Mirčių nuo COVID-19 statistika nesutampa: paaiškina, iš kur atsirado dar 800 mirusiųjų

Higienos institutas ketvirtadienį paskelbė, kad, jų duomenimis, nuo COVID-19 per pirmąjį šių metų pusmetį mirė daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių. Tačiau šie skaičiai neatitinka su tais, kuriuos skelbia COVID-19 duomenis kasdien pateikiantis Statistikos departamentas. Abi įstaigos aiškina, kad apie 800 mirčių paklaida atsirado dėl skirtingų abiejų įstaigų skaičiavimo principų. Statistikos departamentas skelbia operatyvią statistiką, o Higienos institutas – jau apdirbtus duomenis.

Higienos institutas ketvirtadienį paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį nuo COVID-19 mirė 3320 žmonių. Šis skaičius nesutampa su tuo, kurį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 per pirmąjį metų pusmetį mirė 2547 žmonės.

Higienos institutas: pateikiami išanalizuoti duomenys

Higienos instituto Mirčių registro vadovė Rūta Ustinavičienė aiškina, kad skelbiami duomenys skiriasi todėl, nes Higienos institutas pateikia jau išanalizuotų mirčių skaičius. Kaip sako R. Ustinavičienė, Higienos institutas remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) medicininio mirties liudijimo kodavimo taisyklėmis. Jomis remiasi ir kitos šalys.

Iš medicininio mirties liudijimo yra išrenkama pagrindinė mirties priežastis statistikai, tai yra, liga, sukėlusi patologinių būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.

„Lietuvos statistikos departamentas operatyvesniam duomenų pateikimui mirtis nuo COVID-19 skaičiuoja iš medicininio mirties liudijimo pagrindinės mirties priežasties eilutės dar neatlikus sukodavimo ir pagrindinės mirties priežasties išrinkimo pagal PSO taisykles.

Medicininiame mirties liudijime COVID-19 liga kartais būna įrašyta ne į pagrindinės mirties priežasties eilutę, o į kitas eilutes (tiesioginę mirties priežastį ar tarpines) arba prie kitų svarbių patologinių būklių, lėmusių mirtį, todėl skaičiai ir skiriasi“, – tv3.lt aiškina R. Ustinavičienė.

Specialistės teigimu, Statistikos departamento duomenys yra operatyvesni, o Higienos instituto – tikslesni.

R. Ustinavičienė sako, kad operatyviam duomenų pateikimui įvairiose šalyse gali būti naudojami įvairūs metodai. Tačiau galutiniai metiniai statistiniai duomenys, kurie yra pateikiami Eurostato, PSO, EBPO duomenų bazėse yra apdoroti tokiu pačiu principu, kokiu yra apdorojami Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre.

„Registras, kaip ir kitos Europos šalys, oficialiąją mirties priežasčių statistiką rengia vadovaudamasis 2011 m. balandžio 5 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 328/2011 nuostatomis, PSO metodinėse rekomendacijose nurodytomis medicininio mirties liudijimo kodavimo taisyklėmis, medicininio mirties liudijimo mirties priežasčių dalis atitinka PSO rekomenduojamą standartą. Todėl galutiniai metiniai statistiniai duomenys yra palyginami tarp kitų šalių“, – komentuoja R. Ustinavičienė.

REKLAMA

Statistikos departamentas: skelbiame operatyviąją statistiką

Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vedėja Laima Grižaitė taip pat ramina, kad Higienos instituto ir Statistikos departamento skelbiami duomenys neturi sutapti, mat mirčių skaičiavimui yra taikomos skirtingos metodikos.

„Higienos institutas dirba savo darbą, jie peržiūri e.sveikatoje esančius įrašus ir kai kuriuos iš jų kvestionuoja. <…> Ką daro Lietuvos statistikos departamentas? Mes skelbiame operatyviąją statistiką. Tai reiškia, kad mes neturime laiko kiekvieną atvejį ištirti ir išnagrinėti, nuo ko žmogus iš tiesų mirė. Dėl to buvo pasirinkti tam tikri trys variantai, trys mirties apibrėžimai“, – tv3.lt aiškina L. Grižaitė.

Pirmas apibrėžimas yra siauriausias. Tai tie atvejai, kai gydytojai mirties priežastimi nurodo du mirties kodus, reiškiančius, kad žmogus mirė nuo COVID-19.

Antras apibrėžimas – kai prie jau minėtų dvejų mirties kodų yra nurodyta papildoma su COVID-19 susijusi informacija, tačiau neįtraukiamos išorinės mirtys, pavyzdžiui, paskendimas, nužudymas, avarijos ir t.t.

Trečias apibrėžimas – kai žmogus turėjo COVID-19 įrašą, galėjo būti ir pasveikęs, tačiau mirė per 28 dienas nuo įrašo atsiradimo.

„Plačiąja prasme pagal trečią apibrėžimą juos suskaičiuojame ir tai teikiame operatyviai, kasdien. Higienos institutas turi peržiūrėti, kai kuriuos atvejus kvestionuoja ir turi kitą skaičių. Šiuo metu turime keturis skaičius. Tris iš statistikos, vieną iš Higienos instituto. Yra tam tikras trūkumas, kad šie skaičiai nėra suderinti tarpusavyje, galbūt duomenys galėtų grįžti iš Higienos instituto į e.sveikatą ir būti patikslinti, tuomet jie pasitikslintų ir mūsų teikiamoje statistikoje“, – sako L. Grižaitė.

L. Grižaitė teigia, kad tikrąją priežastį, kodėl mirė žmogus, būtų galima išsiaiškinti tik po jo mirties atlikus skrodimą, padarius COVID-19 tyrimą. Reikėtų tirti visus mirusiuosius, o tai užtruktų.

REKLAMA

Higienos institutas, pasak L. Grižaitės, peržiūri visus mirčių duomenis, diagnozės korteles ir pateikia informaciją pagal kitą klasifikaciją.

Higienos instituto duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nuo koronaviruso mirė 3320 žmonių. Daugiausiai mirčių šiemet registruota sausį – nuo šios infekcinės ligos mirė 1270 žmonių, mažiausiai – birželį, kai mirė 149 žmonės.

Patvirtinta 1300 naujų atvejų

Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą nustatyta 1300 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Penki iš aštuonių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

3608 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 9328 žmonės.

Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 869 žmonės, 84 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.

Į ligonines pateko 97 žmonės

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 97 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo kiek daugiau – 108.

52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 727 žmonėms.

Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.

Praėjusią parą mirė po tris vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat po vieną vyresnį nei 60-ies ir 90-ies metų žmogų.

Pilnai paskiepyti buvo trys vyresni nei 80-ies metų žmonės.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4751 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 67. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9517 mirčių.

Vakcinacija

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 712 tūkst. 315 žmonių, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 584 tūkst. 435 asmenys.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,3 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,8 proc. žmonių.

REKLAMA

Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,55 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,11 mln. dozių.

Epidemiologinė situacija

14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 434,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 5,8 procento ir, lyginant su ankstesne para, yra kiek sumažėjusi.

Šalyje praėjusią parą atlikti 14 tūkst. 475 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 56 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 312 tūkst. 481 žmogus, iš jų tebeserga 10 tūkst. 543.


Rašyti komentarą...
Z
ZENONA
2021-09-16 16:42:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
MELUOJA NEATITINKA SKAICIAI
Atsakyti
-1

V
Vytautas
2021-09-16 16:25:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aukštoji matematika nesugebame suskaičiuoti kelių šimtų mirusiųjų, kažin kaip skaiciuojate atlyginimus, Lietuvoje keliasdešimt milijonų gyventojų tai sunku
Atsakyti
-2

E
Elena
2021-09-16 16:44:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne visiems aukštoji matematika įkandama
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų