Koronavirusas COVID-19

Kol vieni dar tik svarsto skiepytis nuo COVID-19 arba nė nesiruošia to daryti, kiti gi laukia, kada galės gauti trečiąją vakcinos dozę. Tačiau nors daliai gyventojų ir atsirado galimybė registruotis sustiprinamajai vakcinos dozei, ministerijos atstovai primygtinai ragina to nedaryti, jei asmuo nepriklauso nurodytoms grupėms. Be to, aiškėja, kad trečiam skiepui reikės mažesnės „Moderna“ vakcinos dozės.

Vėl užfiksavus naują COVID-19 atvejų šuolį pildosi „juodųjų“ savivaldybių sąrašas. Šiandien čia vėl atsidūrė Alytaus, Ignalinos, Akmenės rajonai, naujai į epidemiologinę D zoną pateko Biržų rajonas. Savaitinis COVID-19 atvejų dinamikos žemėlapis piešia liūdną vaizdą – iš 60-ies savivaldybių pandemija pagreitis slopsta vos keliose.

Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 4011 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyti 9488 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.

Augant užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiams ir daugėjant mirčių visų šalių vyriausybėms tenka ieškoti sprendimų, kaip tvarkytis su COVID-19 pandemija. Prof. Juliaus Kalibato tvirtina, kad gyventojų pareiga yra tolerantiškai žiūrėti į kai kuriuos būtinus laikinus laisvių suvaržymus, kuriais stengiamasi apsaugoti visuomenę nuo koronaviruso išplitimo.

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys (ECDC). Lietuvos medikai pabrėžia, kad tokius rodiklių skirtumus galėjo lemti nevienodos testavimo strategijos, skirtingų amžiaus grupių sergamumas, skiepijimo apimtys ar į kylančią susirgimų kreivę kitose šalyse dar nespėjęs sureaguoti mirtingum...

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje į daugumą vietų žmonės gali patekti tik parodę galimybių pasą. Tą pajuto ir Seimo nariai, kurie nusiteikę prieš skiepus nuo koronaviruso. Valstiečių frakcijos narys Dainius Kepenis nebuvo įleistas į Seimo restoraną. Tą patvirtino ir pats Seimo narys, pareiškęs, kad dėl šio įvykio restorane daugiau niekada nesilankys, praneša naujienų portalas „Lrytas“. Anot D. Kepenio, jis galėtų gauti galimybių pasą, nes yra persirgęs koronavirusu, tačiau jo išsiimti nesiruošia.

Antradienį Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojam plėsti ir į kitas savivaldybes. „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Sveikatos teisės institutas (STI) rugsėjo 13 d. kreipėsi į visas Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo ir plačiau padiskutuoti. „Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais.

Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje svariai padaugėjo – jų registruoti 205, kai savaitę prieš tai – 130. Aktyvių protrūkių augimas fiksuotas beveik visos srityse, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose, rašoma pranešime spaudai. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojama plėsti ir į kitas savivaldybes.  „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 537 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 269 naujus COVID-19 atvejus, naujų mirčių nebuvo fiksuota. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 782 COVID-19 pacientai, iš kurių 82 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojus ribojimams galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims laisvėja ir reikalavimai dėl kaukių. Pranešama, kad veikloms, kuriose dalyvauja imunizuoti ar neigiamą testo rezultatą turintys žmonės, dėvėti kaukes dauguma atvejų tik rekomenduojama. Tačiau dėl tokio leidimo specialistai priversti tik kraipyti galvomis.

Latvijoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pilnai pasiskiepiję 42,03 proc. gyventojų, rodo antradienį paskelbti Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenys. Visą vakcinavimo kursą baigė 791 025 gyventojai. Skiepijimo tempas šalyje išlieka lėtas: pirmadienį buvo paskiepyti iš viso 3 524 žmonės. Pirmadienį pirma vakcinos dozė buvo suleista 1 513 žmonių, antra – 1 989. Dar 22 žmonės buvo paskiepyti vienadoze „Johnson & Johnson“ vakcina.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 43 206 testus patvirtinta 460 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę asmenys, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 135 naujus užsikrėtimo atvejus ir keturių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 354 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 106 yra pilnai pasiskiepiję.

