Santaros klinikų profesorė Jančorienė: pacientų srautas pastarosiomis dienomis išaugo dvigubai

Daugėjant užsikrėtimų COVID-19 sparčiai pacientais pildosi ir ligoninių lovos. Kaip sako VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, pastarosiomis dienomis pacientų srautas priėmimo skyriuje išaugo dvigubai.

Pristačiusi praėjusios savaitės Infekcinių ligų priėmimo skyriaus darbo apimtis, L. Jančorienė informavo, kad  pastarąsias tris keturias dienas stebimas dvigubai išaugęs apsilankymų skaičius.

„Turbūt tas sergamumas pagavo didėjimo pagreitį. (...) Ir, kaip buvo minėta, matoma neskiepytųjų banga, pandemija“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.

Gydytoja nurodė, kad per praėjusią savaitę priėmimo skyriuje apsilankė 221 asmuo, iš kurių 131 buvo COVID-19 pacientai.

„Iš ligonių, atvykusių dėl COVID-19 infekcijos buvo 102 buvo neskiepyti, 8 paskiepyti viena vakcinos doze, 21 buvo paskiepyti. Iš tų ligonių, kurie buvo hospitalizuoti, didžiąja dalimi buvo neskiepyti“, – pastebėjo ji.

Rugpjūtį gydytų pacientų vidurkis – 61 m.

Profesorė priminė, kad delta atmaina įsivyravo vasarą ir atvejų augimas prasidėjo apie jos vidurį. Ir nors rugpjūtį pacientų skaičius ligoninėje dar nebuvo didelis ir situacija nebuvo labai dinamiška, gydytoja pažymi, kad jau tuomet pastebėtos tendencijos, kokie pacientai dėl COVID-19 daugiausiai patenka į stacionarą.

„Pasižiūrėjus į pacientų, gydytų rugpjūčio mėnesį, duomenis, matome, kad jų amžiaus vidurkis buvo 61 m. Jaunesnių nei 50 m. buvo net 33 proc. (9 pacientai), vyresnių nei 70 m. – 15 proc. (4 pacientai). Ir 85 proc. iš tų pacientų  buvo nevakcinuoti, dalinai vakcinuota 11 proc. ir tik vienas pilnai paskiepytas pacientas“, – pristatė L. Jančorienė.

Vertinant reanimacijoje gydytų ligonių gretutinius susirgimus, sunkūs ir dauginiai susirgimai buvo nustatyti 33 proc. pacientų (9), 37 proc. (10 pacientų) gretutinių susirgimų neturėjo, bent vieną gretutinį susirgimą, įskaitant lengvus, turėjo 63 proc. pacientų. Iš šių pacientų mirė 30 proc., t. y. 8 asmenys.

Riba, kada pradėtų riboti planines paslaugas

Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.

Kaip kiek anksčiau trečiadienį nurodė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, apie 1 tūkst. užimtų COVID-19 lovų ir apie 90–100 užimtų RITS lovų dar nepaveikia planinių paslaugų teikimo. 

„Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – sakė ji Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Primenama, kad pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.

REKLAMA

Ragino neatidėti skiepo

Kaip nurodė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, turima daugiau nei 800 užimtų stacionarinių lovų rodo, kad nemažai žmonių serga pakankamai sudėtingai. 

„Daugiau nei 80 pacientų yra sunkios būklės reanimacijose. Bet kartu matome skaičius, kad vakcina veikia – turime mažesnį sergamumą užsikrėtimą, lengvesnes išeitis“, – kalbėjo ji.

Viceministrė ragino pasiskiepyti tuos, kurie gali ir dar to nepadarė, kol situacija, nors ir pakankamai įtempta, bet dar nėra patik sudėtingiausia Lietuvos ligoninėse.

„Kai šiandien jau yra sprendžiamas klausimas, kadangi lovos jau yra užpildytos pakankamai dideliu kiekiu, ar vis tik planinės paslaugos, kurios, atrodytų, šiandien gali laukti mėnesį ar du, ir reikės gyventojams laukti savo paslaugos, niekas nežino, kokia bus situacija suteikus tą paslaugą po kelių mėnesių.

Nes šiandien dėl mūsų ne visuomet įvertinamos rizikos turime dėti visas pastangas gydyti COVID-19 pacientus nukreipiant tiek žmogiškuosius išteklius, tiek plečiant lovų skaičių. Kai Lietuvos gyventojams yra prieinama vakcina, nors kitos šalys prašo ir laukia jų, kad bent pačios rizikingiausios amžiaus grupės gyventojus galėtų apsaugoti“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Naujų atvejų šuolis

Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

Praėjusią parą mirė penki 80-89 metų žmonės, taip pat keturi, kuriems buvo nuo 70 iki 79 metų. Trys mirusieji priklausė 60-69, du – 50-59, vienas – 40-49 metų amžiaus grupėms.

Pilnai paskiepyti buvo trys žmonės, kuriems buvo nuo 60 iki 89 metų.

Šalyje praėjusią parą atlikti 14 tūkst. 179 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 388 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 311 tūkst. 151 žmogus, iš jų tebeserga 9967.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4740 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 63. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9503 mirtys.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 708 tūkst. 511 žmonių, visiškai vakcinuotas – 1 mln. 579 tūkst. 251.


Rašyti komentarą...
t
toks
2021-09-15 21:13:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal šita gydytoja galėtų pasakyti, kiek žmonių liko neskiepytų?Dar klausimas, ar vaikai ir paaugliai skaitosi prie žmonių?Ogal jie kokie gyvuniukai?Žodžiu, su korono virusu, pagal statistika daugiausia sergančių nuo 50 iki 100 metų ir kai teigiate beveik visi neskiepyti.Tai palaukit, jei mes tie neskiepyti jau sergam kelintą kartą, nes pagal statistiką taip ir išeina, tai ką čia veikia tie skiepai, nes kaip žinia natūraliai persirgusio imunitetas ligai žymiai ilgesnis ir geresnis, nei paskiepytų.Galų gale, kas galėtų normaliai paaiškinti tai, nes jau visuotinis imunitetas su persirgusiais pasiektas, kas toliau???Vėl banguosime iš naujo ir badysimės iš naujo?Tikslas?Aš ne mazochistas beje.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų