Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo

Komentuoti

šaltinis: tv3.lt aut. naujienų portalas tv3.lt

2025-08-22 09:40

Vasara artėja į pabaigą, o kartu su ja – ir TV3 žiniasklaidos grupės kulinarinių kelionių projektas „Maisto kelias. Miestų receptai“. Šį šeštadienį laidos vedėjai Vaida Poderytė-Bernatavičė, Martynas Lavickas ir Tadas Paplauskas leisis į priešpaskutinę kelionę, kurios metu aplankys penktą pagal dydį Lietuvoje miestą Panevėžį. O čia jie ras ir ypatingus kebabus, kurių skonis – kardinaliai kitoks nei įprastinių.

Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo (nuotr. E Rudys)

REKLAMA

TAIP PAT SKAITYKITE:

Garsioji Kauno Spurginė (nuotr. E. Rūdžio)

Biržų pilis, duona ir charizmatiškas šefas Martynas Lavickas (Nuotr. stopkadras)

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, kuriame telpa viskas: čia netrūksta erdvės nei dideliems renginiams, nei jaukioms teatro premjeroms. Panevėžys pulsuoja kultūra – nuo naujausio Lietuvoje šiuolaikinio meno muziejaus „Stasys Museum“ ir kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“, iki galerijų, tarptautinių simpoziumų bei muzikos festivalių.

REKLAMA

Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo

(92 nuotr.)

Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo (nuotr. E. Rudys)

+88

Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo (nuotr. E. Rudys)

FOTOGALERIJA. Netoli Panevėžio turgaus rado išskirtinius kebabus: aukščiausias lygis, be jokio česnakinio padažo

+88

Taip pat Panevėžys vadinamas teatrų miestu – čia jų net keturi, tarp kurių ir legendinis Juozo Miltinio dramos teatras bei vienintelis Europoje Lėlių vežimo teatras.

REKLAMA

„Panevėžys – miestas, kuris ilgą laiką buvo tikra Lietuvos malūnininkystės sostinė. Čia miltai byrėjo ne šiaip sau: nuo XIX amžiaus Panevėžys tapo grūdų imperijos centru. Čia veikė garo malūnai, dundėjo traukiniai, o tuomet iš Panevėžio keliais ir geležinkeliais miltai keliaudavo net iki pat Londono. Nors pramonė keičiasi, tradicijos šiame mieste išlieka“, – pasakos M. Lavickas.

REKLAMA

Pramonė – antrasis Panevėžio vardas, teigia vietiniai. Nuo seno čia kūrėsi daugybė gamyklų ir bendrovių, kurios apima įvairias veiklos sritis. Todėl šį rugsėjį, jau trečius metus iš eilės, vyks unikalus renginys – Atviros pramonės savaitgalis.

Miesto gyventojai ir svečiai galės apsilankyti gamyklose, susitikti su įvairių produktų kūrėjais, pamatyti, kaip gimsta produktai – nuo kasdien naudojamų daiktų iki kosmosą pasiekiančių technologijų. Viešos ekskursijos atskleis inovacijas, karjeros galimybes, o pramonės stereotipus griaus atviri pokalbiai su darbuotojais.

REKLAMA

Renginio kultūrinėje dalyje lauks industrinio paveldo maršrutai, meninės instaliacijos ir ypatingas gastro kelias, kuriame miesto restoranai pristatys patiekalus, įkvėptus Panevėžio pramonės istorijos.

„Rugsėjo 26-28 dienomis aš tikrai būsiu Panevėžyje – pamatyti iš vidaus, kaip dirba galingos gamyklos, kaip gimsta mūsų pamėgti produktai... Tai – unikalios patirtys!“ – sakys laidos vedėja V. Poderytė-Bernatavičė.

REKLAMA

O koks gi yra tikrasis Panevėžio skonis? Koks patiekalas geriausiai atspindi šį miestą? Juk šių metų laidos misija – atskleisti Lietuvos miestų skonius.

Laidos vedėjai Vaida, Martynas ir Tadas dėl recepto šįkart ilgai negalvojo – turint minty, jog Panevėžys nuo seno buvo malūnų kraštas, o miltų pramonė jame visada buvo tokia svarbi, natūralu, kad vienas mėgstamiausių šio krašto žmonių valgių buvo... virtinukai!

REKLAMA

„Panevėžyje ir apskritai Aukštaitijoje nuo seno buvo mėgiami įvairiausi virtinukai – su mėsa, grybais, bulvėm, varške. Tačiau pasitarę su miesto ir istorijos ekspertais, nusprendėm, jog Panevėžio patiekalu tituluosime šaltanosius! Šie virtinukai su mėlynėmis – tikra vaikystės nostalgija ir puikus Panevėžio miesto atspindys“, – teigs Vaida.

Norėdami kuo geriau pajusti miesto dvasią ir sužinoti kuo daugiau patarimų, kaip išvirti gardžius virtinukus, laidos vedėjai kelionę Panevėžyje pradės istoriniame Ramygalos malūne, kur grūdai į miltus virsta jau beveik šimtmetį – nuo pat 1929-ųjų.

REKLAMA

„Didžioji paslaptis, kodėl šis malūnas vis dar gyvas, paprasta – jį prižiūrėjo geri malūnininkai! Per šimtą metų aš esu vos penktasis malūnininkas. Čia dirbu jau nuo 1997-ųjų ir dar tikrai neketinu išeiti“, – šypsosis vietos malūnininkas Jonas Plučius.

Laidos vedėją Martyną taip pat sužavės šio malūno unikalumas. „Smagu būti vietoje, kuri gyva jau beveik šimtmetį. Autentiška, įdomu, o ir istorija čia tiesiog alsuoja. Stovėdamas šiame malūne jauti, kaip laikas tarsi sustoja. Tokios vietos įkvepia labiau branginti mūsų paveldą“, – mintimis dalinsis Martynas.

REKLAMA

Išgirdę malūnininkystės istorijų ir susipažinę su tradiciniais amatais, vedėjai apsilankys ir pas malūnininko žmoną Vitaliją. Čia jų lauks ypatingos vaišės – ką tik iškepti šilti mieliniai blynai iš šviežiai sumaltų miltų bei naminė obuolienė.

Po saldžių pusryčių, Vaida ir Martynas nuspręs sužinoti, kaip šiandien Panevėžyje vystosi ne tik tradicinė, bet ir moderni, inovatyvi pramonė, tad jie užsuks į „AR Maistas“ – įmonę, kuri visoje Lietuvoje garsėja savo plikytais sausainiais.

REKLAMA

„Martynas ir aš turime išskirtinę galimybę paragauti mūsų mėgstamų sausainių ne iš pakuotės, kaip įprasta, o tiesiai iš orkaitės! Koks nuostabus kvapas, kokie karštutėliai ir minkštutėliai, o skonis – tiesiog nepakartojamas! Tokios patirties dar niekada neturėjau“, – ragaudama pasakys Vaida.

Prisiragavę plikytų sausainių, Vaida ir Martynas nuspręs pasidomėti, ar ir vietinėse maitinimo įstaigose populiarūs miltiniai patiekalai, tad patrauks į vieną populiariausių Panevėžio restoranų „Akordai“.

REKLAMA

Čia šeimininkaujantys brolis ir sesuo viską kuria savo rankomis, įdėdami daug kūrybiškumo ir drąsiai atverdami duris naujoms idėjoms.

Restorane Vaida ir Martynas mėgausis ne tik populiariausiais restorano užkandžiais, tokiais kaip tuno tartaras ar mocarelos spurgos, bet ir trimis skirtingais virtinukų skoniais – nuo tradicinių su bulvėmis iki saldžių desertinių su vyšniomis.

REKLAMA

Negana to, paaiškės, kad Vaida ir Martynas – pirmieji šių patiekalų ragautojai! Mat visi šie virtinukai sukurti specialiai Atviros pramonės savaitgaliui rugsėjį.

„Kokia garbė! Atrodo, virtiniai toks paprastas patiekalas, bet kiek daug jie atskleidžia, kai įsijungia fantazija. Nuostabiai paruošta, labai gardu! Ir kaip gera sutikti žmones, pas kuriuos kiekviename žingsnyje jauti nuoširdumą. O kur yra nuoširdumo – ten ir skonis bei kokybė“, – įspūdžiais dalinsis V. Poderytė-Bernatavičė.

REKLAMA

Pasimėgavę gardžiais virtinukais, laidos vedėjai užsuks į dar vieną itin populiarią vietelę mieste. Vidurio rytų virtuvės bistro „Bazaar Bab“ siūlo ne tik šviežiais keptas pitas, kebabus, bet ir kitus įspūdingo skonio patiekalus.

„Ar žinojote, kad Panevėžyje yra net 10 kebabinių, o visoje Lietuvoje, sako, jų yra virš 500? Kaip bebūtų, „Bazzar Bab“ yra daugiau nei kebabinė. Tai – meistrystė, didelis išmanymas ir kokybė. Pas jus – vieni skaniausių kebabų, kokius kada nors tekę ragauti!“ – susižavėjimo neslėps laidos vedėja Vaida.

REKLAMA

Jai antrins ir jos kolega, profesionalus šefas M. Lavickas.

„Nors per dieną jau tiek daug prisiragavome, manęs tai nestabdo – įsijungė antras kvėpavimas ir be galo džiaugiuosi, kad paragavau šių kebabų. Svarbiausia, kad tai – tikras kebabas, o ne toks, kokį dažniausiai valgome Lietuvoje – su daug česnakinio padažo, bereikalingų salotų. Čia – aukščiausias lygis. Kas važiuosite į Panevėžį, būtinai čia užsukite“, – į žiūrovus kreipsis M. Lavickas.

Po turiningos dienos Panevėžyje, laidos vedėjai imsis kulinarinio eksperimento – kurs miesto patiekalą! Ar pavyks jiems paruošti virtinukus su mėlynėmis, kurie paliks įspūdį Panevėžio gyventojams? Atsakymą sužinosite jau šį šeštadienį.

O jei ir jūs planuojate vykti į Panevėžį, dalinamės vietų, kurias aplankė laidos vedėjai, sąrašu:

Senasis Ramygalos malūnas. Panevėžys nuo seno buvo Lietuvos malūnininkystės sostinė, kurios klestėjimą lėmė derlingos žemės, išvystyta pramonė ir patogus geležinkelių susisiekimas. Jau XIX a. miestas tapo didžiausiu grūdų malimo centru Baltijos šalyse, o iš čia pagaminti miltai keliaudavo net į Londoną. Ramygalos malūnas, įsikūręs mažame Ramygalos miestelyje, yra vienas seniausių malūnų ne tik Panevėžio krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Šis malūnas buvo pastatytas 1929 metais ir iki pat šių dienų jame veikia autentiška to meto švediška įranga. Senasis Ramygalos malūnas gali pasiūlyti grūdų perdirbimo paslaugas, taip pat čia rengiamos edukacinės programos pavadinimu „grūdo virsmas“, kurioje lankytojai yra supažindinami su malūnu, grūdų perdirbimo technologijomis ir javų rūšimis. Po pažinties su malūno veikla visi apsilankiusieji kviečiami pasimėgauti malūnininko žmonos gamintų pyragų, duonos ar blynų, iškeptų iš šviežiais sumaltų miltų.

REKLAMA

Įmonė „AR Maistas“, savo veiklą pradėjusi 1993 m. kaip duonos gamintoja, šiandien yra viena didžiausių tradicinių gaminių ir užkandžių gamintojų Lietuvoje, žinoma JDC prekės ženklu. Įmonės vadovas Rytis Rimkevičius, kartu su šeima, pavertė šeimos verslą ne tik sėkminga istorija, bet ir lietuviškų kepinių tradicijų tęsinio simboliu. JDC gaminiai – tikroji lietuviško stalo širdis, sujungiantys vaikystės prisiminimus, rankų darbą ir skonio paveldą. Plikyti sausainiai, meduoliai, avižiniai sausainiai, minkšti riestainiai ir legendiniai kūčiukai – tai ne tik skanėstai, bet ir gyvos lietuviškos tradicijos, kurios jau dešimtmečius pasiekia lietuvių namus. Įmonė kepa kokybiškai ir su šeimos meile, kad kiekvienas skonis primintų vaikystę ir autentišką lietuviško stalo dvasią.

Restoranas „Akordai“. Sesuo ir brolis Justina ir Laurynas prieš beveik devynerius metus Panevėžio Laisvės aikštės pašonėje atidarė savo pirmąjį šeimos restoranėlį „Bisas“ – nedidelę, bet labai jaukią vietą, kurioje patiekalai išsiskyrė šviežumu ir skoniu, o kainos ir kokybės santykis daugybę panevėžiečių bei miesto svečių vis skatino sugrįžti. Šiandien Panevėžyje veikia jau trečiasis Justinos ir Lauryno restoranas „Akordai“, kuris gyvuoja jau ketverius metus. Čia kasdien suskamba nauji skonių, susitikimų ir muzikos garsai. Restorane kiekvienas atras savo skonio favoritą – nuo rankomis gaminamų sūrio spurgų, brusketų, tartarų ir jūros gėrybių iki šviežios žuvies, kokybiškos mėsos, salotų, picų ar raviolių.

REKLAMA

„Bazaar Bab“ – tai rytų vidurio virtuvės bistro, įnešantis į Panevėžio gastronominį žemėlapį naujų spalvų ir skonių. Čia kebabai – tik pradžia, nes visa esmė slypi pitos duonoje, pagarduose ir dalinimosi kultūroje. Pasak arabų tradicijos, ant stalo dedama daugybė mažų lėkštučių, maistas keliauja ratu, o dalijimasis tampa bendravimo dalimi. Šio bistro įkūrėjas Arnas ilgus metus praleido Londone, tačiau grįžo į Panevėžį, čia atrado meilę ir nusprendė pasilikti. Būtent todėl „Bazaar Bab“ virtuvė alsuoja jo paties patirtimi ir aistra maistui – kupina prieskonių, netikėtų derinių ir ryškių skonių, kurie leidžia pajusti tikrąją rytų virtuvės dvasią.

„Maisto kelias. Miestų receptai“ – šeštadieniais, 9 val. tik per TV3!

Šaltinis: tv3.lt

Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

REKLAMA