Apie tai, kuo baigsis „Zapad-2025“ pratybos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.
Gerbiamas Vytautai, „Zapad“ pratybos rengiamos nuo sovietų laikų ir šiais metais, atrodo, ne tiek daug karių, apie 30 tūkst. Praėjusios pratybos buvo kur kas didesnės, buvo apie 200 tūkst. karių. Ko siekiama tokiomis pratybomis ir apskritai kaip anksčiau jos vykdavo?
V. J. Žukas: Aš labai gerai prisimenu dar ir sovietinius laikus, nes 1984 metais būdamas kareiviu dalyvavau pratybose, kuriose dalyvavo visos Varšuvos pakto šalys. Tai ten grandiozinės būdavo pratybos su šimtų tūkstančių karių perdislokavimu ir taip toliau.
Tai tokio mąsto pratybų seniai nebevyksta ir Rusijos pusėj dabar, ir paskutinėse pratybose, kai buvau kariuomenės vadas, buvo labai kilusi didelė įtampa. Tai buvo, rodos, 2018 metai ir ten irgi buvo labai neramu, kad štai tokio mąsto pratybos.
Visų pirma, skaičiai buvo slepiami, niekaip negalėjome sužinoti, kiek iš tikrųjų karių dalyvaus tose pratybose ir ta 13 tūkst. riba, kurią visada deklaruoja, gali nebūti stebėtojų iš ESBO. O jeigu virš 13 tūkst., tai privalo dalyvauti stebėtojai.
Tai rusai visą laiką mažindavo tą skaičių iki 13 tūkst., nors realybėje visada dalyvaudavo žymiai daugiau. Tai tada dalyvavo apie 70–80 tūkst. Paskutinės pratybos buvo stambesnės, nes buvo ruošiamasi invazijai į Ukrainą. Tai dabar, kurios vyks, tai tikrai nebus pačio didžiausio mąsto, nes praktiškai visos pajėgos Rusijos kariuomenės yra surištos fronte.
Visi rezervai, visi mobilizuotieji, visi kontraktininkai, technika, ginkluotė tiesiog nuo ratų važiuoja į frontą. Tai aš, taip manau, daugiau šitos pratybos, kurios vyks, kad palaikytų įtampą, gąsdinimą ir laikytų įtampoje Europos Sąjungos, NATO šalis, organizuojant įvairias provokacijas ir tuo pačiu parodant Rusijos galybę tam tikrą.
Kad jie turi rezervų, kad štai frontą savo ruoštų, bet jie ruošia pratybas, jie gali spręsti kažkokias tai užduotis ar atremti NATO puolimą, kaip jie įsivaizduoja. Aš daugiau galvoju, kad čia yra psichologinio, gąsdinamo pobūdžio, įtampos palaikymui organizuojamos pratybos šiuo metu, nes nesimato jokių požymių, kad čia galėtų būti kokia nors tiesioginė invazija.
Kaip jūs prognozuotumėt, ko mes galime tikėtis ir Lietuvoje, ir NATO šalyse iš Rusijos? Ar galima bet ko tikėtis?
V. J. Žukas: Galima tikėtis tų provokacijų, bet čia yra jų pratybų scenarijaus dalis. Aš taip manau, kad štai ir vakarykščiai įvykiai, kada buvo paleisti dronai į Lenkijos teritoriją, čia kai kurie taip pat galbūt įvykiai ir Lietuvoje, galbūt ne, bet kaip daug visokių tokių sutapimų, ir gaisrai šiukšlių perdirbimo įmonėse, ir dronai aplink Vilniaus uostą – kažkokie tai tokie dalykai keisti darosi, kurių anksčiau būdavo žymiai mažiau arba apskritai nebūdavo.
Tai kas čia yra atsitiktinumas, kas čia yra sutapimas, o kas čia yra scenarijaus dalis, sunku pasakyti. Tai žiūrėsime, stebėsime tą situaciją, bet aš manau, kad tai yra hibridinis scenarijus – įtampos palaikymas ir tiesiog kaimynių šalių bauginimas.
Gerbiamas Gintarai, „Zapad“ pratybų aktyvioji fazė dabar yra numatoma iki antradienio. Kaip jūs prognozuotumėt, ko mes galėtumėm pamatyti, ko galėtumėme tikėtis iš tų pratybų ir ar gali mus irgi nustebinti?
G. Bagdonas: Pirmiausia, aš siūlyčiau suprasti, kad Rusijos kariuomenėje, kaip ir daugelio šalių kariuomenių, pratybos yra kulminacija kažko tokio proceso. Kariuomenė mokosi visą laiką, jeigu nekariauja. Tai Rusijos kariuomenė atskiromis apygardomis, vienetais, junginiais vykdo įvairias pratybas ir „Zapad“ – vienas iš tų karinių strateginių lygių, kuris užbaigia mokymo periodą.
Tai čia ta teorija, ir tai labai svarbu mūsų kontekste, Rusijos agresyvaus elgesio arba Rusijos tikslų kontekste, suprasti, nes Kremlius įvairiomis formomis deklaruoja, ko nori – atstatyti savo galią, sunaikinti NATO arba bent jau susilpninti, išstumti JAV iš Europos.
Ir kariuomenė būdama pagrindiniu kietosios jų politikos dalimi, instrumentu, šiuo metu treniruojasi minimaliais resursais.
Jie neturi pajėgų tikrai, bet jiems reikia parodyti, kad jie gali. Vyksta psichologinis, informacinis karas, o tai yra kitais metodais, kaip jūs minėjote, hibridinis karas, o hibridinio karo pagrindinis taikinys esam visi mes, mūsų protai, kad sukeltų kuo daugiau chaoso.
O kaip tą galima padaryti? Tai gąsdinti mus. Ar tai būtų dronais, kur, beje, į Lenkiją pasirodo ne visi užtaisyti ar bet kuo kitu. Tai yra nepasitikėti niekuo, nepasitikėti savo institucijomis ir, žiūrėkite, kartais veikia. Pasirodė informacija, menamai, kažkoks ten Vokietijos, jei neklystu, informacijos šaltinis paskleidė, kad kažkokie du dronai ir į Lietuvą įskrido.
Lietuvos kariuomenės vadas, nu aš negaliu netikėti, kad Lietuvos kariuomenės vadas, kurį ir kaip žmogų pažįstu, ir kaip generolą, Lietuvos pareigūną, atstovaujantį kariuomenę, kuris nustebęs: „aš tokios informacijos neturiu“.
Išsiplėčiau, bet kame čia yra [esmė]? Žmonės nebepasitiki ir žiūrėkit, pasigauna mūsų žiniasklaida, visuomenė eskaluojama, kad „kažką valdžia slepia“, tai yra institucijos slepia, nu to nėra.
Tai atsakant į jūsų klausimą šitame kontekste, įvairūs išpuoliai, kurių gali būti tiek daug, kiek yra socialinių dalykų ir sferų, net ir sportą, ir kultūrą čia galima įdėti, bet pirmiausia tie, kurie poveikį daro kiekviename kasdieniniame mūsų gyvenime.
Turime infrastruktūras, turime atominę elektrinę, kuri netoli yra, ir gali būti skleidžiama dezinformacija rezultate vykstančių pratybų arba tuoj pat po jų. Žmonės dezinformuojami, skatinama panika, nepasitikėjimas – kraukimės lagaminus, važiuokime į Maljorką, ar dar kažkur bėkime.
Tai tam reikėtų labiausiai būti pasiruošus. Tai nereiškia, kad negali įvykti iš tikro hibridinio pobūdžio atakų. Tai yra mes nematome Rusijos Federacijos antsiuvo, bet kažkas ar diversantai, ar kažkokie veikėjai civiliniais drabužiais kažką sukelia, padega, susprogdina, nukerpa, trikdo bankininkystę – viskas yra įmanoma, bet tam reikia būti pasiruošus, o žmonėms reikia mažiau bijoti.
Užsiminėte apie dronus trumpai. Jeigu įskris dronas ir mes vėl suksime galvas, ar įskrido, ar neįskrido, ar radarai apčiuopė, kaip reikėtų reaguoti ir Lietuva kaip turėtų reaguoti į tuos atvejus, ypač pastarosiomis dienomis?
G. Bagdonas: Ramindami mes taip pat turime identifikuoti, kokios problemos yra. Oro erdvės gynyba, apsauga – labai daug reikia padaryti, kad ten būtų apsaugota. Yra problemų, ypač tikriausiai prieš tokias grėsmes, kaip žemai skrendantys objektai, kaip dronai.
Tai aš noriu tikėti, kad Lietuvos radarų sistema oro erdvę mato daugiau ar mažiau, gal ne 100 proc., bet viskas yra matoma.
Tada priemonės, kaip jie yra naikinami, čia tikriausiai yra problemų – reagavimo, sprendimų priėmimo laiko, bet čia yra institucijų uždavinys.
O visuomenei, tikriausiai labai padėjo ir institucijoms tuomet, kai antras dronas skrido, ir Lietuvos gyventojai skambino ir pranešinėjo, fiksavo, filmavo ir tada labai lengvai institucijos atsekė galimą jo nukritimo vietą, kuri buvo Kauno apylinkėse. Žinoma, ką reikia daryti?
Jokiu būdu nesiartinti pamačius, nukritus, nes tai tikrai neprotinga. Reikia būti slėptuvėse, bent jau už dviejų sienų, prie lango nestovėti, nes stiklai didžiausią gali bėdą padaryti. Tai yra – imtis atsargumo priemonių, jeigu tai įvyksta.
Dėl laiko irgi buvo kilę klausimų, tos atakos Lenkijoje, pavyzdžiui, vyko trečiadienį naktį. Ar tai yra niuansas, kad dažniau naktį [vyksta atakos]?
V. J. Žukas: Taip, naktį tas dėmesys yra mažesnis ir ypatingai prieš rytą. Daugelis įstaigų neveikia ir žmonės miega, ir vizualiai čia nieko nepastebėsi, tai nakties laikas yra patogesnis, žinoma.
Bet jei išgirsti staiga artėjant kažkokį spiečių dronų, tu tikrai nežinosi, ką daryti. Aš nežinau, šitoje vietoje tikrai matau tam tikrą galbūt dar ne visai iki galo išspręstą problemą, kad gyventojai turi būti geriau suorientuoti, ką jie turi daryti ir kur jiems eiti ir kaip elgtis tokiu atveju.
Ar geriau išeiti į lauką, ar geriau likti namuose, jeigu nėra jokių priedangų, nes tikrai ne visoje Lietuvos teritorijoje tos priedangos yra įrengtos. Ką daryti? Tai tie dalykai galėtų būti truputėlį plačiau, geriau užkomunikuoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galite peržiūrėti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
