Koronavirusas COVID-19

Statistikos departamentas pradėjo skelbti naujas švieslentes apie tai, kokia dalis moksleivių ir studentų yra pasiskiepijusi kurioje švietimo įstaigoje. Statistikos departamento penktadienį paskelbtais duomenimis, daugiausia studentų bent viena doze paskiepyta Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje – 97,1 proc., mažiausiai, 34,5 proc., Balstogės universiteto filiale. Taip pat skelbiama pasiskiepijusiųjų statistika pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose planinės medicinos paslaugos kol kas dar nėra stabdomos, nors ligoninėse koronavirusu užsikrėtusių pacientų daugėja, BNS informavo gydymo įstaigų atstovai. Klaipėdos regione, kur epidemiologinė situacija yra prasčiausia šalyje, šiuo metu COVID-19 pacientams gydyti skirta kiek daugiau nei pustrečio šimto aktyvaus gydymo lovų, dar maždaug pusšimtis skirtas gydymui reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Naujų koronaviruso atvejų skaičius Naujojoje Zelandijoje ir toliau mažėja, o tai yra daug žadantis ankstyvas požymis, kad šalyje vykdomas griežtas karantinas pasiteisina ir paskutinis protrūkis yra kontroliuojamas. Šalis antradienį paskelbė apie 49 naujus atvejus – jų skaičius mažėja jau antrą dieną iš eilės, palyginti su 53 atvejais pirmadienį ir 83 sekmadienį. Tai mažiausias šalyje užregistruotų naujų atvejų skaičius per šešias dienas, rašo theguardian.com.

Šią savaitę medicinos sektoriaus darbuotojus pradėjus skiepyti trečiąją COVID-19 skiepo doze savo įžvalgomis dėl to pasidalino ir onkoimunologas dr. Marius Strioga. Pažymėjęs, kad kuo daugiau antikūnų – tuo geresnė apsauga, specialistas visgi įspėjo patiems neskubėti interpretuoti antikūnų tyrimų.

Nuo pirmadienio mokyklos, negalinčios užtikrinti kiekvienos klasės atskyrimo, galės formuoti didesnius mokinių srautus nei buvo nustatyta iki šiol. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovo Arūno Dulkio sprendime, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos kanclerio, daug mokinių turinčios mokyklos negalėjo užtikrinti reikalaujamų srautų dydžių.

Koronaviruso C.1.2 atmaina atkreipė mokslininkų dėmesį, nes jos genome yra mutacijų, panašių į tas, kurios pastebimos nerimą keliančiuose variantuose, tokiuose kaip delta. Pietų Afrikoje aptiktas naujas koronaviruso variantas pateko į antraštes visame pasaulyje.  Pietų Afrikos nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas paskelbė įspėjimą apie „C.1.2 atmainą“, sakydamas, kad ji buvo aptikta visose šalies provincijose, tačiau palyginti nedideliu procentu, rašo theguardian.com.

Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkst., rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo iš viso 22,8 tūkst. žmonių. Prieš savaitę šis skaičius siekė 24,7 tūkst. Prieš tai kelias savaites skiepijimo tempai lėtėjo. Bent 70 proc.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 44 118 testų patvirtinti 489 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė keturi anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 490 naujų užsikrėtimo atvejų ir trijų pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 395 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 94 yra pilnai pasiskiepijęs.

Penktadienį Statistikos departamentas skelbia liūdną statistiką – nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, vienas iš jų priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Kaip nurodoma, jaunas vyras nebuvo skiepytas. Atviruose departamento pateikiamuose duomenyse nurodoma, kad rugsėjo 9-ąją miręs vyras buvo Akmenės rajono gyventojas. Taip pat praėjusią parą mirė ir 40–49 m. grupei priklausęs asmuo, jis irgi nebuvo pasiskiepijęs.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 446 testus nustatyta 540 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 395 asmenys nėra pasiskiepijęs, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 467 naujus COVID-19 atvejus ir taip pat dviejų pacientų mirtį.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su Šeimų sąjūdžio reikalavimais atšaukti ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Vyriausybės vadovė teigė, kad žmonės turi teisę ne tik nesiskiepyti, bet ir būti neužkrėsti ar gauti visas sveikatos paslaugas, kurios, anot premjerės, dėl blogėjančios pandeminės situacijos gali būti ribojamos. Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims.

Kinta epidemiologinis šalies COVID-19 žemėlapis – juoda spalva praktiškai įsitvirtino Vakarų Lietuvoje, jau apimdama ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Mažėja ir „geltonųjų“ savivaldybių – tokių teliko tik keturios.

Kitos alternatyvos nuo pirmadienio įvedamiems griežtiems ribojimams nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems asmenims sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato. Paklaustas, kaip jaučiasi šiandien, kai tvyro tokios įtampos dėl nuo pirmadienio priimamų ribojimų, ministras teigė, kad kito pasirinkimo suvaldyti pandemijai dabar nėra.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 922 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Jauniausias praėjusią parą miręs žmogus priklausė 20-29 metų amžiaus grupei, jis nebuvo skiepytas. Praėjusią parą taip pat mirė keturi 70-79 metų žmonės, kitiems mirusiesiems buvo nuo 40 iki 69 bei nuo 80 iki 99 metų. Visi jie irgi nebuvo paskiepyti. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Jau netrukus galimybių paso neturintiems šalies gyventojams gauti anksčiau įprastas prekes ir paslaugas bus sunkiau. Nuo rugsėjo 13-osios jiems bus užvertos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie, kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą, arba greitąjį antigeno tyrimą.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebime naujų atvejų šuolį – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių. Tarp naujų atvejų toliau daugėja vyresnio amžiaus asmenų ir tai lemia spartų ligoninių užimtumo augimą – tiek stacionaro, tiek reanimacijos lovų apkrova artėja prie ribos, nuo kurios bus atsisakoma dalies planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, rašoma Vyriausybės atsiųstoje duomenų apžvalgoje.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pareiškė, kad koronaviruso atmaina, žinoma kaip miu variantas, gali kelti susirūpinimą, nors kol kas nėra duomenų, rodančių kad jis išstums dominuojančią delta padermę.

Šiemet vasarą išlydėjome ir rudenį pasitikome išaugusiu sergamumu COVID-19, nors paprastai tikimės, kad saule ir maudynėmis pastiprinę imunitetą dar kurį laiką galėsime negalvoti apie ligas. Visgi COVID-19 pandemijos atveju, atrodo, šios taisyklės negalioja. Jau nuo liepos mėnesio matome, kaip COVID-19 atvejų kasdien vis daugėja.

Vyriausybei siūloma į galimybių pasą vėl įtraukti antigeno testus. Tokį siūlymą parengė Vidaus reikalų ministerija – juo turėtų būti pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Šiuo metu galimybių pasą besitestuojantiems galima gauti atlikus mokamą molekulinį (PGR) testą. Tokia tvarka įsigaliojo rugpjūčio viduryje.

Vilniaus universitetas (VU) nusprendė, kad galimybių paso neturintys studentai nebegalės gyventi universiteto bendrabučiuose. Apie tai studentams praneša ant įėjimų į bendrabučius pakabinti pranešimai. Patys studentai šį sprendimą vertina įvairiai – vieni džiaugiasi, kad taip bus tik saugiau, o kiti svarsto mesti universitetą. VU bendrabučiuose prie įėjimų atsirado naujas skelbimas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 402 testus nustatyti 467 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 339 asmenys nėra pasiskiepijęs, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 488 naujus COVID-19 atvejus, naujų mirčių nebuvo užfiksuota.

Epidemiologinis šalies žemėlapis kelia nerimą – kone kasdien daugėja juodajai D zonai priskiriamų savivaldybių. Bent po vieną jų jau yra išsibarstę po visus šalies regionus. Sudėtingiausia situacija Rietavo rajone, čia dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius siekia net 961. Antroje vietoje išlieka Klaipėdos miestas (791), toliau rikiuojasi Plungės, Telšių, Joniškio, Šilutės, Palangos, Skuodo, Kretingos rajonų savivaldybės.

Kol vienos savivaldybės, kaip, pavyzdžiui, Neringa, gali trimituoti paskiepijusios jau 100 proc. savo gyventojų nuo COVID-19, kitose, deja, paskiepytųjų procentas nesiekia nė 40 proc. Priežasčių, kodėl šių savivaldybių gyventojai nenori skiepytis, yra įvairių – vieni bijo, kiti kol kas tenkinasi po ligos įgautu imunitetu. Tačiau savivaldybių vadovams, atrodo, jau svyra rankos, bandant įkalbėti savo gyventojus skiepytis.

Galimybių pasas neturi būti kliūtis gauti bazines paslaugas, todėl trečiadienį priimti Vyriausybės sprendimai yra sveikintini, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. „Vakarykščiai sprendimai šiek tiek pakoregavo situaciją.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 10 tūkst. 111 žmonių: 3767 iš jų gavo pirmąją, 6344 – antrąją skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 688 tūkst. 627 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 553 tūkst. 120 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 925 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentui atnaujinus trečiadienį skelbtus duomenis ir vietoje 854 naujų atvejų nustačius 932, tai tapo didžiausiu paros atvejų skaičiumi nuo gegužės vidurio. Praėjusią parą mirė po keturis vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat vienas vyresnis nei 60-ies metų žmogus.

Vilniaus miesto savivaldybė rugsėjo 9-10 dienomis, šį ketvirtadienį ir penktadienį, kviečia vilniečius ir miesto svečius skiepą nuo COVID-19 gauti atvykus prie „Lidl“ parduotuvių sostinėje. Šiomis dienomis prie trijų „Lidl“ parduotuvių Vilniuje bus galima pasiskiepyti skiepų autobuse arba mikroautobuse, rašoma pranešime spaudai. Rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, nuo 10 iki 14 val. bus galima pasiskiepyti prie Virbeliškių g. 2 esančios „Lidl“ parduotuvės, o nuo 15 iki 20 val.

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti. Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Pakruojo šeimos medicinos klinika teigia nustačiusi atvejį, kai darbuotoja klastojo kraujo tyrimų duomenis, kad keletas žmonių galėtų neteisėtai gauti galimybių pasą, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė keisti su galimybių pasu susijusius reikalavimus. Pavyzdžiui, nuspręsta atsisakyti galimybių paso tarpmiestiniame viešajame transporte, studentus į paskaitas kol kas leisti ir su profilaktiniais COVID-19 testais. Be to, galimybių paso nereikės degalinėse. Tai pat nuspręsta, kad galimybių pasus bus galima gauti paprasčiau, atlikus greituosius antigenų testus.

Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti. Ar panašus scenarijus gali susiklostyti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Nuo rugsėjo 13 d., pirmadienio, galimybių pasui gauti bus galima atlikti ir greitąjį antigeno tyrimą, o ne tik PGR, kaip yra šiuo metu. Kaip ir iki šiol, tyrimai galimybių pasui gauti išliks mokami. Toks sprendimas trečiadienį priimtas Vyriausybės posėdžio metu. „Galimybės pasui atsiranda papildomas ne tik PGR, bet ir antigeno tyrimas visiškai visiems nuo rugsėjo 13 d. Tai skambėtų taip – asmeniui, kuriam atliktas COVID-19 tyrimas neigiamas rezultatas, ne anksčiau nei prieš 48 val.

Ar karantinas pasiteisino? Ar galima valdyti pandemiją kitaip? Kokie teisiniai klausimai ir problemos kyla dėl COVID-19 valdymo priemonių taikymo? Nuo COVID-19 krizės pradžios vis labiau auga socialinis susiskaldymas: vienas nuo kito tolsta ne tik draugai ir kaimynai, bet ir valstybė nuo savo piliečių. Skirtingų pusių suartėjimui būtina vieša diskusija, kurioje būtų pagarbiai keičiamasi skirtingais požiūriais.

Koronavirusu šiuo metu serga beveik pusšimtis neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu turime apie 44 sergančiuosius COVID-19 lengva arba vidutine forma“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje antradienį sakė ministerijos atstovė Ramunė Andriušaitienė. Pateikdama praėjusios savaitės duomenis, ji teigė, kad vidutiniškai dėl šios infekcinės ligos per savaitę ištiriama apie pusę tūkstančio migrantų.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 52 580 testų patvirtinti 459 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė trys anksčiau užsikrėtę asmenys, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 311 naujų užsikrėtimo atvejų ir keturių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 380 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 79 yra pilnai pasiskiepiję.

Kilus klausimams, kas mokės už nuo pirmadienio privalomai testuotis įtraukiamų darbuotojų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas jokių pakeitimų nėra. Tai reiškia, kad šie testai ir toliau bus apmokami valstybės. Ministras akcentavo, kad ir dabar besitiriantiems darbuotojams, kaip ir gamybininkams, kuriems testavimas įsigalioja nuo rugsėjo 13 d., tyrimo išlaidas dengia valstybė.

Pasvalio rajono gyventojai piktinasi – poliklinika pradėjo imti beveik penkių eurų mokestį už vakcinaciją įrodančio dokumento atspausdinimą, kai jį galima gauti nemokamai. Vietiniai gyventojai sako, kad mokestis neetiškas ir per didelis, o poliklinika atkerta, kad taip atsiskaitoma už medikų prarastą laiką. Savivaldybė sako, kad problema netrukus bus išspręsta ir gyventojai per seniūnijas galimybių pasus galės gauti nemokamai.

Mosavimas galimybių pasu kaip paskata skiepytis – nebeveikia, sako prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas pasitelkti gerąją savivaldybių patirtį, kai su žmonėmis bendraujama asmeniškai.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 012 testų nustatyti 488 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, bet naujų mirties atvejų nefiksuota, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 372 asmenys nėra pasiskiepiję, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 391 naują COVID-19 atvejį ir trijų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 372,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 9217 žmonių: 3880 iš jų gavo pirmąją, 5337 – antrąją skiepo dozę, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 684 tūkst. 679 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 546 tūkst. 956 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.

Lietuvos spalvinis sergamumo COVID-19 žemėlapis šviečia raudonai, o vakarų Lietuva pajuodavusi. Tai reiškia, kad sergamumo koronavirusu situacija ten yra prasčiausia. Į juodąją spalvinę zoną patekusių savivaldybių merai beda pirštu į nesiskiepijančius asmenis. Šiuo metu didžioji dalis susergančiųjų yra nepasiskiepiję arba gavę tik vieną vakcinos dozę. Kone visa Lietuva spalviniame sergamumo COVID-19 žemėlapyje yra raudona.

„Juodųjų“ savivaldybių šalyje nemažėja – šiai epidemiologinei zonai jau priskiriama 10 rajonų. Naujausiai čia pateko Šilutės rajonas, toliau plėsdamas „juodąją teritoriją“ Vakarų Lietuvoje. Į pirmąją vietą pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių šoktelėjo – Rietavo savivaldybė, čia minėtasis rodiklis siekia net 933,4. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miestas (775,5), Plungės (750,7), Telšių (670,8), Joniškio (589,9), Palangos (560), Kretingos (549,3), Skuodo (517,1), rajonai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 854 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė trys vyresni nei 80-ies metų ir du vyresni nei 70-ies metų žmonės. Vienas iš vyriausiųjų buvo buvo visiškai paskiepytas, likę – nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 329,4 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 6,2 procento.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.

Švedija nuo rugsėjo 29 dienos panaikins faktiškai visus dėl COVID-19 įvestus apribojimus, šaliai sėkmingai kontrolioujant koronaviruso pandemiją ir padarius didelę pažangą skiepijant visuomenę.  Tačiau viešose vietose ir toliau bus raginama laikytis higienos reikalavimų ir fizinio atstumo, nurodė pareigūnai.

Nuo antradienio trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pradėti vakcinuoti medikai ir kai kurios kitos gyventojų grupės. Medikai trečios vakcinos dozės prašė jau kurį laiką, mat buvo pastebėta, kad antikūnų jų organizme sumažėjo. Jie vakciną gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto kai kurie medikai sako, kad sprendimas dėl trečiosios vakcinos dozės galėjo būti priimtas šiek tiek per vėlai – jau atsirado COVID-19 užsikrėtusių medikų.