Šią vasarą buvo atnaujintas jos kapas, o ant paminklo parašyti žodžiai virpina širdį, rašė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyrius.
Ant Dalios Teišerskytės paminklo – jautrios eilės
Ant žymios moters paminklo, kuris nusidažė balta lelijos spalva, dabar parašytos jos pačios eilės:
„Mano Dievas gyvena lelijoj,
O lelijos gyvena darželyj…
Iš dangaus aukso siūlais nulyja
Ir nutįsta vaivorykštės kelias…
Aš einu tuo keliu į tėvynę
Akmenėliais ir šukėmis stiklo…
Teka upėmis pienas ir vynas,
Už karklyno jau švysčioja tikslas…
O tėvynė spalvota spalvota
Kaip darželis už senmergės lango…
Ir drobulėm bakūžės užklotos,
Ir kryželiais įrėminti dangūs…
Slepias Dievas raudonoj lelijoj –
Jo pasaulis sulytas, pasenęs…
Kažkodėl taip beviltiškai lyja,
Senas rūkas nupilkina žemę…
Plaukia žalias gyvenimo luotas
Apraizgytas voratinklio gijom…
Tik tėvynė spalvota spalvota…
Ir Dievulis gyvena lelijoj…“
Šaltinis: LŽS Kauno apskrities skyrius
Pralaimėjo kovą su klastinga liga
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad D. Teišerskytė mirė 2023 m. lapkričio 27 d. – per savo gimtadienį. Jai buvo 79-eri.
Moteris mirė po kovos su atsitiktinai aptiktu vėžiu. Apie tai ji anksčiau papasakojo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.
„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, rugsėjo mėnesį. Aš vaikščiojau po prekybos centrą ir man paskambino gydytoja, kurios patarimu man buvo atlikta kolonoskopija ir paimta biopsija.
Ji man pasakė, jog sergu vėžiu. Aš prisėdau ant suoliuko. Nesupratau, kas bus toliau, tačiau netrukus atsikvėpiau, nuėjau išgerti kavos ir nusipirkau suknelę“, – tada su šypsena prisiminė Dalia ir sakė, kad ženklų, jog gali sirgti klastinga liga, buvo ir anksčiau.
Tačiau diagnozę priėmė ramiai – gyvenimiškos patirtys užgrūdino. Sako, tarsi nujautė, kad kažkada viskas atsilieps sveikatai, nes beveik dešimtmetį gyveno pastovioje įtampoje, o už viską reikia susimokėti, šiuo atveju – sveikata.
D. Teišerskytė atviravo, kad kurį laiką apie savo diagnozę niekam nepasakojo, nes žino, kas tai per liga ir kuo ji gali baigtis. Apie ligą žinojo tik jos vaikai ir keletas artimiausių draugių. Paklausta, kodėl žinią maždaug metus laiko diagnozę slėpė nuo visų, moteris atviravo:
„Todėl, kad labai daug smalsuolių ir ne visi palinki gero, o aš vis dėlto tikiu gerų minčių galybe ir gerų žmonių buvimu šalia. Viena mano mylima klasikė yra pasakiusi, poetė geniali, kad ar miegoti kartu, ar vakarieniauti kartu, o verkti ir mirti – visada vienatvėje. Aš tuo bandžiau vadovautis.“
Moteris neslėpė, kad ligos gydymas – sunkus, ypač dviejų parų chemijos, kai nieko neskauda, bet organizmas silpsta. Tačiau D. Teišerskytė sakė, kad reikia kantrybės ir stiprybės, bet vos sugrįžus iš ligoninės iškart kibdavo į darbus – eidavo laistyti šiltnamį, surinkti nukritusius obuolius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dabar rimtai: Žmonės! Vyrai ir moterys, buvę gerbiami ir mylimi, neikit į politiką. Nes jau kitą dieną tapsit ne tik negerbiamais, bet ir nekenčiamais. Tokia jau ta visuomenės kasta politikai.
