Aktorė, žinoma dėl įspūdingos fizinės formos, atskleidė, kad, eidama per menopauzę, turėjo pakeisti savo požiūrį į sportą – ji atsisakė bėgimo takelio ir treniruočių ant dviračio, kad geriau pasirūpintų savo kūnu.
Pakeitė nuomonę
Halle Berry visuomet skatino aktyvų gyvenimo būdą, tačiau pokalbyje su autore ir laidų vedėja Tamsen Fadal ji prisipažino, jog pastaraisiais metais jos dėmesys pasikeitė.
„Anksčiau darydavau daug kardio. Dabar – jokio kardio. Stengiuosi priaugti raumenų masės, todėl dabar kilnoju svorius,“ – sakė Oskaro laureatė. – „Anksčiau niekada nekilnojau svorių – dariau tik pratimus su savo kūno svoriu, važinėdavau dviračiu ar bėgiodavau. Dabar darau tai, kas, mano nuomone, gana nuobodu – bet tai būtina šiame gyvenimo etape. Kilnoju sunkesnius svorius nei bet kada anksčiau, ir treniruojuosi bent pora dienų per savaitę daugiau nei įprastai.“
Berry pabrėžė, kad stiprumo treniruotes atlieka ne tam, jog „atrodytų raumeninga“, o tam, kad „išliktų sveika“ ir galėtų „valdyti diabetą“.
„Dabar kilnoju sunkesnius svorius, bet vis tiek netampu raumeninga,“ – sakė ji. – „Tiesiog stengiuosi išlaikyti turimą raumenų masę, ir tai šiuo amžiumi labai svarbu.“
Asmeninė trenerė Kate Rowe-Ham, moterų fizinio pasirengimo specialistė ir programos Owning Your Menopause įkūrėja, teigė, kad aktorė elgiasi visiškai teisingai.
„Kai estrogeno lygis mažėja, kaulų tankis ir raumenų masė pradeda nykti greičiau. Šis natūralus pokytis padidina osteoporozės, sarkopenijos (raumenų nykimo) ir prastesnės medžiagų apykaitos riziką. Stiprumo treniruotės padeda viską tai kompensuoti,“ – aiškino ji.
Berry atskleidė, kad apie perimenopauzę sužinojo būdama 54-erių, tačiau tada apie ją beveik nieko nežinojo ir nežinojo, kur ieškoti pagalbos. Nuo to laiko ji įkūrė Respin – skaitmeninę bendruomenę moterims, kur jos gali dalytis patirtimi ir palaikyti viena kitą per perimenopauzės bei menopauzės laikotarpį.
Kardio treniruotės
Kaip pabrėžė aktorė, jėgos treniruotės nebūtinai reiškia, kad tapsite „raumenų kalnu“. Iš tiesų, pasak Rowe-Ham, menopauzės metu tai net labai sunku pasiekti. Tačiau tokios treniruotės padeda stiprinti sąnarius, didinti liesą raumenų masę, skatinti medžiagų apykaitą ir palaikyti hormonų pusiausvyrą.
O ką daryti su kardio treniruotėmis? Pasak Rowe-Ham, tokia didelio intensyvumo veikla, kaip bėgimas ar HIIT pratimai, gali „sukelti papildomą stresą organizmui, nes didina kortizolio kiekį“.
„Kai kortizolio lygis nuolat aukštas, tai gali skatinti riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje, sutrikdyti miegą, paveikti nuotaiką ir sustiprinti perimenopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos, nerimas ar nuovargis,“ – aiškino ji.
Trenerė pridūrė, kad daugelis moterų, su kuriomis ji dirba, skundžiasi sportuojančios intensyviau nei bet kada, tačiau nematančios rezultatų. „Dažniausiai taip būna todėl, kad jų kūnas yra pervargęs, uždegiminis ir negauna reikiamos regeneracijos,“ – teigė Rowe-Ham.
„Kardio nėra priešas,“ – apibendrino ji. – „Bet jis turi būti subalansuotos programos dalis, o jėgos treniruotės – labai svarbi to dėlionės dalis.“
Kai kurios jėgos treniruotės pakelia širdies ritmą tiek, kad jas galima laikyti mažo intensyvumo kardio veikla, kuri suteikia tuos pačius širdies ir kraujagyslių bei bendros savijautos privalumus kaip vaikščiojimas, plaukimas, žygiai, važiavimas dviračiu ar pilatesas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
