gintaras bagdonas

Kaip praneša Jungtinių Valstijų ir Ukrainos žiniasklaida, Ukraina trečiadienį pradėjo galingą puolimą pietuose Tokmako ir Melitopolio kryptimi. Puolimas pradėtas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo veržimosi į gerai įtvirtintas rusų gynybines linijas pradžios.   Apie besikeičiančią situaciją kalbamės su buvusiu ES karinio štabo žvalgybos direktoriumi, atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.  Ukrainos pajėgos vakar sustiprino savo puolimą ir pradėjo plataus masto puolimą pietų kryptimi.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Politikai ir ekspertai sako, kad tai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Ką reiškia šie įvykiai? Kaip toliau jie klostysis? Ar tai gali paveikti karo Ukrainoje eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pažėrė kritikos dėl Lietuvos pasirengimo gintis. Ar mes pakankamai gerai atlikome savo namų darbus ir kur dar reikėtų pasitempti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Pone Bagdonai, tiek dėl vokiečių brigados, tiek dėl divizijos viešoje erdvėje tarp Krašto apsaugos ministro, Užsienio reikalų ministro, prezidento, premjerės patarėjo verda diskusijos.

Buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pažėrė kritikos dėl Lietuvos pasirengimo gintis. Ar mes pakankamai gerai atlikome savo namų darbus ir kur dar reikėtų pasitempti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sekmadienį Baltarusijos kariniame aerodrome apgadintas 330 mln. eurų vertės Rusijos lėktuvas A-50U. Manoma, kad tai galėjo būti baltarusių partizanų darbas. Buvęs karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas vadina tai puikia naujiena ir tiki, kad tokių veiksmų gali būti ir daugiau. Pokalbis su G. Bagdonu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaip manote, į ką gali išvirsti šitas įvykis? Tikrai puiki naujiena.

Praėjus lygiai metams nuo karo pradžios – pasaulis vis dar sunkiai įsivaizduoja, kaip užbaigti Rusijos agresiją ir pasodinti Putiną į teisiamųjų suolą. O ir pergalės mūšio lauke, anot ekspertų, staiga nereikėtų tikėtis. Kruvino karo rezultatai – kol kas, deja, Putino naudai. Nors Planas užgrobti Ukrainą per tris dienas nepavyko ir ukrainiečiai sunaikino 150 tūkstančių rusų karių, dešimtys tūkstančių sužeista – rusų orda per metus papildomai nuo Ukrainos atplėšė Lietuvos dydžio teritoriją.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas, dabar JAV Saugumo politikos centro vyresnysis analitikas Andrejus Illarionovas paskelbė, kad Kremlius rengiasi didžiuliam karo eskalavimo etapui ir bandys atkirsti Ukrainą nuo Vakarų ginkluotės tiekimo smogdamas Lvivo kryptimi bei į Vakarus nuo Odesos norint atkirsti tiekimą iš Moldovos.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje. „Stebuklas, kad aš likau gyvas.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Ukrainos politinė vadovybė prognozuoja, kad kitąmet karas turėtų baigtis, tačiau viskas nėra taip paprasta, kai gali pasirodyti.  TV3 žinių „Dienos komentare“ atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas pasakė, kada galima tikėtis karo Ukrainoje pabaigos ir kokiomis sąlygomis tai įvyktų. Ukrainos prezidentas praėjusią savaitę sakė, kad šie metai buvo karo metai, o ateinantys metai turėtų būti taikos metai.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Susprogdinus „Nors Stream“ dujotekio vamzdžius, Vakarų Europa suprato, kad karas iš Ukrainos gali persikelti ne tik į Baltijos jūrą, bet ir į kitas pasaulio vietas. Šis, tikėtina, Rusijos atliktas teroristinis aktas gali kelti grėsmę ir mūsų energetinių objektų saugumui. Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ramina ir primena, kad įskaitant NATO narėmis norinčias tapti Švediją ir Suomiją, Baltijos jūra yra apsupta Aljanso valstybių.

Okupuotose Ukrainos teritorijose šiandien baigiasi okupantų pseudoreferendumai ir aiškėja, kad paskelbęs teritorijas Rusijos dalimi Putinas veikiausiai vers ten esančius ukrainiečius eiti į frontą ir kariauti po Rusijos vėliava. Ką reiškia toks jo sumanymas ir ar tikrai Putinas ryšis panaudoti branduolinį ginklą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė buvęs karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Vladimiro Putino grasinimai Vakarams branduoliniu ginklu paskleidė baimę Vakaruose – ar karas neišsiplės ir į NATO. Nors ekspertai ramina, sakydami, kad tai tik į kampą įspausto diktatoriaus blefas, ICDS vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad atsakyti į grasinimus yra būtina.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Ukraina pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis planuoja kontrpuolimą, tačiau yra abejonių, kad jiems pavyks, teigė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. TV3 žinių „Dienos komentare“ G. Bagdonas taip pat aiškino, kad šiais metais Ukrainos pergalės tikėtis nereikėtų.

Nors Vladimiras Putinas išdidžiai skelbia, kad Rusijos armija neva tęsia tas užduotis, kurios buvo Antrojo pasaulinio karo metais, apginti šalį nuo įsivaizduojamų fašistų arba nacistų, kai kurie Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai pranoksta net nacių žiaurumus. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportažas. Norėdamas žūtbūt parodyti tariamą dominavimą ir laimėjimus kare prieš Ukrainą Putinas savo užzombintai tautai surengė pergalės paradą Maskvoje.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Jau daugiau nei tris savaites niekaip paimti Ukrainos negalintis Vladimiras Putinas išvis sužvėrėjo – raketomis ėmė žudyti ką tik gimusius kūdikius ir besilaukiančias mamas, tam, kad įvarytų baimę ukrainiečiams ir priverstų juos kapituliuoti. Kokių dar taktikų gali imtis Kremlius, aptarė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Kruvinas karas tarp besiginančios Ukrainos ir agresorės Rusijos tęsiasi jau savaitę ir pareikalavo daugybės civilių aukų. Ekspertai įspėja, kad tai – tik pradžia, nes nepavykus Kijevo užimti greitai ir tikslingai, Rusijos kariuomenei teks imtis naujų, visas žmogiškumo ribas peržengiančių taktiktų – net naudotis gyvaisiais skydais.

Vilniuje avarinę situaciją sukėlęs vairuotojas smogė tarnybiniu automobiliu važiavusiam NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro viešųjų ryšių karininkui į veidą. Policijos duomenimis, „Audi A6“ 40 metų vairuotojas smogė karininkui, Lietuvos piliečiui 38 metų J. L. bei rankomis daužė tarnybinį automobilį „VW Passat“. Incidentas įvyko trečiadienį apie 14 val. Rinktinės gatvėje. Nukentėjusysis dėl patirto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė.

 Kanada antradienį skyrė 715 tūkst. eurų paramą Vilniuje veikiančiam NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, už gautą paramą NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras planuoja pirkti mobilią hibridinę elektros generavimo įrangą ir jos valdymo sistemą.

Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas kreipiasi į dingusius akademijos kariūnus, prašydamas juos susisiekti ir užkirsti kelią tolimesnėms spekuliacijoms apie jų pasišalinimo iš tarnybos priežastis bei kartu ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų. „Mums rūpi Dariaus ir Antano likimas ir mes visi nuoširdžiai norime išsiaiškinti jų dingimo priežastis. Dabar daug spekuliuojama, kalbama, net veikiama kariūnų vardu.

Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžia, kad akademijoje nestatutinių santykių nėra, o spalio 28 d. iš (LKA) išleisti ir negrįžę kariūnai nebuvo patikrinti dėl tam tikrų „vertybinių, dalykinių savybių“, reikalingų kariui. Gali būti, kad jie bus paskelbti dezertyrais. Pabėgėliams esą atstovaujanti buvusi akademijos studentė artimiausiu metu turėtų būti apklausta. Kokios sankcijos laukia kariūnų, G. Bagdonas pasakyti negalėjo.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus siūlo Europos Sąjungos karinio štabo viršininko pavaduotoją Gintarą Bagdoną. „Manau, kad svarbiausios valstybės institucijos tik labai trumpai gali turėti laikinus vadovus. Todėl mūsų partija šiandien siūlo nieko nelaukiant Valstybės saugumo departamento vadovu skirti Gintarą Bagdoną.

Nuo kitos savaitės pradžios brigados generolas Gintaras Bagdonas pradės eiti ES karinio štabo viršininko pavaduotojo pareigas Briuselyje. Jis vadovaus ES karinio štabo žvalgybos padaliniui, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Brg. gen. G. Bagdonas keičia Karinio štabo viršininko pavaduotoją žvalgybai generolą majorą Žuau Nunu Važ Antuneš (Joaõ Nuno Vaz Antunes). ES Karinio štabo viršininkas iš viso turi šešis pavaduotojus. Kiekvienas iš jų vadovauja jam priskirtam padaliniui.

Lietuvos karinei žvalgybai ir kontržvalgybai vadovaus ligšiolinis prezidento patarėjas gynybos klausimais pulkininkas leitenantas Juozas Kačergius. Vienos slapčiausių Lietuvoje institucijų naujajam vadovui teks užtikrinti, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema išsaugotų NATO valstybei deramą karinės žvalgybos, kontržvalgybos ir kariuomenės imuniteto lygį.

Su krašto apsaugos ministru Gediminu Kirkilu kalbėjomės apie galimas grėsmes Lietuvai, užsienio šnipų veiklą, Antrojo departamento darbą ir tai, kaip atrodys krašto apsaugos sistema po ketverių metų. Pokalbio pabaigoje paklausėme, kiek Lietuvos aukštų karininkų karinio konflikto atveju pabėgtų į užsienį ir iš ten vadovautų rezistencijai. Kokios grėsmės egzistuoja Lietuvai, kad reikalinga Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir kariuomenė? Dabartinėje situacijoje realių grėsmių nėra.

Prieštaringos reputacijos verslininkė Renata Smailytė trečiadienį (02.04) vėl lankėsi Seime. R. Smailytė “Eltai” patvirtino atėjusi susipažinti su savo liudijimo Seimo apkaltos komisijai protokolu. R. Smailytė savo parašu turės patvirtinti, kad protokole nurodyti jos parodymai komisijai atitinka tikrovę. Šiuo metu R. Smailytė sakė dar skaitanti keliasdešimties puslapių savo parodymus.

Prezidento Rolando Pakso interesams atstovaujantys advokatai kaltina Seimo specialiąją tyrimo komisiją varžant jų teises susipažinti su medžiaga, kuria remiasi kaltinimai prezidentui. Ketvirtadienį (01.15) advokatai turėjo išeiti iš kaltinimus prezidentui nagrinėjančios komisijos posėdžio, nes joje buvo pateikiama slapta informaciją. Tuo metu komisijai liudijo Krašto apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Gintaras Bagdonas.

Prezidento aplinka susijusi su tarptautiniais nusikaltėliais, prezidentas įžvelgia sąmokslą prieš save, jaunieji konservatoriai siūlo atsistatydinti Rolandui Paksui, - tokia šiandienos sumaištis. Tačiau dėl vieno tiek prezidentas R. Paksas, tiek jo oponentai - ar tiesiog tie, kurie nori sužinoti tiesą - sutaria: iškilę skandalingi įtarimai dėl prezidento aplinkos ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais kenkia valstybės saugumui bei stabilumui.

Trečiadienį (10.29) prezidentine vadinama Liberalų demokratų partija išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad ji į Valstybės saugumo departamento postą remia Gediminą Bagdoną. Prezidentas teikia Gintaro Bagdono kandidatūrą, o Gediminas Bagdonas buvo KGB Kauno skyriaus vadovas iki pat nepriklausomybės atgavimo. Gintaras Bagdonas 2001-ųjų vadovauja Krašto apsaugos ministerijos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, kuris užsiima karine žvalgyba ir kontržvalgyba.

Mažo, Estijos pasienyje su Latvija esančio miestelio degalinės darbuotojas, prieš aštuonerius metus iš degančio automobilio ištraukęs Lietuvos karininką, negalėjo numatyti, kad išgelbėtasis taps svarbiu ir įtakingu Lietuvos valstybės saugumui pareigūnu. 1995 metų rudenį tuometinis Lietuvos karo atašė Latvijoje ir Estijai Gintaras Bagdonas, iš rezidencijos Rygoje vykdamas tarnybiniu automobiliu į Taliną, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu.

Naujuoju Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu gali tapti Krašto apsaugos ministerijos antrojo departamento vadovas pulkininkas Gintaras Bagdonas. Tikimasi, kad penktadienį (10.24) po pietų prezidentas Rolandas Paksas pateiks dekretą dėl šio pareigūno skyrimo. Penktadienį vykusiame prezidento ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko susitikime ši kandidatūra buvo aptarta.