Epidemiologinė situacija šalyje dinamiškai kinta. Nors antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis „juodųjų“ savivaldybių skaičius kiek sumažėjo ir siekia 13, „geltonųjų“ teliko vos dvi.  COVID-19 žemėlapyje liekant vis mažiau geltonos spalvos dominuoti ima raudonų ir vis daugiau juodų zonų. Vertinant 7 dienų savaitinį atvejų pokytį didžiojoje dalyje savivaldybių pandemija veržiasi ir tik 14-oje (iš 60 esamų) slopsta.

Per praėjusią parą nustatyti 889 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturi iš penkių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 4304 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyta 10,4 tūkst žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo dešimčia.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

Viso labo per savaitę Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje „juodųjų“ savivaldybių skaičius išaugo dvigubai – nuo septynių iki 15. Tiesa, dalies jų merai tvirtina, kad statistika neatspindi realybės, mat į „juodąjį“ sąrašą savivaldybės pateko ne dėl to, kad daug serga, o dėl to, kad teigiamų tyrimų dalis didelė. Nepaisant to, visi merai vieningai sutaria, kad daugiausiai nerimo visoms šalies savivaldybėms turėtų kelti padėtis mokyklose, mat ten COVID-19 virusui plisti lengviausia.

Šiuo metu Kauno ligoninėje gydomi trys COVID-19 sergantys vaikai, vienas jų –  sunkesnės būklės, tačiau gydytojai prognozuoja, kad šių atvejų tarp vaikų rudenį daugės ir rekomenduoja vengti nebūtinų susibūrimų, tokių kaip prekybos centrai. Kaip BNS sakė Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius, ligoninėje visada būna bent keli mažieji COVID-19 pacientai, daugiausia jų yra buvę septyni-aštuoni.

Tęsiantis vakcinacijai nuo koronaviruso, dalis gyventojų jau sulaukia trečios dozės. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ketvirtą dozę, kuri dar labiau sustiprintų imunitetą. Visgi ekspertų teigimu, ketvirtos dozės gali prireikti ne visiems gyventojams, o atsakymų, kaip ilgai išlieka imunitetas po skiepo, turi pateikti vakcinų gamintojai.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 18 178 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 719 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo pirmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 18 554 naujus užsikrėtimo atvejus ir 788 COVID-19 pacientų mirtį. Daugiausia naujų užsikrėtimo atvejų užfiksuota Maskvoje – 2 022. Per praėjusią parą sostinėje mirė 41 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Tiesa, galimybių pasas kai kur tikrinamas neįsitikinus, kad jį pateikia jo savininkas, t.y., tik retais atvejais prašoma papildomai parodyti ir asmens dokumentą. Taip daro dauguma parduotuvių.

COVID-19 situacija prastėja. Praėjusią savaitę naujų koronaviruso atvejų skaičius perkopė tūkstantį, kasdien nuo COVID-19 miršta keliolika žmonių. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos skelbia, kad šiuo metu yra užimta 90 proc. visų reanimacinių lovų. Sergamumo COVID-19 rodikliai auga. Šeštadienį pranešta apie nustatytus 1064 naujus koronaviruso atvejus, pirmadienį pranešta apie 19 nuo infekcijos mirusių žmonių.

Nuo rugsėjo registruoti 42 protrūkiai ugdymo įstaigose, apie 90 proc. jų – mokyklose, dešimtadalis – darželiuose, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro BNS pateiktais pirmadienio ryto duomenimis, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, devyni iš dešimties yra pirminiai, t.y. kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 963 testus nustatyti 268 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 194 asmenys nėra pasiskiepiję, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 329 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį.

Valdančiųjų svarstoma iniciatyva leisti nušalinti nuo darbo skiepytis atsisakančius kai kurių profesijų darbuotojus turi panašų rėmėjų ir priešininkų skaičių. Portalo 15min.lt užsakymu „Norstat LT“ atliktos apklausos metu tokioms priemonėms pritarė 44,6 proc.,  prieš buvo 48,1 proc. apklaustųjų. 19 proc. pasirinko atsakymą, kad visiškai pritartų, 25 proc. – labiau pritartų. Įstatymui labiau nepritartų 17 proc., o visiškai nepritartų – 32 proc. apklaustųjų.

Situacija dėl COVID-19 darosi vis labiau įtempta. Šalyje skaičiuojama vis daugiau „juodųjų“ savivaldybių – tokių šalyje jau 15. Joms apimant vis daugiau ploto geltonų taškų epidemiologiniame žemėlapyje teliko tik 3. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per savaitgalį dar ne viena savivaldybė „nusidažė“ juodai – į D zoną papuolė Alytaus miestas ir rajonas, Akmenės, Pasvalio, Jurbarko rajonas.

Per praėjusią parą buvo nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 ir 80–89 metų amžiaus grupėms – po šešis mirusiuosius, taip pat mirė keturi 90–99 metų amžiaus grupės žmonės, vienam mirusiajam buvo nuo 60 iki 69 metų, dviem – 40–49 metai. Iš mirusiųjų 16 buvo nepaskiepyta, trys – paskiepyti, pastarieji buvo 70 metų ir vyresni. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojant naujiems ribojimams neturintiems galimybių paso žmonėms, restoranų atstovas tikisi, kad darbas vyks sklandžiai, grožio salonai baiminasi, jog neteks dalies klientų, tuo metu prekybininkai nerimauja, jog parduotuvėse susidarys eilės, kils konfliktų.

Nors pirmadienį įsigaliojantys griežtesni reikalavimai lankymuisi įstaigose pristabdys koronaviruso plitimą, didesnį poveikį tam turėtų skiepijimosi apimtys, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Tai šiek tiek galbūt pristabdys, bet didžiausias pristabdymas būtų tada, jeigu mes turėtume didesnes skiepijimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė L. Ašoklienė.

Nuo pirmadienio paveiktų šalių sąraše žalią zoną palikus Slovakijai ir Vengrijai, čia liko dvi valstybės – Lenkija ir Čekija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai reiškia, kad atvykus iš Slovakijos ir Vengrijos nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems COVID-19 asmenims praėjus trims–penkioms dienoms nuo atvykimo reikės darytis pakartotinį PGR tyrimą.

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose. BNS pateikia svarbiausių pasikeitimų, įsigaliojančių nuo pirmadienio, apžvalgą. Prekyba ir paslaugos Turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.

Rugsėjo 13-ąją, pirmadienį, šalyje įsigalioja apribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems užveriamos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Nuo rugsėjo 13 d., visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.

COVID-19 situacija ir toliau kaista. Pastarosiomis dienomis nustatoma bent pusė tūkstančio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, o vakcinacijos rodikliai lėtėja. Duomenų mokslininkas pasakoja, kad absoliuti dauguma šiuo metu koronavirusu užsikrečiančių, papuolančių į ligonines ir mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję, tad norint suvaldyti pandemiją, ko gero, reikės paskiepyti visus galinčius skiepytis gyventojus.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 10 437 testus patvirtinti 393 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 419 naujų užsikrėtimo atvejų ir penkių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 314 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 79 yra pilnai pasiskiepiję.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 704 testus nustatyti 329 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 253 asmenys nėra pasiskiepiję, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 493 naujus COVID-19 atvejus ir vieno paciento mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 403,92 atvejp 100 tūkst.

Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės, rašoma pranešime spaudai. Visi Lietuvos gyventojai turi galimybę pasiskiepyti norima vakcina. Norintieji pasiskiepyti kviečiami skambinti telefonu 1808 arba registruotis savo vakcinai adresu www.koronastop.lt.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 1896 žmonės: 1220 iš jų – pirmąja, 676 – antrąja vakcinos doze, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 699 tūkst. 661 žmogus, visiškai vakcinuota – 1 mln. 567 tūkst. 912 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 2 196 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 22 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 3 869 naujus COVID-19 atvejus ir 69 pacientų mirtį.

Per praėjusią parą nustatyta 810 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 metų amžiaus grupei – septyni, taip pat mirė penki 80–89 metų amžiaus grupės žmonės, dviem mirusiems buvo nuo  60 iki 69 metų, po vieną žmogų mirė 50–59 ir 30–39 metų amžiaus grupėse. Iš mirusiųjų 11 buvo nepaskiepyti, o penki – paskiepyti, pastarieji buvo vyresnio amžiaus.

Į portalą tv3.lt kreipėsi alytiškė Eglė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), teigianti patyrusi itin retą reakciją į COVID-19 skiepą. Moteris sako, kad po skiepo jai sutino krūtis ir sutriko menstruacinis ciklas. Specialistai patvirtina gavę ne vieną panašų skundą, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti ryšio su skiepu negali. 27-erių Eglė teigė esanti sunerimusi dėl savo sveikatos ir pasidalindama savo istorija nori įspėti kitas jaunas moteris.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkiau COVID-19 sergantiems pacientams, gydytojai ragina prisiminti svarbiausią taisyklę, kuri kitą kartą gali padėti išgelbėti ir gyvybę. Pabrėžiama, kad vis dar gyvenama pandemijos sąlygomis, todėl bet kokie peršalimo simptomai turėtų skatinti išsitirti, kreiptis į medikus ir prireikus kuo anksčiau pradėti gydymą. Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr.

Per liepą skiepijimo centruose išpiltas rekordinis kiekis vakcinų nuo koronaviruso – 20,5 tūkst. dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Didžiausias vakcinų kiekis buvo utilizuotas liepos mėnesį – 20,5 tūkst. dozių. Rugpjūtį šis skaičius siekė 3,7 tūkst. Aiškesnė tendencija bus matoma įvertinus rugsėjo mėnesio duomenis“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

64 proc. gyventojų yra linkę laikyti skiepus nuo COVID-19 pilietine pareiga, rodo penktadienį paskelbti Eurobarometro duomenys. Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinko 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. buvo linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų buvo linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Jau antrą savaitę iš eilės matomas didėjantis nusižengimų viešajame transporte skaičius, pastebi ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dauguma pažeidimų yra susiję su kaukių dėvėjimu. Tuo tarpu nusižengimų įmonėse ar įstaigose, aptarnaujančiose tik asmenis, turinčius galimybių pasą, nenustatyta.

Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbia dėl COVID-19 pacientų daugėjimo pradedanti riboti planines operacijas, penktadienį pranešė LNK žinios. COVID-19 pacientams skirtų lovų ligoninėje yra 86, šiuo metu čia gydomi 78 pacientai, 12 iš jų – reanimacijoje. Ligoninė skelbia, jog daugėjant šios ligos pacientų plečiami jiems skirti skyriai ir perorganizuojamas planinis darbas: laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos.

Nuo pirmadienio įsigaliojus naujiems ribojimams, kavinėse, baruose ar restoranuose lauke bus galima lankytis ir be galimybių paso, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu atveju prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei penki asmenys, išskyrus šeimos narius. Tuo metu į kavinių vidų patekti bus galima tik turintiems galimybių pasus.

Nors anksčiau valdžia numatė neleisti galimybių paso neturintiems asmenims naudotis viešuoju transportu, šių veiksmų dabar atsisakė. Per vadinamąjį „neskiepytųjų karantiną“, kuris prasidės nuo rugsėjo 13 d., viešuoju ir tarpmiestiniu transportu galės naudotis visi gyventojai, nepriklausomai, ar yra pasiskiepiję nuo koronaviruso. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojantys reikalavimai numato, kad naudojantis viešuoju transportu galimybių paso nereikės.