Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis. Tačiau prie Lenkijos sienos pabandę patekti į Europos Sąjungą migrantai liko nieko nepešę ir buvo priversti nakvoti atvirame ore, iš vienos pusės saugomi lenkų pareigūnų ir pusiau pažeistos koncertinos, iš kitos – baltarusių pareigūnų.

Kaip gali klostytis įvykiai toliau? Abejotina, ar Baltarusijos pusė leis migrantams grįžti į Minską ar neprižiūrimiems blaškytis Baltarusijoje. Kas bus kai šąlant orams kas nors mirs arba sunkiai susirgs?

1. Migrantai gali įsikurti ilgesniam laikui

Pasak saugumo eksperto Aurimo Navio, keli tūkstančiai migrantų nei Lenkijai, nei juo labiau visai Europos Sąjungai nėra didelis skaičius, tačiau priėmus šiuos migrantus neabejotina, prie sienos atsirastų dar daugiau atvykėlių, todėl tai galėtų tapti pasaka be pabaigos.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Lenkija nepriima migrantų ir, greičiausiai, nepriims. Jeigu migrantams nepavyks prasiveržti į Lenkiją, o baltarusiai neleis judėti į Baltarusijos gilumą, tuomet migrantai gali kažkuriam laikui įkurti stovyklą pasienyje.

„Dabar yra tokia oro temperatūra, kai galima žmones paspausti veiksmui nebūtinai automato šūviais, bet dėl oro sąlygų. Kai būna labai šalta, žmones apima ne troškimas imtis veiklos, bet apatija, abejingumas. Toks oras, kaip dabar, lietus kelia susierzinimą ir skatina veiksmui“, – sako A. Navys.

Šiuo atveju veiksmas gali reikšti bandymą prasiveržti pro Lenkijos sienos apsaugą. Lenkija prie sienos yra sutelkusi dideles jungtines policijos, pasieniečių ir karines pajėgas, o migrantai apsiginklavę žirklėmis metalo karpymui, kastuvais, kirviais bei vaikais, kuriuos bet kokia proga filmuoja ir prašo užtarimo.

REKLAMA
REKLAMA

Lenkija ir Baltarusija turi 418 kilometrų ilgio sieną, tačiau iš jų 154 kilometrus sutampa su Vakarinio Bugo upės vaga, į sieną įsiterpia ir kitos upės – Svislovičiaus, Volkušankos, Juodosios Ančios. Žeme ir miškingomis vietovėmis siena eina apie 180 kilometrų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Laurynas Jonavičius mano, kad migrantams nepavykus prasiveržti į Lenkiją stovykla pasienyje išties kuriam laikui galėtų atsirasti, bet pabrėžė, kad tai nėra trokštamas tikslas Minskui, nes tuomet migrantai taptų našta Baltarusijai.

„Stovyklos kūrimasis galimas, bet čia yra kita pusė: nežinau, ar Aleksandrui Lukašenkai labai reikia, kad ten kurtųsi stovykla su tūkstančiais migrantų. Jie tuomet vaikšto po aplinkinius kaimus, ieško maisto, tai čia pačiam A. Lukašenkai nėra intereso, kad kurtųsi stovyklos pasienyje. Nes tai problema ne tik Lenkijai, bet ir pačiai Baltarusijai. Yra toks niuansas. Bet neilgam laikui stovyklos galima tikėtis. Tik tiek, kad tiek režimo elgesys, tiek migrantų elgesys bus nukreiptas į bandymus rasti kelius“, – mano mokslininkas.

Prie kelių tūkstančių migrantų, esančių pasienyje dabar, gali prisijungti ir daugiau atvykėlių, o žmonių skaičiaus didėjimas automatiškai didintų spaudimą lenkų pusei. „Migrantų kiekis, kiek suprantu dar augs, nes jų dar pilna Minske, atskrenda papildomais lėktuvais, o jie atskrenda ne tam, kad sėdėtų Baltarusijoje“, - teigia pašnekovas.

2. Gali būti žuvusių ar sušalusių migrantų

Situacijai besitęsiant neatmetama, kad prie sienos su Lenkija gali būti žuvusiųjų. L. Jonavičius sako neatmetantis galimybės, kad per bandymus prasiveržti į Lenkiją gali būti atsitiktinių aukų, taip pat tikėtinos įvairios provokacijos iš Baltarusijos pusės.

REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti žuvusiųjų ir dėl šalčio, ir nelaimingų atsitikimų dėl laipiojimo per spygliuotas vielas. Tikiuosi, lenkai nešaudys, bet tai susiję ir su psichologija: nėra lengva tiesiog stovėti, kai į tave eina pagaliais, kirviais ir kastuvais. Tai priklauso nuo pasirengimo iš Lenkijos pusės “, – sako pašnekovas.

Žurnalistai su kameromis patenka tik iš Baltarusijos pusės – kadangi režimas nedemokratinis, beveik neabejotina, kad siužetus vietoje filmuos režimui palankūs asmenys. Vaizdų parūpina ir patys migrantai, filmuodami telefonais bei platindami medžiagą įvairiose socialinių tinklų grupėse. Iš Lenkijos pusės prieigą turi tik lenkų tarnybos – kadangi Lenkijoje galioja nepaprastoji padėtis, prieiga pasienyje asmenims yra ribojama.

„Jau dabar jie vaikus stumia į priekį, nėščias moteris stumia į priekį, verčia juos ašaroti, visokias dramas kuria. Jie naudojasi tokiu pabandymu paveikti per emocijas, per pagarbą žmogaus teisėms. Tikrai tuo bus naudojamasi ir tikrai tai sukurs vidinių įtampų Europoje, ypač toliau į Vakarus nuo Lenkijos“, – sako L. Jonavičius.

Jeigu nutiktų taip, kad kažkas pasienyje žūtų ar sušaltų, ypač, jeigu tai vaikas ar moteris, tuomet labai tikėtina, kad tai sukels didžiulį susipriešinimą Lenkijoje bei visoje Europos Sąjungoje dėl nežmoniško elgesio, Lenkija bus skatinama imtis veiksmų įveikti humanitarinei krizei.  

Panašiai vyko, kai 2015 metais visoje pasaulio žiniasklaidoje pasklido Viduržemio jūroje nuskendusio trejų metų amžiaus berniuko Alan Kurdi nuotraukos.

Jau šiuo metu tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje matyti požiūrių išsiskyrimas: iš vienos pusės daugelis supranta, kad tai nedemokratinio režimo ataka, pasinaudojant gyvais žmonėmis, pabrėžiama nacionalinio saugumo svarba, iš kitos pusės žmogaus teises ginančios organizacijos spaudžia valstybes laikytis europinių žmogaus teisių standartų – priimti pažeidžiamus asmenis, suteikti minimalias, bet žmogiškas sąlygas, individualiai svarstyti prieglobsčio prašymus, nesvarbu, koks kiekis žmonių tokio prieglobsčio prašytųsi.

REKLAMA
REKLAMA

3. Migrantus gali stumti Lietuvos ar Ukrainos sienos link

L. Jonavičius sako, kad jeigu Baltarusijai visiškai nepavyktų išstumti migrantų į Lenkiją, tuomet galėtų būti siekiama jų atsikratyti kitur – gal Lietuvoje, gal Ukrainoje. Bet A. Lukašenkai tai būtų tolygu pralaimėti, todėl šis scenarijus menkai tikėtinas ir būtų panaudojamas tik tuomet, jei pirmieji planai nepavyktų.

Šis scenarijus labai nepalankus patiems migrantams, nes netgi patekus į Lietuvą, jiems reiktų įveikti Lenkiją, kad patektų į Vokietiją. Patekę į Ukrainą, jie turėtų kažkaip patekti į Slovakiją, Vengriją arba Rumuniją, o jau tada į savo trokštamą šalį. Bandydami prasiveržti į Lenkiją migrantai skandavo „Germany, Germany“.

„Gali būti, kad su pabėgėliais A. Lukašenka įstums save ir į kampą. Galvodamas, kad sukurs problemų Europai, jis gali susikurti vidinių problemų pats sau, ypač jei Europos valstybės tvirtai ir nuosekliai tikrai laikysis atstūmimo politikos“, – mano pašnekovas.

Pasak L. Jonavičiaus, A. Lukašenka labai aiškiai pasimokė iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano, kuris 2016 metais pabėgėliais iš Sirijos šantažavo Europos Sąjungą, kol galiausiai buvo pasiektas sutarimas mokėti milijardus eurų Turkijai už tai, kad ji priimtų atgal į Graikiją patekti bandančius migrantus ir kovotų su nelegalia migracija iš savo šalies.

Šiuo susitarimu bendras migrantų skaičius per Egėjo jūrą buvo reikšmingai sumažintas, tačiau Turkijos prezidentas kartas nuo karto vis pašantažuoja Europą. Pavyzdžiui, 2020 metų kovą migrantai buvo laisvai leidžiami per žemyninę Turkijos-Graikijos sieną, kuri nepateko į 2016 metų susitarimo rėmus. Graikai ten, galiausiai, pasistatė galingą barjerą, bet ne visoje teritorijoje, o tik ten, kur siena eina sausuma.

REKLAMA
REKLAMA

„Tad klausimas, kiek išmoktos Turkijos pamokos, kiek nuosekli ir vieninga bus pozicija Europos viduje“, – sako L. Jonavičius.

4. Migrantams gali būti pasiūlyta grįžti į kilmės šalis, bet sunku tikėtis

Visiškos A. Lukašenkos nesėkmės atveju, jeigu migrantams niekaip nepavyktų prasiveržti ir jie liktų Baltarusijoje, atvykėlius galėtų būti bandoma grąžinti į jų kilmės šalies. Bet tai labai sudėtinga, nes, visų pirma, A. Lukašenka nemėgsta pralaimėti, o, antra, migrantai gali nebeturėti pinigų, trečia, tam reiktų organizuoti papildomus orlaivių reisus iš Baltarusijos.

„Yra variantas, kad migrantus siųs atgal į savo kilmės šalis, sakys pirkit bilietus ir grįžkit atgal. Toks variantas yra, bet kiek jis įmanomas ir realus? Tam reikia pinigų, lėktuvų reisų. Ir vėlgi, tai atsitraukimas A. Lukašenkai, o pralaimėti jis labai nemėgsta. Todėl praktiškai šis scenarijus sunkiai tikėtinas“, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas.

Šis scenarijus galėtų būti labiausiai trokštamas Lenkijos, Lietuvos bei visos Europos Sąjungos, bet būtent dėl to tikimybė yra labai menka tol, kol A. Lukašenka vadovauja Baltarusijai.

5. Sutaikys Lenkiją su Europos šalimis?

Kuo ilgiau tęsis padėtis pasienyje su Lenkija, tuo labiau tikėtina, kad lenkai laikinai ar ilgam užmirš savo nesutarimus su Europos Sąjunga dėl teisės viršenybės principo ir ims dirbti ranka rankon, siekiant atremti hibridinę Baltarusijos ataką. Taip mano ir saugumo ekspertas A.Navys, ir politologas L. Jonavičius, tik pastarasis ekspertas išskyrė labiau santykius su Vokietija. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kuo ilgiau tęsis tokie dalykai pasienyje, tuo labiau vers Lenkijos Vyriausybę kreiptis pagalbos šiek tiek nuleidus galvą. Kai Europos Sąjunga įsijungs į problemos sprendimą, tai Europos mastu keletas tūkstančių migrantų yra niekas“, – teigia A. Navys. 

Šiuo metu Varšuva karštai nesutaria su Europos Sąjunga dėl to, ar Europos Teisingumo Teismas gali priimti privalomus sprendimus Lenkijos atžvilgiu. Lenkų Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad ne, nors daugelis abejoja Lenkijos Konstitucinio Tribunolo nepriklausomumu nuo lenkų valdančiosios partijos  „Teisė ir teisingumas“. 

„Tai gali paskatinti šiokį tokį atšilimą tarp lenkų ir vokiečių. Vokiečiai puikiai supranta, kad tikslas yra Vokietija ir nenori, jog lenkai praleistų migrantus. Taigi galimas toks trumpas suartėjimas, kaip vienas iš šalutinių krizės variantų“, – mano L. Jonavičius. 

Gairės:

Rašyti komentarą...
A
Atsipeikėkit!
2021-11-09 14:40:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokia dar režimo ataka prisidengiant nekaltais žmonėmis, gal juokaujat!!!
Tai ne žmonės ir ne aukos, tai sąmoningai sprendimą vykti į Vokietiją ir ES priėmę šiukšlintojai, tinginiai, pašalpiniai, teroristai, negerbiantys kitos kultūros, religijos, chamai, kurių vaikai niekada negerbs kitų kultūrų sukurtos gerovės, niekada negerbs ES įstatymų ir kt.
Atsakyti
0

A
Apibendrinant straipsny
2021-11-09 14:16:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kalciaucia "Germany"...duodama pasalpas dykaduoniams.
Atsakyti
0

V
Viskas pagal scenariju
2021-11-09 14:14:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vystysis taip, kaip ja vystys.
Tai uzsakytas spektaklis, tad scenarijus yra. O musu uab Lietuva valdantieji, kiek mes zinome yra tik vykdytojai, vadynininkai.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
A Atsipeikėkit! 2021-11-09 14:40:06
Kokia dar režimo ataka prisidengiant nekaltais žmonėmis, gal juokaujat!!!
Tai ne žmonės ir ne aukos, tai sąmoningai sprendimą vykti į Vokietiją ir ES priėmę šiukšlintojai, tinginiai, pašalpiniai, teroristai, negerbiantys kitos kultūros, religijos, chamai, kurių vaikai niekada negerbs kitų kultūrų sukurtos gerovės, niekada negerbs ES įstatymų ir kt.
Atsakyti
0
A Apibendrinant straipsny 2021-11-09 14:16:08
Kalciaucia "Germany"...duodama pasalpas dykaduoniams.
Atsakyti
0
V Viskas pagal scenariju 2021-11-09 14:14:35
Vystysis taip, kaip ja vystys.
Tai uzsakytas spektaklis, tad scenarijus yra. O musu uab Lietuva valdantieji, kiek mes zinome yra tik vykdytojai, vadynininkai.
Atsakyti
-1
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų