Patarimai

TV3 televizijos laidos „Vytaro ferma“ naujasis sezonas prasideda su trenksmu. Laidos vedėjas Vytaras Radzevičius pasidalijo naujienomis iš savo sodybos – joje atsirado du nauji gyventojai. Nors jo žmona Laisvė į tai reagavo kaip į dar vieną vyro išdaigą, nauji šuniukai greitai pavergė visų širdis.

TV3 televizijos laidos „Vytaro ferma“ naujasis sezonas prasideda su trenksmu. Laidos vedėjas Vytaras Radzevičius pasidalijo neįtikėtina istorija, kaip jo mylimoji Laisvė prarado savo sutuoktuvių 20-mečio progą specialiai pagamintą sidabrinį žiedą. Nors žiedas ežero dugne praleido ne vienerius metus, dabar jis vėl yra savo teisėtų savininkų rankose.

Psichopatus dažniausiai įsivaizduojame kaip kriminalinių istorijų veikėjus, tačiau žmonės, turintys tokių bruožų, dažnai gyvena visiškai įprastą gyvenimą: dirba, kuria šeimas ir mezga santykius. Jie nebūtinai būna agresyvūs ar linkę į fizinį smurtą. Neretai didžiausias jų ginklas yra žodžiai, kuriais pamažu griaunamas kito žmogaus pasitikėjimas savimi ir savo realybės suvokimu. Ekspertai atkreipia dėmesį į kelias frazes, kurios dažnai pasitaiko tokiuose santykiuose.

Jau rytoj Lietuvoje orai smarkiai keisis – dalį šalies užklups perkūnija, vietomis lis smarkiai, o kai kur sustiprės ir vėjas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dėl galimų pavojingų reiškinių paskelbė įspėjimus net 6 iš 10 Lietuvos apskričių. Kai kur vėjo gūsiai gali siekti 15–20 m/s, todėl gyventojams rekomenduojama būti atidesniems ir pasirūpinti saugumu.

Ne kiekvieną nuodėmę galima išrišti artimiausioje klausykloje. Katalikų Bažnyčios kanonų teisė numato vadinamąsias mirtinas nuodėmes, kurių atleidimas priklauso vyskupo, o kai kuriais atvejais net popiežiaus kompetencijai. Paprastai jos susijusios su itin sunkiais nusižengimais ir ekskomunika. Kas yra mirtinos nuodėmės ir kokiais atvejais reikalingas aukštesnės Bažnyčios valdžios įsikišimas? Mirtinos, dar vadinamos uždraustomis, nuodėmės negali būti išrišamos paprasto kunigo klausykloje.

Cukinija pasižymi švelniu, beveik neutraliu skoniu. Todėl jeigu jau po pirmojo kąsnio pajuntame aiškų kartumą, tai turėtų būti rimtas perspėjimo signalas nevalgyti cukinijos. Intensyviai kartus cukinijos skonis gali rodyti, kad joje yra didelis kiekis natūralių toksinų. Tokiu atveju daržovės nereikėtų valgyti toliau ar bandyti pagerinti jos skonio prieskoniais. Karčią cukiniją reikia nedelsiant išmesti, rašo fakt.pl. Net ir sveikos daržovės gali slėpti nuodingų staigmenų.

Rugpjūčio 12 dienos vakarą kaunietis Rokas Lukauskas ištraukė savo rekordinį laimikį – jam pavyko sugauti net 2 metrų ir 17 centrimetrų, apie 70 kilogramų svorio šamą. Toks laimikis buvo visai čia pat, Lietuvoje. Rokas jį ištraukė Kauno mariose. Šamas – didžiausias žvejo laimikis Naujienų portalui tv3.lt Rokas pasakojo, kad šamą sugavo Saulės užtemimo dieną, o ji atmintyje vyrui įsirėš ilgam. Tądien jiedu abu su tėčiu žvejojo ir pavyko pagauti šį šamą. „Kova su šamu truko apie 20 minučių.

Jau ne vienas žino, kad vairuojant telefonu naudotis negalima. Vis tik, ar tikrai negalima atsakyti į žinutę ar perjungti mobiliajame telefone paleistą dainą stovint spūstyje, prie šviesoforo ar praleidžiant pėsčiuosius? Pateikiame atsakymą jums. Savo žiniomis apie dažną situaciją, su kuria susiduria vairuotojai, pasidalijo teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė, kuri savo sukurtu „Facebook“ įrašu leido pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Rugsėjo pradžia Lietuvoje turi savitą kvapą – į mokyklas sugrįžta ne tik mokiniai, bet ir spalvingos gėlių puokštės, skirtos mokytojams. Vieni renkasi kuklią puokštelę, kiti į mokyklą skuba nešini įspūdingo dydžio saulėgrąžomis, kardeliais ar jurginais. Tačiau gėlė, kurią tą rytą įteikiame mokytojui, gali reikšti kur kas daugiau nei tiesiog gražų gestą.

Nemuno deltos regioninio parko lankytojams teks kuriam laikui pakoreguoti planus. Nuo rugsėjo 1 dienos mėnesiui uždaromas vienas populiariausių regiono objektų – Aukštumalos pažintinis takas, čia vyks atnaujinimo darbai. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija praneša, kad nuo rugsėjo 1 iki spalio 1 dienos bus remontuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis per Aukštumalos pelkę.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų priminimą vaikams, tėvams ir pedagogams apie saugų elgesį internete. Prasidėjus rugsėjui ir vaikams sugrįžtant į mokyklas, elektroninė erdvė vėl taps svarbia jų kasdienybės dalimi – internete bus ne tik mokomasi, bet ir bendraujama bei pramogaujama. Tačiau kartu su aktyvesniu naudojimusi internetu svarbu nepamiršti ir pagrindinių saugumo taisyklių.

Daugeliui žmonių šlapinimasis duše atrodo visiškai nekaltas įprotis. Nors mokslinių įrodymų, kad tai tiesiogiai kenkia sveikatai, nėra daug, specialistai atkreipia dėmesį į tam tikrus galimus pavojus. Netinkama kūno padėtis gali prisidėti prie nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo, dubens dugno raumenų silpnėjimo bei kitų šlapinimosi sutrikimų. 1. Gali silpninti dubens dugno raumenis Dubens dugno raumenys palaiko dubens organus, įskaitant šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną.

Nors vardų mados nuolat keičiasi, Markas jau ne vienus metus išlieka tarp populiariausių pasirinkimų. Šis vardas turi gilias istorines šaknis ir iki šiol vertinamas dėl savo klasikinio skambesio. Registrų centro duomenimis, pirmąjį 2026 metų pusmetį tai buvo populiariausias berniukams suteiktas vardas – jį gavo 107 naujagimiai.  Pats populiariausias jis buvo ir 2025 metais. Per visus praėjusius metus vardas Markas suteiktas 274 berniukams.

Pasaulyje liepsnojant kariniams konfliktams ir augant geopolitinei įtampai Užsienio reikalų ministerija nuolat atnaujina saugumo žemėlapį, tačiau ne visi Lietuvos piliečiai skuba įsiklausyti į pavojaus signalus.

Voveraitės yra vieni mėgstamiausių vasaros grybų. Daugelis jas vertina dėl tvirtos tekstūros, švelniai žemiško skonio ir universalumo virtuvėje. Iš jų gaminami padažai, sriubos, troškiniai, jos puikiai dera su grietinėle, sviestu ar šviežia duona. Vis dėlto yra viena priežastis, dėl kurios dalis žmonių vengia pirkti ar rinkti voveraites – jų valymas. Šie grybai dažnai būna pilni smulkių žemių ir smėlio dalelių, kurios slepiasi tarp klosčių ir sunkiai pasišalina vien šepetėliu.

Metus iš metų gajus mitas, jog diagnozavus astmą reikėtų saugoti plaučius, vengti fizinio krūvio ar net atleisti vaikus nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks požiūris ne tik pasenęs, bet ir žalingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė ir klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems yra ne tik galimas, bet būtinas, o geriausias to įrodymas – aukščiausio lygio sportininkai.

Vardas Sofija jau kurį laiką išlieka populiariausiu mergaitėms suteikiamu vardu Lietuvoje, jis tapo tikru favoritu ir užkariavo lietuvių širdis. Daugelį žavi ne tik jo skambesys, bet ir ypatinga reikšmė – jis siejamas su išmintimi, stiprybe ir elegancija. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2026 metų pusmetį vardas Sofija buvo nepakeičiamas favoritas populiariausiųjų dešimtuke, jis suteiktas 96 naujagimėms. Šis vardas tapo ir visų 2025 metų populiariausiu.

Daugelis žmonių lengvą nosies užgulimą, dingusią uoslę ar pakitusį balsą linkę nurašyti paprastam peršalimui arba tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Visgi specialistai perspėja: toks aplaidumas gali baigtis kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, o viena jų – agresyvi astmos forma.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Paskutinį vasaros savaitgalį danguje bus galima stebėti gražų astronominį reginį. Sekmadienio, rugpjūčio 30-osios, vakarą Mėnulis danguje atsidurs netoli Saturno. Šį reiškinį, esant giedram dangui, bus galima stebėti ir Lietuvoje – specialios įrangos tam neprireiks. Apie artėjantį reiškinį skelbia Lenkijos orų portalas „TwojaPogoda.pl“. Mėnulis ir Saturnas periodiškai danguje atsiduria netoli vienas kito, tačiau šį kartą jų susitikimas sutaps su paskutiniu vasaros savaitgaliu.

Rugpjūtį Lietuvoje įsibėgėja konservavimo sezonas. Soduose ir daržuose noksta vaisiai, uogos bei daržovės, o virtuvėse prasideda tradicinis pasiruošimas žiemai: verdamos uogienės, džemai, kompotai, ruošiami marinatai ir rauginami produktai. Tačiau nors daugelis konservavimo paslapčių perduodamos iš kartos į kartą, laikytis vien tradicijų laikytis nepakanka.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija primena uogavimo ir grybavimo tvarką Čepkelių rezervate. Nuo rugsėjo 15 iki 30 dienos rinkti miško gėrybes bus leidžiama tik rezervatui besiribojančių kaimų gyventojams, tačiau jie turės laikytis nustatytų taisyklių. Nurodoma, kad į rezervatą uogauti ir grybauti galės Musteikos, Marcinkonių, Lynežerio, Krokšlio bei Katros kaimų gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą šiose gyvenvietėse.

Lietuvoje pastaruosius kelis metus teisėsaugos institucijų pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.), kai asmenys apgaule yra įtikinami parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pastebimas VMI vardu bandančių prisidengti sukčių suaktyvėjimas. Šiuo metu gyventojai dažniausiai sulaukia melagingo pranešimo, informuojančio apie tariamą baudą ir raginančio pasitikrinti informaciją sukčių svetainėje. „Gyventojams verta žinoti, kad VMI niekada nesiunčia SMS žinučių, kuriose yra papildomos nuorodos ir nurodomos konkrečios mokesčių, permokų ar baudų sumos.

Atostogos egzotiškose šalyse dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, tačiau saugus kurortas akimirksniu gali virsti pavojinga krizės zona. Nuo netikėtai prasidėjusių karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose iki siaubiančių miškų gaisrų ar žemės drebėjimų Europoje – pavojaus akivaizdoje atsidūrę keliautojai dažnai pasimeta ir nežino, kur ieškoti pagalbos.

Telefoniniai ir internetiniai sukčiai nuolat keičia taktikas, tačiau jų tikslas išlieka tas pats – išvilioti kuo daugiau asmeninių duomenų ir galiausiai pasiekti žmogaus pinigus. Nors daugelis gyventojų jau yra girdėję apie tariamas siuntas, laimėjimus ar investicinius pasiūlymus, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų aukomis gali tapti praktiškai bet kas.

Tėvas Grzegorzas Krameris iš Lenkijos socialiniuose tinkluose pasidalijo neįprasta istorija iš klausyklos. Po 18 metų, praleistų klausant išpažinčių, kunigui atrodė, kad vargu ar kas nors dar galėtų jį nustebinti, tačiau vienas vyresnio amžiaus vyras padarė tai, ką dvasininkas prisimins dar ilgai. Kaip pats pripažino, vyro reakcija visiškai išmušė jį iš vėžių. Klausykloje kunigas susitinka su žmonėmis, atsinešančiais labai skirtingas gyvenimo istorijas.

Su šiuo jausmu tikriausiai yra susidūręs ne vienas: vartotės lovoje, pažvelgiate į laikrodį ir suprantate, kad iki žadintuvo liko vos pora minučių. Gydytojas Amiras Khanas paaiškino, kodėl dažnai pabundame likus vos kelioms minutėms iki žadintuvo. Pasak gydytojo, viskas susiję su mūsų organizmo pomėgiu laikytis rutinos. Nors gali būti apmaudu „prarasti“ kelias papildomas miego minutes, toks vidinis organizmo laikrodis padeda mums lengviau pradėti dieną, rašoma mirror.co.uk.

Kol vasara dar nesibaigė, Aplinkos apsaugos departamentas primena apie daiktus, susijusius su pramogomis vandenyje. Vasarą prie vandens dažnai naudojami pripučiami ratai, čiužiniai, irklentės ir kitos pramogoms skirtos priemonės. Tačiau susidėvėjusios jos ne visada gali būti metamos į įprastus atliekų konteinerius. Aplinkos apsaugos departamento atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį, kur reikėtų pristatyti nebetinkamas naudoti vandens pramogų priemones.

Vasarą stiprios liūtys, užsitęsusios sausros ir karščio bangos gali pabloginti geriamojo vandens kokybę. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai įspėja, kad ekstremalūs orai gali turėti įtakos tiek cheminei, tiek mikrobiologinei vandens taršai. Gyventojams, geriantiems šulinių vandenį, po tokių oro reiškinių rekomenduojama atlikti vandens tyrimus.

Nemalonus kvapas šaldytuve gali išlikti ilgai, net ir tuomet, kai jį sukėlęs produktas jau seniai išmestas. Stiprūs žuvies, kopūstų ar rūkytų gaminių kvapai lengvai persiduoda kitiems maisto produktams ir įsigeria į šaldytuvo vidų. Vienas paprastas triukas, galintis padėti kovoti su šia problema, yra šiek tiek sudrėkinto laikraščio panaudojimas, rašoma fakt.pl. Tam pakanka nedidelio popieriaus gabalėlio, kurį reikia padėti ant lentynos ir palikti kelioms valandoms.

Į miškus plūstant grybautojams, Tauragės policijos bendruomenės pareigūnės primena nepamiršti saugumo. Raginama prieš vykstant į mišką pasirūpinti įkrautu telefonu, informuoti artimuosius apie planuojamą maršrutą ir atsakingai įvertinti savo galimybes, kad grybavimas nesibaigtų nelaime. Prasidėjus grybų sezonui, vis daugiau žmonių laiką leidžia miškuose ieškodami gamtos gėrybių, tačiau kartu išauga ir rizika pasiklysti ar susidurti su kitais netikėtais pavojais.

Antradienį, Mokslo ir žinių dieną, gatvėje bus galima matyti daugybę uniformomis apsirengusių mokinių su kardeliais rankose keliaujančių pasveikinti savo mokytojų. Vis tik nors gėlių, išskirtinai kardelių, nešimo tradicija gaji jau daugelį metų, vis tik kai kurie ją tebesieja su sovietmečiu.

Prieš artėjančius paskutinius vasaros koncertus, tarp jų ir šį savaitgalį vyksiančius Jessicos Shy koncertus, policija įspėja gyventojus būti itin atidiems perkant bilietus. Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad sukčiai gali pasinaudoti dideliu gerbėjų susidomėjimu ir siūlyti netikrus bilietus arba vilioti pirkėjus mažesne jų kaina.

Artėjant rudeniui verta prisiminti, kad Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ar uogų, bet ir vertingų vaistažolių. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos jos gali praversti visus metus – padėti peršalimo sezonu, papildyti kasdienę mitybą ar tiesiog tapti kvapnios arbatos puodelio dalimi, tačiau svarbu nepamiršti esminių dalykų leidžiantis vaistažoliauti.

Ukmergės rajone ieškoma, kam priklauso koplytstulpis – prašoma dėl jo iki kitų metų rugpjūčio 18 dienos kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją. Pranešama, kad savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų ar jie nežinomi, pripažinimo bešeimininkiais.

Gavus pranešimą apie iš nerakintų namų dingusius 1 500 eurų, Biržų rajono policijos komisariato atstovai primena senjorams bei jų artimiesiems pasirūpinti saugumu ir laikytis pagrindinių atsargumo taisyklių bei ragina vaikus, anūkus, artimuosius pasikalbėti su tėvais ir seneliais, kad saugotų savo turtą. Iš namuose laikytos piniginės dingo 1 500 eurų. Įtariama, kad pinigai galėjo būti paimti tuo metu, kai šeimininkai dirbo lauke, o namo durys buvo paliktos nerakintos.

Marijampolietė Aneta Lukauskienė sako negalinti pasakyti, kiek šimtų baravykų šį sezoną jau pririnko. „Po vieną niekada neskaičiuoju, kartais pasveriu. Yra buvęs sezonas, kad 100 kilogramų pavyko rasti“, – pasakoja moteris. Vadinamieji vasariniai baravykai jau baigėsi, dabar, anot Anetos, pradėjo dygti rudeniniai. Moteris dažniausiai grybauja aplink Marijampolę esančiuose miškuose. Žino augimvietes, tad iš miško retai kada grįžta tuščiu krepšiu.

Po šeštadienį Lietuvą talžiusios audros elektros generatorių paklausa e. prekybos centre „Pigu.lt“ pasiekė rekordines aukštumas. Sekmadienį ir pirmadienį generatorių pardavimai kilo beveik 40 kartų, lyginant su analogiškais laikotarpiais šį rugpjūčio mėnesį.

Vasaros pabaiga ir rudens pradžia grybautojams yra vienas laukiamiausių metų laikotarpių. Kai orai palankūs, krepšiai prisipildo miško gėrybių karalių baravykų, bet retas žino, kad, pasirodo, juose yra išskirtinis junginys – ergotioneinas, kuris kartais vadinamas „ilgaamžiškumo vitaminu“. Tikriniuose baravykuose jo itin gausu, tačiau termiškai apdorojant grybus šį junginį nesunku prarasti. Ekspertė patarė, kaip to išvengti, rašo fakt.pl.

Lietuvos miškuose įsibėgėja grybų sezonas, o kiek gausus bus derlius, daugiausia lems artimiausių savaičių orai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina pasakoja, ko šį sezoną dar galima tikėtis, kaip saugiai rinkti grybus ir kodėl miške svarbūs net tie, kurių į krepšį nededame.

Vasara, kaip ir kasmet, labai greitai bėga, o visai netrukus mokiniai pasipuoš uniformomis, ant pečių užsidės kuprines ir skubės Mokslo ir žinių dienos proga sveikinti savo mokytojus. Vieni iš jų – tik pirmokai, kiti – dvyliktokai, tačiau visų rankose akis trauks kardeliai. Vieniems ši tradicija atrodo žavinga, vis tik kiti mano, kad toks gėlių dovanojimas – sovietinio palikimo išraiška.

Senovėje tikėta, kad rugpjūčio 24 dieną, per šv. Baltramiejų arba kitaip Gandrų išskridimo dieną, Lietuvą palikdavo gandrai. Vis tik, ar senolių išmintis apie gandrų išskridimą aktuali  ir šiomis dienomis? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į ornitologą, edukacijų „Pažinkime paukščius drauge“ vadovą  Gediminą Petkų. Jis papasakojo, ar gandrai jau paliko Lietuvą, bei atskleidė, kodėl dalis iš jų mūsų šalyje užsibūna ilgiau.

Grybų sezonui įsibėgėjus, miškuose vis dažniau pasirodo įspūdingo dydžio baravykai. Radus tokį grybą, ne vienas grybautojas suskuba jį dėti į krepšelį – juk didžiulis baravykas atrodo kaip tikras miško trofėjus. Tačiau ekspertai ragina neskubėti ir pirmiausia gerai įvertinti rastą egzempliorių. Pasirodo, itin didelis grybas ne visada reiškia geresnį laimikį. Kartais kaip tik verta tokį baravyką palikti miške ir į krepšelį rinktis mažesnius, tačiau sveikus bei tvirtus grybus, rašoma fakt.pl.

Nedidelė kandis gali paversti virtuvės spintelę tikru lervų veisimosi rojuji. Maistinės kandys kiaušinėlių nededa atsitiktinėse vietose. Dažniausiai jos slepia juos ten, kur vėliau jų palikuonys turės lengvą prieigą prie maisto. Šie kenkėjai ilgą laiką gali likti nepastebėti. Suaugusios kandys gali skraidyti virtuvėje, nors problemos šaltinis slypi vienoje iš pakuočių, spintelėje stovinčių jau ne vieną savaitę.

Gelbėtojai kasdien primena apie Baltijos jūroje tykančius pavojus ir kad skendimas gali įvykti greičiau, nei daugelis įsivaizduoja, tačiau kone kasdien mato tą patį vaizdą – vienus besimaudančius vaikus. Kasdienybėje su tokiais atvejais susiduriantis Palangos gelbėtojas Kajus Pirožnikas ragina atsakingiau vertinti pavojų ir siūlo vaiko teisių specialistams kartu įvertinti realią situaciją Lietuvos paplūdimiuose.

Dingus elektrai, namai tampa itin tylūs ir trumpą laiką tai dažnai nekelia didelių nepatogumų, tačiau jeigu tai užsitęsia, elektros dingimas ima ne tik varginti, bet ir kelti iššūkių kasdienybėje. Lietuvą nusiaubusi audra šimtus tūkstančių gyventojų paliko be elektros. Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi 129 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.

Rugpjūčio 24 diena kalendoriuje yra pavadinta šv. Baltramiejaus arba Gandrų išskridimo diena. Senovėje ji būdavo itin vertinama, žymėdavo kalendorinės vasaros pabaigą ir artėjančio rudens pradžią. Šios dienos metu praeityje mūsų protėviai spėdavo būsimus orus ir burdavo. Naujienų portalui tv3.lt apie ypatingą dieną papasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Jis nurodė ne tik šios dienos reikšmę tiek lietuvių tautosakoje, tiek tikėjime, tačiau taip pat atskleidė, koks ruduo laukia.

Lietuvoje šeštadienį prasiautė galinga audra, kuri vartė medžius, apgadino daugybę automobilių. Taip pat pirmadienio rytą buvo skelbiama, kad dėl audros be elektros šiuo metu tebėra likę 129 tūkst. vartotojų, tad dalijamės su jumis patarimais, kaip išgelbėti šaldytuve ir šaldiklyje esantį maistą namuose neturint elektros. Pateikiame jums kelis būdus, kurie gali padėti pratęsti maisto galiojimą laiką pradingus elektrai, rašoma cdc.gov.