Kalbėdamas apie anapilin iškeliavusią draugę, M. Subelis sakė, kad jų gyvenimo filosofija sutapo, dėl to ir draugystė buvo tvirta bei šilta.
„Mes buvome geri draugai, nes mūsų požiūris į gyvenimą sutapo – žmogaus gyvenimas lyg sodas. Pas kažką jis laukinis miškas, pas kažką dykuma. Pas Dalytę gyvenimo supratimas buvo kaip mano. Jos eilės tai įrodo“, – kalbėjo jis.
Jis papasakojo ir apie ypatingą D. Teišerskytės paminklą, kuriame ir atsispindi jos gyvenimo filosofija.
„Labai džiugu, kad jos sūnūs suprato jos mąstymą ir tai įamžino ant paminklo. Ant jo užrašytos jos eilės, paukščiukai kyla į dangų, kaip rojaus sode“, – sakė vyras.
Seniai prasidėjusi draugystė ir D. Teišerskytės asmenybė
Su Dalia dainininkas iš tolo susipažino dalyvaudamas muzikiniame projekte, kuriame ji buvo komisijos narė. Vėliau artimiau juos supažindino bendra draugė.
„Susipažinome labai seniai. Mus jau iš arčiau supažindino mano kita gera draugė Janina Narvilienė, jos abi buvo iš Kretingos, prisijungė ir kiti draugai. Mes rinkomės visi kartu draugų būryje, nesiporuojant. Buvo mūsų mažas filosofinis ratelis. Būdavo labai smagu“, – prisiminė jis.
Atsimenant D. Teišerskytę pašnekovas pasidalijo, kokia ji buvo iš tikrųjų. Pasak Mečislovo, dėl jos charakterio ir geros širdies, ji buvo ypač gerbiama ir vertinama.
„Ji buvo be galo romantiška, labai geros širdies, jautri, inteligentiška, aristrokratiška. Vienas mūsų autoritetas sakydavo, kad jei Lietuva taptų karalyste, vienintelė, kurią matytų kaip karalienę, tai būtų Dalia Teišerskytė. Ją gerbė visi.
Su Dalia buvo nepaprastai įdomu bendrauti. Tai buvo žmogus, kuris deklaravo meilę. Žinoma, jai buvo daug skausmingų dalykų gyvenime, bet jei turi sielą – skauda, jei ne – neskauda“, – kalbėjo Mečislovas.
Išpildytas noras
M. Subelis pasidalijo ir itin šiltu bei gyvu prisiminimu, kai išpildė vieną iš jos norų.
„Dalia buvo ką tik po operacijos, bet vis tiek besišypsanti. Mes buvome Palangoje, buvo taip karšta. Ji sakė: „Taip norėčiau išsimaudyti, bet siūlai neišimti ir neturiu deramo maudomuko“. Sakau: „Sėsk į mašiną ir važiuojame“. Latvijoje yra laukinių paplūdimių, važiavome į Jūrmalciems. Aš nuėjau nuo kranto maždaug šimtą metrų, kad jokie žmonės neateitų ir valandą stovėjau, saugojau, kad Dalia galėtų išsimaudyti.
Ji maudėsi visą valandą, po ligoninės atgavo jėgas, buvo trykštanti energija. Buvau laimingas matydamas, kad po to ji net lengviau atsikvėpė. Po to smagiai papietavome Nycoje“, – dalijosi dainininkas.
Anot jo, tokie poelgiai skirti vienas kitam ir yra tvirčiausia tikros draugystės išraiška.
„Jai to reikėjo. Tokioje situacijoje žmogui reikia artimų žmonių dėmesio, kad žinotų, kad tas žmogus rūpi. Aš manau, kad mes visi galime stebuklų dovanoti vienas kitam kad ir kiekvieną dieną – tai ir yra tikra draugystė“, – sakė pašnekovas.
Atminimo įamžinimas
Norėdamas įamžinti geros draugės atminimą, dainininkas papasakojo, kad netrukus šviesą išvys ypatingas projektas, kaip įrodymas, kad tikrieji šviesuliai visada išlieka gyvi.
„Dabar išeis mano solinė vinilinė plokštelė su 12-a mūsų taip pat gero draugo maestro Mikalojaus Noviko dainų, 5-ios iš jų bus su Dalytės tekstais. Taip pat šviesą pamatys ir mūsų bendra daina skirta Lietuvos partizanams – „Tyliai tyliai miega vyrai“.
Atrodo, žmogaus jau nėra, o daina gimsta – kaip įrodymas, kad mirties nėra. Jei tavo gyvenimas yra kaip sodas, tu turi ryšį su Dievu, su visata, o Dalia tokį ryšį turėjo, tau mirties tikrai nėra“, – jautriai kalbėjo M. Subelis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
