Viskas prasidėjo nuo to, kad visuomenininkė Lukrecija Lenkauskaitė-Stankevičė aptarė I. Ruginienės pasirinktą rankinę socialiniame tinkle Facebook.
„Politiniu faux pas to nepavadinsi… Kai aukščiausi valstybės vadovai pradeda VIEŠAI vaikščioti su tokiais aksesuarais, Lietuva kaip minimum per tris žingsnius į rytų pusę pasislenka… Tai yra GĖDŲ GĖDA. Mes į Skandinaviją lygiuojamės ar į ruzzkyna?
Kai tu turi tokias rankines, ir esi išrinkta į vieną aukščiausių šalies politinių postu, tu nukiši tą rankinę į spintos galą, ir išsitrauki ją nebent arba po 3 metų, arba incognito atostogų metu, arba per privatų draugų vakarėlį…
Ir šiaip – jei jau nori pasipuikuoti prabanga, gal tada išsirink ką nors iš Lietuvos dizainerių?.. Kiek kainų ir perspektyvių!
P.s. Ne, šis įrašas nėra apie moteris. Rankinės ar kitus prabangius aksesuarus gali dėvėti tiek vyrai, tiek moterys. Galima lengvai pasigooglinti, kiek kainuoja to paties putkos žieminė Loro Piana striukė. P.p.s. Tai nėra ta pati spalva, žinau, tiesiog tingėjau ieškotis konkrečios kolekcijos“, – rašė visuomenininkė.
Portalas Žmonės.lt susisiekė su I. Ruginienės patarėju Ignu Algirdu Dobrovolsku, kuris sureagavo į šiuos teiginius.
„Kalbant apie minėtą įrašą, kaina yra absoliučiai neatitinkanti realybės, šis Premjerės rankinukas yra pirktas Milane už 50 eurų“, – teigė jis.
Nuomonę išsakė marketingo specialistė
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su gerai žinoma marketingo specialiste Monika Sesickaite-Rachinštein. Ji pakomentavo susidariusią situaciją.
Pašnekovė atskleidė, ką pamanė tik pamačiusi skandalą.
„Mano pirmoji nuomonė buvo, kad tai moteris. Bet juk nežinia, iš kur ji galėjo gauti tokią rankinę. Jeigu pas mane atsirastų 20 tūkst. kainuojanti rankinė, tai dar nereiškia, kad aš ją pati nusipirkau. Be to, yra daugybė kopijų ar panašių rankinių. Taip pat, kaip ir su „Hermes“ ar „Fendi“ – žmonės kartais tik galvoja, kad mato būtent tą daiktą“, – sakė ji.
Pasak Monikos, tokie aptarinėjimai sukėlė jai juoką. Ji taip pat išskyrė, kad politikus vertinti pagal daiktus – ypač absurdiška.
„Man pasidarė juokinga, nes pati esu linkusi pirkti daiktus iš butikų – padėvėtus, bet labai geros būklės. Kaip apskritai galima vertinti žmogų pagal jo rankinę, ypač politiką? Politiką turėtume vertinti pagal jo darbus, o ne pagal tai, kaip jis apsirengęs.
Kai žmonės neturi ką veikti, jie kabinėjasi prie batų ar rankinių. Tokia situacija atrodo absurdiška. Aš pati dažnai perku drabužius iš antrų rankų, ypač vardinius, nes nematau tikslo mokėti milžiniškų sumų“, – dalijosi mintimis moteris.
Žvilgsnis kitur ir marketingo taktikos
Ji ragino žmones koncentruotis ties kitomis, svarbesnėmis problemomis.
„Kabinėtis prie politiko rankinės – tai tik rodo, kad visuomenė kartais neturi ką veikti. Pas mus yra daug opių problemų – įžeidinėjimai vaikams, neįgaliesiems socialiniuose tinkluose. Į tai turėtume atkreipti dėmesį, o ne į rankinę. Toks elgesys rodo „ubago sielą“. Jei tokie dalykai tampa skandalais, tai tikrai kažkas negerai su visuomene“, – komentavo ji.
Monika papasakojo ir apie žinomų prekės ženklų marketingo taktikas.
„Brangūs daiktai paprastai naudojami statusui pabrėžti, bet paradoksalu, kad dažniausiai vardiniais prekių ženklais puikuojasi ne itin pasiturintys žmonės, tiesiog trokštantys tos emocijos.
Toks yra visų brendinių prekių marketingas – siekis išryškinti statusą. Tačiau vis dažniau pasirodo skandalų, kad net prabangūs ženklai gamina Kinijoje, tad jų kokybė ne visada atitinka įvaizdį“, – sakė Monika.
Ji atskleidė ir savo brangiausios rankinės kainą. Tai – dovana nuo vyro.
„Mano vyras yra padovanojęs „Hermes“ rankinę, kurios kaina siekia apie 10 tūkst. eurų. Brangiausia rankinė, kurią pati pirkau, kainavo apie 2000 eurų“, – papasakojo marketingo specialistė.
Prekės ženklas nesvarbus
Moteris, prisipažino, kad praeityje taip pat mėgdavo išlaidauti brangiems daiktams, tačiau dabar moka atsirinkti ne pagal prekės ženklą.
„Anksčiau pirkdavau daugiau dizainerių daiktų, bet šiandien suprantu, kad verta pirkti tik tai, kas patinka ir ką iš tikrųjų naudoji. Brendas čia niekuo dėtas.
Kartais mano drabužiai kainuoja mažiau nei 100 eurų arba pirkti iš Temu, o žmonės vis tiek klausia, iš kur pirkau, nes atrodo gražiai. Esmė – turėti skonį, o ne brangų logotipą“, – dalijosi ji.
Monikos manymu, pirkti brangius daiktus turi būti išimtis už pasiektus tikslus, o ne kasdienybė.
„Brangūs daiktai gali būti motyvacija sau, jeigu juos perki kaip dovaną ar pasiekimo simbolį. Bet kai tai tampa perlenkta lazda – tai jau problema žmogaus galvoje“, – sakė moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
