai, kada Lietuva su savo partnerėmis jau galėtų kreiptis paramos į NATO pagal 4-ąjį NATO sutarties straipsnį. 

„Aptarėme neraminančią saugumo padėtį Baltijos regione ir dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo besiklostančią situaciją aplink Ukrainą, kuri mums kelią ypač didelį susirūpinimą. Nerimą kelia ir dar vienas procesas – visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karines struktūras ir doktrinas. Tai atneša naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui. Jeigu saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtume kreiptis prašyti konsultacijų pagal 4-ąjį NATO sutarties straipsnį“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos prezidentas. 

REKLAMA
REKLAMA

Aljanso sutarties 4-asis straipsnis teigia, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Lietuva šį straipsnį inicijuotų sutarusi su Lenkija, Latvija bei Estija. 

Nuo NATO sukūrimo šis straipsnis buvo aktyvuotas 6 kartus: penkiskart tai padarė Turkija, kai šalia jos vyko intensyvūs kariniai konfliktai Irake ir Sirijoje, o vieną kartą Lenkija, kai Rusija užpuolė Ukrainą 2014 metais. 2012 metais Aljansas, reaguodamas į Turkijos prašymus, sutiko dislokuoti „Patriot“ oro gynybos sistemas, o 2003 metais – vykdė atgrasymo operaciją.

„Baltarusijos režimo hibridinio išpuolio sukelta migracijos krizė, situacija Baltarusijos pasienyje dar nėra išspręsta ir artimiausiu laiku būtų sudėtinga tikėtis jos sprendimo. Ji išlieka tiek sudėtinga, tiek labai sunkiai nuspėjama. Galima neabejoti, kad Aleksandro Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybės, gebėjimą reaguoti ir atremti nelegalios migracijos hibdirines atakas“, – teigė šalies vadovas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Atgrasymas yra gerokai pigesnis nei kolektyvinė gynyba, todėl turime padaryti viską, kad anoje sienos pusėje žmonės, priimantys sprendimus labai aiškiai suprastų – puolimas neapsimoka, intervencija neapsimoka, gausite atkirtį, skaudės. Geriausias būdas suteikti šitą atkirtį yra solidarumo ir sprendimų demonstravimas. Tikimasi, ko gero, kad sprendimus priimsime silpnus ar vėluosime. Ne. Ir šiandien dienos vizitas rodo, kad reaguojama greitai, reaguojama operatyviai. Tai yra didžiausias mūsų saugumo garantas“, – kalbėjo G. Nausėda. 

NATO generalinis sekretorius: jokia sąjunininkė nebus palikta viena

„Jokia sąungininkė niekada nebus palikta viena“, – sekmadienį po susitikimo sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad Aljansas jau atsiuntė savo ekspertų komandą, kuri dalijasi patirtimi ir padeda kovoti su Baltarusijos hibridine ataka. 

REKLAMA
REKLAMA

J. Stoltenbergas pakartojo, kad A. Lukašenka migrantus siunčia spausdamas gretimas kaimynes, o tai yra itin ciniškas elgesys. NATO vadovas sako, kad šiuo atveju labai svarbus yra NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. 

Susitikime neišvengiamai buvo paliesta ir Rusijos karinių pajėgumų telkimo prie Ukrainos tema. Jau kuris laikas tai didina įtampą regione, nes tai gali reikšti, kad Maskva ketina invaziją į Ukrainą arba gąsdina tai darysianti siekdama kitų tikslų. 

Ukraina nėra NATO narė, bet yra NATO partnerė. Tai reiškia, kad NATO šalys greičiausiai negintų Ukrainos kariniu požiūriu, bet šiuo metu teikia visą politinę bei praktinę paramą. Antradienį Rygoje kaip tik šiuo klausimu susitiks NATO užsienio reikalų ministrai. 

„Nepasiduosime Rusijos gąsdinimams“, - sakė J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad Ukraina ir Sakartvelas siekia apsiginti nuo Rusijos agresijos.

REKLAMA
REKLAMA

Abi šalys yra kandidatės tapti NATO narėmis, nors abejojama, ar Aljansas ryžtųsi jas priimti, nes Rusijos reakcija gali būti neprognozuojama. Rusija agresiją prieš Sakartvelą pademonstravo 2008 m., o prieš Ukrainą – 2014 m. 

Šimonytė: turime bėgti paskui pikto proto užmačias

Premjerė I. Šimonytė, kad pagrindinis Baltarusijos tikslas siunčiant migrantus yra priversti Europos Sąjungą atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui. Ji teigia, kad to leisti negalima, bet problema, kad Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys turi bėgti paskui „labai pikto proto užmačias“, „numatyti ir numanyti, kur gali iškilti naujos problemos“. Tačiau I. Šimonytė sako, kad naujausi Europos Komisijos siūlymai suteikia vilties, kad šitie visi klausimai bus sprendžiami operatyviau ir sklandžiau.

Migracijos krizės kontekste Europos Sąjunga Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sienos apsaugai ketina skirti papildomai 200 mln. eurų. Iki šiol migracijos krizei valdyti vien Lietuva iš Europos Sąjungos yra gavusi 36,7 mln. eurų. Europos Sąjunga taip pat skyrė lėšų Tarptautinei raudonojo kryžiaus ir raudonojo pusmėnulio draugijų federacijai, kurios teikia pagalbą migrantams iš Baltarusijos pusės.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrijos institucijos, be kita ko, pasiekė, kad trečiųjų šalių oro bendrovės neleistų skristi migrantams į Baltarusiją bei pasiūlė naują teisinį mechanizmą, kuris leistų operatyviai taikyti tikslines priemones, nukreiptas prieš sausumos, oro, vidaus vandenų ar jūrų vežėjus, kurie užsiima neteisėtu žmonių gabenimu į Europos Sąjungą arba prie to vienaip ar kitaip prisideda. 

Europa taip pat yra pradėjusi technines derybas, kad Baltarusijoje užstrigusiems žmonėms būtų leista grįžti į kilmės šalis. Savanoriškam migrantų grįžimui iš Baltarusijos į kilmės šalis Europos Komisija skirs iki 3,5 mln. eurų.

„Svarbiausia būti vieningiems ir prisiminti, nuo ko visa tai prasidėjo, ir kodėl mes esame ten, kur esame. Visa tai prasidėjo dėl to, kad iš Baltarusijos žmonių buvo atimta teisė spręsti savo likimą. Ir Europos Sąjunga vieningai įvertino šitą situaciją. Vadinasi, bet koks spaudimas atsitraukti nuo savo vertybių, nuo savo principų ir kažkaip derėtis leistų įsitikinti tokiems žmonėms kaip ponas A. Lukašenka, kad blogas elgesys apsimoka“, – sakė I. Šimonytė. 

REKLAMA
REKLAMA

Ji paragino intensyviau per tarptautines organizacijas grąžinti Baltarusijoje įstrigusius migrantus į jų kilmės šalis. „Tai jau vyksta, bet visi, turbūt, geidautumėm, kad vyktų sparčiau“, – sakė premjerė. 

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen Baltarusijos organizuotą hibridinę ataką siunčiant migrantus vadino „ciniška, tyčine ir pavojinga“. Ji pranešė, kad Europos Sąjunga padidins piniginę paramą Lietuvos sienos apsaugai. 

„Jau keturis mėnesius Lietuva susiduria su tyčine, ciniška ir pavojinga hibridine ataka, kurią organizuoja Aleksandro Lukašenkos režimas. Jis kelia grėsmę nekaltų civilių gyvybėms ir duoda klaidingus pažadus. Lietuva humaniškai ir tvirtai dorojosi su šia krize, Europos Sąjunga toliau palaiko jus, jūsų pastangas, tai apima įrangą sienos apsaugai, „Frontex“, „Europol“ ir kitų agentūrų pagalbą, taip pat skyrė nemažą finansinę paramą. Šios savaitės pradžioje paskelbiau, kad patrigubinsime Lietuvai sienos apsaugos fondą šiais ir kitais metais", – teigė U. von der Leyen. 

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva siekia, kad Europos Sąjungos lėšas būtų galima naudoti ir fizinio barjero statybai, bet kol kas tokio sutarimo nebuvo. Dėl šios priežasties fizinis barjeras statomas Lietuvos lėšomis. Kadangi Lietuvos siena su Baltarusija siekia net 679 kilometrus, fizinis barjeras gali kainuoti iki 150 mln. eurų. Tačiau europines lėšas galima naudoti sienos stebėjimo sistemų įrengimui. 

„Europos Sąjungos reikšmingas indėlis finansuojant išorinės sienos infrastruktūrą ne tik prisidėtų prie sienos apsaugos užtikrinimo, bet ir rodytų Europos Sąjungos solidarumą ir atsakomybę už šios svarbios visai Europos Sąjungai politikos įgyvendinimą ir europiečių saugumą“, – pažymėjo G. Nausėda taip leisdamas suprasti, kad spaudimas šiuo klausimus vis dar vyksta. 

Lietuvai taip pat svarbus migrantų repatrijavimas. Šiuo metu Irakas nepriima savo piliečių ir neišduoda dokumentų, jeigu patys žmonės nenori parvykti namo, nes su Europos Sąjunga nėra pasirašęs readmisijos sutarties, o dauguma į Lietuvą atvykusių migrantų yra būtent iš Irako. 

REKLAMA
REKLAMA

Prabilo apie bendrą NATO ir ES deklaraciją

Pasak Europos Komisijos pirmininkės, A. Lukašenka nesugebėjo sužlugdyti Europos Sąjungos solidarumo ir vienybės. Bet ji taip pat teigia, kad reikia išmokti pamokas: negalima nusisukti nuo vidinių problemų, kurias paprastai išnaudoja priešininkai. Šiuo atveju ji kalbėjo apie įtampas šalių visuomenėse, į kurias taikosi priešininkų dezinformacija. Tai gali būti tiek nesutarimai dėl pandemijos valdymo priemonių, tiek pažeidžiamumas kibernetinėms atakoms. 

„Kalbant apie situacijos išmanymą tam, kad galėtume priimti teisingus sprendimus laiku ir veiksmingai veikti, mums reikia tinkamos informacijos ir analitinių gebėjimų. Todėl Europos Sąjungai reikia specialaus centro, kuris padėtų sutelkti vienoje vietoje kompetencijas, analitinius gebėjimus kovojant, tarkime su hibridinėmis atakomis“, – teigė U. von der Leyen. 

REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisijos pirmininkė pranešė, kad su NATO bus pasirašyta bendra deklaracija dėl politinių įsipareigojimų atnaujinimo ir partnerystės stiprinimo. 

Vėliau sekmadienį abiejų organizacijų lyderiai vyks ir į Latviją, kur susitiks su premjeru Krišjaniu Kariniu.

Šie susitikimai vyksta Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, o prie Lenkijos sienos neseniai buvo suburta kelių tūkstančių žmonių minia, kuri, padedant baltarusių pareigūnams, ne kartą mėgino jėga veržtis į šalies teritoriją. Šiuo metu situacija kiek apslopusi, bet neišspręsta, keli tūkstančiai migrantų buvo apgyvendinti netoli sienos esančiame logistikos centre Baltarusijoje. 

Rusija savo ruožtu prie Ukrainos sienos telkia karines pajėgas. Ukraina teigia, kad prie jos sienų bei Rusijos paveržtose ukrainiečių teritorijose sutelkta apie 90 tūkst. karių ir gausybė karinės technikos vienetų. Kad situacija labai įtempta ir rimta, liudija ir JAV reakcija: į Maskvą lapkričio pradžioje buvo siunčiamas Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Billas Burnsas, neseniai susitiko Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Visa situacija skatina abejones, ar Rusija neplanuoja veržtis į Ukrainą. 

REKLAMA
REKLAMA

„Karinių pajėgumų didinimas prie Ukrainos sienos kelia nerimą dėl daugelio priežasčių: pirmiausai, tai nepaaiškinami veiksmai. Mes matome telkiamas pajėgas, telkiamą sunkiąją ginkluotę, šarvuotas transporto priemones, dronus, elektronines karybos sistemas ir matome dešimtis tūkstančius pasirengusių kovoti karinių grupių. Rusija turi mažinti įtampą, deeskaluoti situaciją ir skaidriai deklaruoti tikslus. Jei Rusija nuspręstų panaudoti jėgą, neabejotinai, ji sulauktų atoveiksmio, pasekmių“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas. 

Atvejai, kai buvo inicijuotas 4-asis NATO sutarties straipsnis:

2003 m. Turkija inicijavo konsultacijas Šiaurės Atlanto taryboje dėl karinės Aljanso paramos Turkijai dėl grėsmės gyventojams ar teritoriniam integralumui kilus Irako karui. NATO sutiko suteikti atgrasomojo pobūdžio pagalbą. 

2012 m. birželį Turkija pradėjo konsultacijas, kai vienas jos kovinis orlaivis buvo numuštas Sirijos oro pajėgų.

2012 m. spalį konsultacijos buvo inicijuotos dar kartą, kai nuo Sirijos paleistų artilerijos sviedinių žuvo penki Turkijos civiliai piliečiai. NATO sutiko Turkijoje dislopuoti „Patriot“ oro gynybos sistemas.

2014 m. konsultacijas inicijavo Lenkija, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

2015 m. Turkija vėl paprašė konsultacijų dėl padidėjusios terorizmo grėsmės.

2020 m. Turkija inicijavo konsultacijas dėl pablogėjusios karinės situacijos Sirijoje, kai žuvo keletas Turkijos karių. 

Petras tAutkevičius gerbiami Lietuvos politikai,gerbiami mūsų politikos ekspertai,tai kojelės ir sparneliai,atsipeikėkit ,nes mums ruošiamas naujas cenarijus, kai išMaskvos leidžiasi lėktuvai Grodne, tiesio emigrantų banga pavasariop gali pasipilti ,per Kaliningrado sritį, , manau,kad tai buvo suplanuota Putino su lokošenka ,juk visos Lietuvos valstybės sienos buvo kiauros kaip rėtis, nedgi švarkelis būdamas valdžioje tai darė. Vienintelis politikas ,kuris n ori Lietuvai gero ,tai Gabrielius, visiems kitiems siūlyčiau baigt politikuoti,o ingridai linkiu sekmės politiko, būk tvirta,kaip ažuolas. Siūlyčiau atkreipt į tai ,kag padažnėjo reisai į Grodną, gerbiu aš jus visus, tai yra antras variantas Putino su Lokoįenka nori,kad Europa suskiltį, tiesiog tai paslįpta su Rusijos pajįgų stiprinimu prie Ukrainos sienų, kad nukreiptų Europą , Siūlyčiau ir politikops apžvalginikam kojalam ir sparneliam mastyti nornaliai, tiesiog būk subrendęs vaikas.
Nustebino šimono, kad kalba apie vertybes. Juk didžiausia vertybė yra žmogus, o šimono ir šaika skirsto žmones, juos supriešina, draudžia, baudžia... Tai kokios vertybės?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų