Aktualijos

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad atremiant hibridinę ataką iš Baltarusijos, būtina statyti fizinį barjerą – sieną. Ministrė tikisi, kad projektą finansuos ir Europos Sąjunga. Kad fizinis barjeras yra būtinas sutiko ir Lietuvoje viešinti eurokomisarė, visgi europinio finansavimo sienos statybai pažadėti negalėjo. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.

Lygiai prieš 500 dienų Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pirmasis žmogus. Nuo to laiko ši liga pasiglemžė mažiausiai 4416 gyvybių. Per 500 pandemijos dienų bent 25 tūkst. lietuvių išgyveno skaudžiausias savo gyvenimo netektis, kurių buvo galima išvengti, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyko humanitarinė siunta iš Slovakijos, rašoma pranešime spaudai. „Šalių solidarumas šiuo sudėtingu laikotarpiu yra būtinas. Dėkoju Slovakijai už pagalbą, šiuo metu situacija yra įtempta, neteisėtų migrantų srautai auga, todėl vertiname mums suteiktą pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Iš Slovakijos į Lietuvą atvyko būtiniausi daiktai miegmaišiai, čiužiniai, generatoriai, palapinės ir kiti daiktai.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos 6 „žaliosios“ savivaldybės. Sergamumo Covid-19 skaičiams kylant aukštyn, atsiranda vis daugiau raudonų zonų. Oficialūs duomenys rodo, kad raudonoje zonoje jau yra visi didieji šalies miestai. Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuva pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra įžengusi į (C1) raudonąją zoną.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ylva Johansson, rašoma pranešime. Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija,  Lietuvai reikalingą ES paramą, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pasiekta neteisėtų migrantų apgyvendinimo užkardose riba, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Visos užkaros šiuo metu užpildytos, teko ir šeštadienį, sekmadienį spręsti klausimą dėl šių žmonių apgyvendinimo, matome, kad kol kas galimybių perkelti neteisėtus migrantus iš sienos apsaugos tarnybos padalinių nėra, pavyko kol kas susitvarkyti, tačiau esame prie savo galimybių ribos“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė R. Liubajevas.

Nuo vidurnakčio iki pirmadienio ryto sieną iš Baltarusijos kirto dar 109 neteisėti migrantai, o sekmadienį buvo pasiektas rekordas – 289 migrantai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Šiai minutei prie Baltarusijos sienos buvo sulaikyti 109 migrantai, kaip matome vėl, tie skaičiai pakankamai dideli, ko gero, šiandien turime perspektyvą vėl pasiekti gana įspūdingą skaičių neteisėtų migrantų“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė R. Liubajevas.

Siekiant stabdyti neteisėtos migracijos per Baltarusijos sieną srautus vien techninės priemonės – fizinio barjero statyba, stebėjimo įranga –  gali atsieiti pusę milijardo eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Sekmadienio vakarą susitikusi su į Lietuvą atvykusia Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, ministrė teigė, jog patikslinus migracijos srautų prognozes Lietuvai reikalinga dešimteriopai didesnė parama, nei yra skirta šiuo metu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, kuri atvyko į Lietuvą, kad iš arti pamatytų situaciją susiklosčiusią dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje. „Norėčiau jums padėkoti už bendradarbiavimą. Lietuva susiduria su hibridine agresija, ir ši agresija nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Europos Sąjungą bei jos pamatines demokratines vertybes.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Nelegalai Lietuvoje viešina savo gyvenimo užkulisius. Arabiškose grupėse jie ne tik dalijasi informacija apie tai, kaip geriau patekti į Lietuvą, o iš jos į kitas Europos Sąjungos šalis, bet ir rodo savo kasdienybę sulaikymo centruose. Joje ne tik nuobodus buvimas uždarytiems, sunkumai, su kuriais susiduria, bet ir linksmybės ar net protestų akcijos. Beje, Lietuvoje dažniau pradėjo lankytis ir sulaikytųjų draugai.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Prasčiausius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus turintys Šalčininkai ėmė aiškintis, kodėl rajono gyventojai taip vengia skiepytis. Čia suvakcinuota mažiau nei trečdalis rajono gyventojų, kai bendras Lietuvos rodiklis jau beveik siekia pusę. Pasirodo, kad didelė dalis rajono gyventojų bijo skiepytis dėl galimų šalutinių poveikių, kliaujasi pažįstamų ar kaimynų nuomone. Taip pat yra ir tokių, kurie nebijo ligos ar yra pasiruošę skiepytis tik „Sputnik V“ vakcina.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša laišku kreipėsi į kitus ES lyderius, siekdami atkreipti jų dėmesį į prie ES/Lietuvos ir Baltarusijos sienos augančią įtampą ir kenkėjiškus Baltarusijos režimo veiksmus.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė šiuo metu turi nemažai iššūkių – tiek dėl koronaviruso, tiek ir dėl nelegalių migrantų krizės. Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams.

Pakartotinai paskelbus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo konkursą, šiai įstaigai sieks vadovauti 11 pretendentų. „Turime 11 reikalavimus atitikusių pretendentų į šį konkursą. Dabar vyks jų kompleksinis vertinimas“, – BNS informavo Valstybės tarnybos departamento atstovė Lina Biekštaitė. Pirmą kartą balandį skelbtame konkurse siekė dalyvauti keturi reikalavimus atitikę pretendentai, tačiau reikiamą balų skaičių surinko tik vienas iš jų.

Praplėtus periodiškai dėl COVID-19 privalančių testuotis profesijų sąrašus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad galioja profilaktinio tikrinimosi išimtys. Dažniausiai akcentuojama, kad to daryti nereikia persirgusiems ir pasiskiepijusiems asmenims, tačiau yra ir dar viena grupė žmonių.

Šių metų liepa bus pats šilčiausias mėnuo per visą 244 metų stebėjimų laikotarpį, feisbuke skelbia „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Nurodoma, kad oro temperatūros anomalija (sostinėje) siekė net 4 laipsnius (lyginant su 1991–2020 m. norma) ir net 5,3 laipsnio lyginant su 1778–2021 m. vidurkiu! „Tokio karšto mėnesio Lietuvoje mes dar niekada per meteorologinių stebėjimų istoriją nebuvom užfiksavę. Ilgą laiką 2010 metai atrodė kaip kosminiai, tačiau lubos vos po 11 metų pramuštos.

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.  Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.

Karas keliuose ir toliau tęsiasi. Policijos pareigūnai greitį viršijančius vairuotojus bando tramdyti mobiliais trikojais. Įvairiose atkarpose įrenginėjami funkcionalūs greičio radarai. Pareigūnai tikina, kad tai – dar ne pabaiga. Dar šiais metais Lietuvos policija planuoja įsigyti papildomos įrangos, kuri bus įdiegta nežymėtuose policijos automobiliuose.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams atsiranda vis garsesnių raginimų leisti visiems pasiskiepyti trečiąją COVID-19 vakcinos doze.  Apie tai sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje pranešė ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Tikiuosi, kad ši žinutė pasieks valdžios ir jai patariančių ekspertų ausis.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 6 tūkst. 177 žmonės: 3 tūkst. 225 iš jų gavo pirmą, o 2952 – antrą skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 414 tūkst. 332 žmonės, visiškai – 1 mln. 243 tūkst. 810. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 50,6 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau 3, 5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudotos daugiau nei 2,5 mln. dozių.

Praėjusią parą nustatyti 184 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė 1 žmogus, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Be kita ko, fiksuojama jau 17 į raudonąją epidemiologinę zoną patenkančių savivaldybių. Šiuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 116,8, o teigiamų diagnostinių testų dalis – 2,6 proc. Šalyje atlikti 5649 molekuliniai (PGR) ir 6537 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Vienintelis pretendentas į Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovo (ULAC) vadovo postą nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) konkursą skelbs dar kartą. „Atrankoje dalyvavo vienas pretendentas, deja, konkursas įvyko nesėkmingai, nes pretendentas nesurinko šešių balų pagal vertinimo kriterijų, todėl ministerija skelbs kitą konkursą“, – BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 144 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Didesnioji jų dalis prisistatė Irako piliečiais. Iš viso šiemet jau sulaikyti 3 tūkst. 545 neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams. Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.

Naujas būdas pasiskiepyti Vilniuje – vakciną specialistai suleidžia žmogui net neišlipus iš automobilio ir tik atidarius transporto priemonės langą. Kiek toks punktas populiarus ir kokiomis vakcinomis čia galima pasiskiepyti, pasakojame reportaže. Tie, kas dar nepasiskiepijo nuo COVID-19, gali išbandyti naują būdą, pasiskiepyti neišlipant iš automobilio. <…> Viskas, ką reikia padaryti, tai atvažiuoti į šį Vilniaus vakcinavimo punktą ir palaukti kol personalas Jus aptarnaus.

Dabar pamatysite pragariškus vaizdus iš Turkijos, kur iš gaisrų apsuptyje atsidūrusių šalies kurortų evakuojami tūkstančiai poilsiautojų. Marmario kurorte turistų gide dirbanti lietuvė pasakoja apie gyventojus apėmusią paniką ir įtarimus, kad gaisrai sukelti tyčia. Pažaboti augančių miškų gaisrų nepavyksta ir Italijos Sicilijos saloje bei Suomijoje. Šiuo pragariškus vaizdus filmuoja visai netoli Antalijos esančio Manavgato miestelio važiuojatys draugai.

Prabėgo 30-imt metų po tragiškų žudynių Medininkuose. Septynių Lietuvos sieną saugojusių pareigūnų artimieji iki šiol nesulaiko ašarų. Minėjimo metu valstybės vadovai savo kalbose ne tik prisiminė nužudytuosius, bet ir akcentavo šių dienų valstybės sienos apsaugos iššūkius, žada, kad nelegalų antplūdis iš Baltarusios bus sustabdytas. Giminaičiai, kolegos, valstybės vadovai prie Medininkų posto memorialo neša gėles.

Naujas būdas pasiskiepyti Vilniuje – vakciną specialistai suleidžia žmogui net neišlipus iš automobilio ir tik atidarius transporto priemonės langą. Tie, kas dar nepasiskiepijo nuo COVID-19, gali išbandyti naują būdą, pasiskiepyti neišlipant iš automobilio. Viskas, ką reikia padaryti, tai atvažiuoti į šį Vilniaus vakcinavimo punktą ir palaukti kol personalas Jus aptarnaus. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Specialistai su nerimu konstatuoja, kad šalyje jau prasidėjo vidinis Delta koronaviruso atmainos plitimas. Nors kol kas nėra duomenų apie didesnį mirštamumą nuo šios atmainos, jos plitimo greitis yra gerokai didesnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. Tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Tai, kas vyksta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, yra valdžios sprendimų pasekmė, įsitikinęs buvęs premjeras ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Esą valdžia nesiima ryžtingų sprendimų, o kol neprasidės pirmosios deportacijos, tol, anot S. Skvernelio, niekas per daug nesikeis.

Vyriausybė didina spaudimą skiepytis dirbantiesiems ir ruošia teisės aktus, pagal kuriuos darbdaviai galės nušalinti nuo darbo ir nemokėti atlyginimo tiems, kas atsisakys skiepytis. Negana to, jei nesiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu, „Sodra“ jam nebemokės ir ligos išmokos. Profesinės sąjungos tvirtina, kad tai prilygsta prievartiniam skiepijimui. Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.

Vasaros sezonui įsibėgėjus, turizmo bendrovės pastebi, kad švelnėjančios karantino sąlygos, įsibėgėjusi vakcinacija ir suvienodinti kelionių reikalavimai paskatino Lietuvos gyventojus vykti atostogų į užsienį. Tuo metu užsieniečiai į Lietuvą keliauja vangiai, sako šio verslo atstovai. Turizmo įmonių atstovai tikisi, kad rudenį žmonės ir toliau norės keliauti, o persirgusiems ar pasiskiepijusiems keliavimas nebus ribojamas.

Koronavirusu šiuo metu tebeserga kelios dešimtys neteisėtai sieną kirtusių migrantų, per liepą iš viso užsikrėtė apie pusšimtį, BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Nuo liepos yra nustatyti 53 atvejai, šiuo metu tebeserga 24“, – šios savaitės pabaigoje sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečiai, kuriems nustatyta COVID-19, įkurdinami Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, tačiau ten vietų ne visuomet pakanka.

Iššūkis, kurį Lietuva šiuo metu privalo atlaikyti, yra Minsko režimas, jo rengiama hibridinė ataka, tačiau ne patys migrantai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Šeštadienį kalbėdamas Medininkų žudynių 30-mečio minėjime šalies vadovas žadėjo, kad būtini sprendimai šiai atakai stabdyti ir atlaikyti bus rasti ir įgyvendinti labai greitai. Jis linkėjo ir sau, ir kitų valdžios institucijų atstovams nesusipriešinti ieškant minėtų sprendimų.

Santaros klinikų medikai teisme kovoja dėl jiems neišmokėtų padidintų algų. Šiai dienai suma gydytojams, slaugytojoms gali viršyti 6 milijonus eurų. Darbo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiuoju asmeniu į ją įtraukė Sveikatos apsaugos ministeriją, jos dalyvavimas byloje pripažintas būtinu.  Praeitą savaitę įvyko bylos parengiamasis posėdis, jame dėl taikos sutarties sutarti nepavyko, todėl rugsėjį vyks bylos nagrinėjimas.

Šeštadienį Smiltynėje vyko skęstančios mergaitės gelbėjimo operacija. Kaip skelbiama pranešime spaudai, apie 10.30 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras JGKC iš Bendrojo pagalbos centro BPC gavo pranešimą apie Baltijos jūroje ties Smiltynės pliažu skęstančią mergaitę.  JGKC budėtojas aktyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnį, kuris neužilgo iš Nemirsetos atsirado įvykio vietoje ir žvalgė akvatoriją. 10.53 val.

Šalyje sparčiai brangstant butams ir netylant statybų garsams – sostinės valdžia nusprendė dar padidinti nekilnojamojo turto vystytojų pelnus miestiečių nepatogumų sąskaita. Nuo šiol naujų butų statytojai beveik visame Vilniuje galės įrengti dar mažiau automobilių stovėjimo vietų prie namų. Pavyzdžiui, miegamuosiuose rajonuose valdininkai reikalavimus mažina iki vos trijų stovėjimo vietų keturiems butams. Arba didesnėje centro teritorijoje: dviem butams – viena automobilio vieta.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyta 117 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Dauguma jų prisistatė Irako piliečiais. Nuo šeštadienio neteisėtos migracijos duomenis skelbia ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o Statistikos departamentas. Iš viso šiemet jau sulaikytas 3 tūkst. 401 neteisėtai sieną kirtęs migrantas.