Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija. Kas gi yra šis garsiai linksniuojamas straipsnis, kokia tikimybė, kad jis tikrai bus aktyvuotas artimiausiu metu ir kokios pagalbos tokiu atveju sulauktų Lietuva? 

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija. Kas gi yra šis garsiai linksniuojamas straipsnis, kokia tikimybė, kad jis tikrai bus aktyvuotas artimiausiu metu ir kokios pagalbos tokiu atveju sulauktų Lietuva? 

Lapkričio pradžioje buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, nerimaudamas dėl įvykių Baltarusijos–Lenkijos pasienyje, pareiškė, kad „galbūt atėjo metas pasvarstyti, ar nederėtų aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnio“, nes Lenkijos sienai iškilo „fizinio spaudimo grėsmė“.

REKLAMA
REKLAMA

Lapkričio viduryje tą patį sakė ir Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas, pareiškęs, kad šiuo metu esame tik per žingsnį nuo 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo. Tiesa, jis pridūrė, kad Latvija, Lietuva ir Lenkija straipsnio aktyvuoti neskuba, manydamos, kad kol kas pačios susitvarko su padėtimi, laukdamos tolesnių Baltarusijos ir Rusijos žingsnių.

Galiausiai ir Lietuvoje, prezidentūros teigimu, jau yra sutarti konkretūs kriterijai, kada valstybės vadovai tarpusavio sutarimu galėtų priimti sprendimą kreiptis į NATO.

„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Yra sutarta, jog toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų. <...> Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.

REKLAMA
REKLAMA

Kad prielaidos aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį vis stiprėja, teigia pats Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Pagal paskutinę informaciją, tos prielaidos vis stiprėja“, – „Delfi“ laidoje kalbėjo ministras.

Vis dėlto, jo teigimu, šio straipsnio aktyvavimas pirmiausiai susijęs su karinėmis grėsmėmis ir Lietuva to imtųsi tik pastebėjusi, kad Rusija didina savo karinį aktyvumą Baltarusijoje.

„Tai jeigu <...> pradės permetinėti į Baltarusiją savo kovinius dalinius tai, be abejonės, kreipsimės konsultacijų į mūsų NATO partnerius“, – patikino ministras.

Kiek prielaidų aktyvuoti 4-ąjį straipsnį dabar?

NATO sutarties 4-asis straipsnis numato, kad Aljanso valstybė narė gali paprašyti konsultacijų su sąjungininkėmis, jei mano, kad kilo grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai viena iš NATO valstybių ar jų grupė aktyvuoja 4-ąjį NATO straipsnį, skirtą konsultacijoms dėl teritorinio vientisumo, politinės nepriklausomybės ar jaučia grėsmę tiesioginę, tuomet susirenka NATO Taryba ir svarsto, kaip bendrai Aljansas gali reaguoti į išreikštą narės ar jų grupės susirūpinimą ir kokius veiksmus galėtų bendrus priimti, atsakant į šį susirūpinimą“, – straipsnio reikšmę portalui tv3.lt aiškino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Tačiau, ar Lietuvai ar jos kaimynėms teks imtis aktyvuoti šį straipsnį, priklausys nuo to, ar eskaluosis situacija pasienyje su Baltarusija. Jei situacija atrodys taip, kaip šiomis dienomis, tuomet NATO pagalbos neturėtų prireikti, svarstė G. Česnakas.

„Aš manyčiau, kad tokie aktyvavimai tikrai neturėtų būti švaistomi. Potencialiai aktyvavimas galimai nusimatytų, jeigu Rusija dislokuotų didesnes karines pajėgas Baltarusijoje, nes keistųsi geopolitinė aplinka tiesiogiai. Dabar, matant, kas vyksta šiandien, jeigu nematysime eskalacijos ar bandymų prasiveržti, susidūrimų tarp pasienio pareigūnų ar pareigūnų iš Baltarusijos pusės, nelegalių migrantų veikimo, veikiausiai nebūtų logiška aktyvuoti to straipsnio“, – sakė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, jau vien to, kad Lietuva ir jos kaimynės vis garsiau kalba apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, turi poveikį.

„Apie jį buvo kalbėta, atkreiptas dėmesys kitų NATO valstybių. Ir tai, sakyčiau, duoda pakankamus rezultatus, nes yra tam tikras įsiklausymas ir matymas kitų valstybių“, – pastebėjo G. Česnakas.

Jam antrina ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, patvirtinantis, kad Lietuva turi nustačiusi kriterijus, pagal kuriuos galėtų aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tačiau dabar svarbiausia tai, kaip klostytis situacija Lenkijoje.

„Matome, kad čia yra regioninis reiškinys, lenkai – pirmasis taikinys šią minutę, tai akivaizdu. Ir lenkai kol kas tokio sprendimo nedaro. Tai reiškia, kad mes turime su jais derintis, neišvengiamai. Jie, matyt, kol kas dar laikosi savarankiško kelio. Tai natūralu, kad mums reikia derintis. Jeigu Lietuvoje būtų panaši situacija kaip Lenkijoje, tikrai net neabejodami jau aktyvuotume šitą straipsnį, net jeigu būtų tik panaši“, – tv3.lt sakė L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Kokios pagalbos galėtų tikėtis Lietuva?

4-ojo NATO straipsnio aktyvavimas pirmiausiai reikštų politinę žinią, o tik rimtesniu atveju – karines pajėgas, teigia G. Česnakas. Jo teigimu, papildomi kariai galėtų būti atsiunčiami nebent tuo atveju, jei situacija pasienyje darytųsi vis labiau įtempta.

„Kitos valstybės paskelbtų apie aukštesnę karinę parengtį, esant poreikiui, geresnį reagavimą – tai būtų tam tikras sprendimas. Ar būtų fiziškai kažkas, nesu tuo įsitikinęs. Bet manau, kad valstybės paskelbtų apie politinę paramą, pakviestų deeskaluoti situaciją ir praneštų apie galimai padidintą pasirengimą reaguoti, atsiųsti esant poreikiui papildomas pajėgas, ekspertus, intensyviau stebėti situaciją“, – svarstė profesorius.

Tuo metu L. Kasčiūnas svarsto, kad NATO narių pagalba galėtų būtų įvairialypė, o itin didelį svorį turėtų JAV, kuri galėtų pagelbėti sprendžiant skrydžių iš migrantų kilmės šalių į Baltarusiją klausimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Galima tikėtis įvairių papildomų karinio atgrasymo sprendinių. Kitaip tariant, įvairių papildomų pajėgų atvykimo. Kadangi NATO yra karinis-politinis aljansas, tai galima tikėtis galbūt ir prašymų fiziniam barjerui, ir panašiai. Natūralu, tai tokios karinės-politinės priemonės.

Tos šalys, didžiosios valstybės, ypač JAV, savo ekonominiu, fiziniu svoriu galėtų mums padėti spręsti galutinai visus skrydžių nutraukimus iš kilmės šalių, labai stiprus momentas būtų šitoje vietoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Aktyvuotas tik keturis kartus

Iki šiol 4-asis NATO straipsnis buvo aktyvuotas tik keturis kartus, visi jie įvyko dar šiame šimtmetyje. Ir visus keturis kartus straipsnį aktyvavo Turkija: 2003-aisiais, kai vyko Irako karas; 2012 m. birželio mėnesį, kai Sirija numušė Turkijos naikintuvą; 2012 m. spalio mėnesį po Sirijos atakų prieš Turkiją ir Turkijos atsakomųjų veiksmų ir 2020 m. vasario mėnesį, išaugus įtampai dėl karinės operacijos Sirijos šiaurės vakarinėje dalyje. 

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu imti tai, kas buvo su Turkija, kai Sirijos pajėgos numušė Turkijos lėktuvą pasienyje 2012 metais, tuomet vyko susitikimas ir kai kurios NATO valstybės narės skyrė oro gynybos sistemas Turkijai, kurios pradėjo budėjimą ties Turkijos–Sirijos siena“, – Aljanso narių reakciją į 4-ojo straipsnio aktyvavimą pateikė G. Česnakas.

Tiesa, 2014 m. kovo mėnesį Latvija, Lietuva ir Lenkija paragino surengti 4-uoju straipsniu paremtą pasitarimą Krymo krizei aptarti, bet tada 4-asis straipsnis taip ir nebuvo aktyvuotas.

Anot G. Česnako, piktnaudžiauti 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimu nereikėtų, mat kyla rizika, kad kitais kartais bandant aktyvuoti šį straipsnį Aljanso narės į pagalbos prašymą žiūrės skeptiškai.

„Nes, jeigu mes daug piktnaudžiautume tuo 4-uoju straipsniu, tai kitos valstybės ateityje potencialiai būtų linkusios skeptiškiau reaguoti, kas, beje, nutiko ir su Turkija. Kai ji keturis kartus aktyvavo, tai pirmą, antrą kartą kaip ir intensyvios diskusijos buvo, o po to žiūrima kiek skeptiškiau“, – pastebėjo G. Česnakas.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7146. Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. 

Praėjusią savaitę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir jiems mėginant šturmuoti sieną, Lietuvos pasienyje su Baltarusija mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis.

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų